Vidurinės klasės egzistavimas, pasak ekonomistų, rodo šalies išsivystymo lygį, tačiau šiuo rodikliu Lietuva pasigirti negali. Priešingai: daugelis ekspertų, paprašyti apibrėžti jos ribas, gūžčioja pečiais ir tvirtina – Lietuvoje vidurinės klasės beveik nėra.
Lietuvoje vidurinę klasę sudaro maždaug 27 proc. šalies gyventojų. Tokį skaičių vienintelis iš kalbinamų ekspertų išdrįso įvardyti „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo teigimu, toks rodiklis tolygus vidurinės klasės neegzistavimui, mat kitose Europos valstybėse ją sudaro vidutiniškai 60–70 proc. šalies gyventojų.
„Lietuvoje vidurinė klasė sudaro ne daugiau kaip 27 proc., nes ir vidutinių pajamų tyrimas rodo, kad atlyginimą, siekiantį 2,5 tūkst. litų neatskaičius mokesčių, gaunančių gyventojų dalis tėra tokia, – aiškina N. Mačiulis. – Tai yra minimali riba, nes atskaičiavus mokesčius minėta suma gerokai mažėja. Be to, vidurinei klasei priskirčiau gyventoją, turintį išsilavinimą, ir nebūtinai aukštąjį, tačiau tuo metu paklausų rinkoje. Vidurinės klasės atstovas gali būti ir geras kirpėjas, mechanikas ar pan.“
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas sako, kad vidurinei klasei priskirtini žmonės, kurie nepatiria skurdo. Europos Sąjungos statistikos agentūra apibrėžia, kad namų ūkis patiria nepriteklių, jei negali sau leisti keturių iš devynių prekių ir paslaugų kategorijų, tarp kurių įvardijamos galimybės laiku mokėti nuomą ir komunalinius mokesčius, palaikyti adekvačią šilumą namuose, kas antrą dieną valgyti mėsą arba žuvį, bent vieną savaitę per metus atostogauti ne namuose, turėti spalvotąjį televizorių, skalbimo mašiną, automobilį ir telefoną.
„Vertinant pagal šią prizmę didelė Lietuvos gyventojų dalis gyvena skurde ir mažai jų gali sau leisti viską, – teigia N. Mačiulis. – Vidurinė klasė yra ta, kuriai ne tik nereikia rūpintis išvardytais dalykais, bet turi laiko ir ne pirmojo būtinumo prekėms, tokioms kaip poilsis, laisvalaikis, sportas, kultūra ir pan. Turbūt mes galime kalbėti tik apie didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų dalį.“
Pasak jo, gyventojų, uždirbančių daugiau nei 5 tūkst. litų neatskaičius mokesčius, dalis Lietuvoje sudaro mažiau nei 10 proc. Tad vidurinės klasės sąstingio priežastis aiški: per didelis pajamų apmokestinimas.
„Todėl gyventojai tik nedidelę darbo užmokesčio dalį parsineša namo, – sako N. Mačiulis. – Darbo sąnaudų mokestinė našta sudaro 42 proc., kai, pavyzdžiui, tokiose šalyse kaip Šveicarija ar Airija ji perpus mažesnė. Dėl šios priežasties slopinamas ir darbo užmokesčio augimas. Tai struktūrinė problema, nes Lietuvoje blogai sukurta mokesčių sistema.“
Receptas – mažesni mokesčiai
N. Mačiulis prabrėžia, kad stipri vidurinė klasė yra išsivysčiusios ir harmoningos visuomenės bruožas, ji rodo, kad šalyje nėra didelės atskirties.
„Reikėtų mažinti mokesčius visų pajamų, mažesnių nei 4 tūkst. litų per mėnesį, – vieną iš vidurinės klasės stiprinimo Lietuvoje receptų atskleidžia jis. – Galimybės įgyti išsilavinimą Lietuvoje yra vienos geriausių pasaulyje, tačiau problema yra mokslo kokybė, todėl tam reikėtų tęsti reformas. Be to, jos būtinos darbo rinkos lankstumo srityje. Svarbu pritraukti ir užsienio investuotojų, nes šiose kompanijose darbuotojai uždirba beveik dvigubai daugiau, todėl jų baidytis būtų šventvagiška.“
Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Rudzkis pritaria kolegos nuomonei, kad verslo aplinkos gerinimas, vietinių bei užsienio investicijų skatinimas prisidėtų prie vidurinės klasės stiprinimo. Jis priduria, kad šiuo metu Lietuvoje pernelyg maži vidutiniai atlyginimai, todėl gyventojas, net gaudamas didesnes nei vidutines pajamas, gali apsispręsti emigruoti.
„Vidurinei klasei priskirčiau žmones, dirbančius aukštos kvalifikacijos darbą ir gaunančius daugiau pajamų nei reikia būtiniausiems poreikiams tenkinti, – sako R. Rudzkis. – Tačiau net jei žmogus tenkina būtiniausius savo poreikius, tai nereiškia, kad jis nekelia sau aukštesnės kartelės ar nelygina savo atlyginimo su tokios pačios kvalifikacijos specialistų užsienyje, kuris paprastai būna keliskart didesnis.“
Gyventojai mato kitaip
Anot R. Rudzkio, Lietuvoje vidurinė klasė nukentėjo nuo emigracijos, tačiau ji nejaučia tokio stipraus impulso išvykti, nes dažniausiai tokių priemonių imasi galo su galu nesuduriantys gyventojai.
Vis dėlto patys lietuviai apie vidurinę klasę mąsto kiek kitaip nei ekonomikos ekspertai. Kaip pasakoja Laisvosios rinkos instituto ekspertė Kaetana Leontjeva, atlikus apklausą paaiškėjo, kad vidurinei klasei save priskiria 18–45 metų gyventojai, gaunantys 501–1,5 tūkst. litų pajamas.
„Rezultatai nustebino, tačiau gyventojai patys turbūt jaučia geriausiai, kokiai klasei jie priklauso. 62 proc. jų priskiria save vidurinei klasei. Tad galima sakyti, kad Lietuvoje ji yra susiformavusi ir egzistuoja“, – sako ji.
Anot K. Leontjevos, ir progresiniai mokesčiai nepadėtų labiau išryškinti socialinių sluoksnių – priešingai, vis daugiau pinigų iš gyventojų būtų atimama mokesčiais, o situacija liktų įšaldyta.
„Geriausia būtų mažinti mokestinę naštą: tiek darbo užmokesčio, tiek pridėtinės vertės, tiek nekilnojamojo turto mokesčius“, – tvirtina ji.
Svarbiausia ne mastas
Tačiau ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas politologas Vincentas Vobolevičius sako, kad vidurinė klasė egzistuoja visur – net Afrikoje, tačiau svarbiausia atsižvelgti į jos kokybę.
„Jeigu vidurinė klasė yra labai neturtinga, visuomenėje negalima įdiegti pažangių technologijų, jų plėtra lėtesnė, – aiškina jis. – Menkėja ir galimybės išlaikyti aukštą įdarbinimo lygį šalyje. Tad ekonomikai svarbiausia, kad vidurinė klasė būtų turtinga, nes ji garantuoja paklausą, darbo vietas ir technologinę pažangą.“
Anot V. Vobolevičiaus, turtinga vidurinė klasė padeda ir politikai, mat ji turi įvairių, ne tik finansinių išteklių burtis į įvairias grupes bei organizacijas, kurios ne tik tenkintų konkrečius jų interesus, bet ir padėtų palaikyti tiesioginį santykį su valdžios institucijomis.
„Tuomet valdžia tampa atskaitingesnė, nes yra daugiau stebinčių akių ir apkalbančių liežuvių, išauga blogo elgesio sąnaudos, – sako politologas. – Kalbant apie Lietuvą, nepasakyčiau, kad padėtis yra labai gera. Pavyzdžiui, ištekliai: didžiuosiuose miestuose yra žmonių, uždirbančių 4–5 tūkst. litų per mėnesį, tačiau daugelis jų pinigus uždirba tam skirdami daug laiko ir energijos. Todėl atsižvelgiant vien į algas susidarys klaidingas vaizdas.“
V. Vobolevičius priduria, kad tuomet šie žmonės netenka kito vidurinės klasės atributo – laiko ir galimybių pinigams išleisti. Mažesniųjų miestų gyventojai dažnai negali būti priskiriami prie vidurinės klasės, mat jų pajamos būna mažesnės nei vidutinės.
„Mes turime ir sovietmečio palikimą, kai žmonės vertina aplinką kaip pavojingą. Ta pozicija yra racionali, greitai nesikeičia ir trukdo spręsti bendro veikimo problemas“, – dar vieną nekokybiškos vidurinės klasės bruožą Lietuvoje įvardija jis.
FAKTAI:
klasė Lietuvoje
Manoma, kad Lietuvoje vidurinę klasę sudaro maždaug 27 proc. šalies gyventojų
Tiek jų uždirba daugiau nei 2,5 tūkst. litų neatskaičius mokesčių
Apklausos rodo, kad 62 proc. šalies gyventojų save priskiria vidurinei klasei
Jie yra 18–45 metų ir gauna 501–1 500 litų pajamas
NUOMONĖS
Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis
Vidurinė klasė koncentruojasi į vidutines pajamas, tačiau jai svarbios ne tiek jos, kiek jų pakankamumas. Jos turi užtikrinti tinkamą gyvenimo lygį, atitinkamą vartojimą, atostogų, laisvalaikio standartą
Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Rudzkis
Emigracijos grėsmė išlieka, nes net jei žmogus tenkina būtiniausius poreikius, tai nereiškia, kad jis nekelia sau aukštesnės kartelės ar nelygina gaunamo atlyginimo su tokios pačios kvalifikacijos specialistų užsienyje, kuris paprastai būna keliskart didesnis
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Kaetana Leontjeva
Progresiniai mokesčiai nepadėtų išryškinti socialinių sluoksnių – priešingai, vis daugiau pinigų iš gyventojų būtų atimama mokesčiais, o situacija liktų įšaldyta. Geriausia mažinti mokestinę naštą
