Vaikai gimsta iš meilės, bet vien jos nepakanka. Šeimos finansų specialistai perspėja, kad taupyti atžaloms reikia pradėti gerokai anksčiau nei šios gimsta, mat kūdikio atsiradimas šeimoje gerokai palengvina pinigines.
Naivu tikėtis, kad dauguma demografinę šalies padėtį gerinančių tautiečių, planuodami šeimos pagausėjimą, pradės taupyti, kad vėliau nepajustų drastiško kišenių ištuštėjimo. Daugelis besilaukiančiųjų žvalgytis į reikalingus daiktus ir skaičiuoti, kas kiek kainuos, pradeda tik priartėjus gimimo datai.
Kišenės ištuštėja
Septynių mėnesių dukrą auginanti Redita, paklausta, ar tenka gerokai patuštinti kišenę, pritariamai linkčiojo. „Labai brangu. Vien visi daiktai, pirkti dar iki mažylės gimimo, mums kainavo apie keturis tūkstančius litų“, – greitai suskaičiavo mama. Išlaidos, anot jos, padidėja ir gimus vaikui. „Nesimaitinsi bet kuo, o sveikas maistas Lietuvoje nemažai kainuoja. Daugiau nei 50 litų kainuoja sauskelnės, tiek pat – maistas savaitei. O kur dar kremai, higienos reikmenys, drabužiai, kuriuos vaikai išauga akimirksniu“, – pasakojo ji.
Bene daugiausia investuoti tenka į vaikiškas automobilines kėdutes ir vežimėlius, nemažai kainuoja lovos ir maitinimo kėdutės, vaikštynės. Nusipirkus šiuos daiktus, kas mėnesį keliais šimtais tenka patuštinti kišenę perkant drabužių, sauskelnių, pieno mišinių, tyrelių.
Prabangos prekės – vaikiškos
„Vaikams skirtų prekių kainos tokios aukštos, kad nusipirkti ką nors nauja tiesiog neįmanoma, – pasakojo keturių mėnesių dukrą auginant Ramunė. – Išlaidos tokios, kad gaudama motinystės išmokas sau negaliu leisti nieko – vyras moka būsto kreditą, komunalinius mokesčius, perka maistą.“ Moteris prisipažino ne visus daiktus būsimai atžalai pirkusi naujus – dauguma buvo naudoti.
Paskaičiavusi, kiek šeimai kainuoja vieno vaiko maitinimas ir sauskelnės, Ramunė įvardijo – 450 litų. „Tačiau tai ne galutinė suma, – pirštus lenkė mama. – Pavyzdžiui, mūsų mergytė turi problemų dėl raumenų tonuso, todėl reikalingi masažai. Vienas kursas – 200 litų, o mes rengiamės jau trečiam. Kur dar įvairūs vaistai, vitaminai, kremai, higienos priemonės. Skaičiavau, kad mums reikėtų dar kokio tūkstančio litų per mėnesį, kad užtektų viskam ir nereikėtų vargti nuo vienos išmokos iki kitos.“
Taupyti išmokstama auginant
Pasak pašnekovių, bene geriausi būdai sutaupyti išaiškėja auginant vaikus, todėl laukdamos kito šeimos pagausėjimo mamos jau žino, kam leisti pinigų neverta. „Turiu patirties, tad antram mažyliui nepirkau drabužėlių: prisirinkau iš draugių, išsiskalbiau, išsivirinau. Nėra reikalo kūdikiui pirkti naujų drabužėlių, kai šis auga vos ne kas mėnesį“, – pasakojo Grėtė, besilaukianti antro vaiko. Anot jos, jeigu vis dėlto nusprendžiama pirkti naujų drabužėlių, pirmam apsipirkimui prireiks maždaug 100 litų.
Nedirbanti moteris, pašnekovės nuomone, turėtų nesiryžti gimdyti, nes, kad ir kaip valstybė skatintų gimstamumą, garantijų, kad bedarbė pajėgs išlaikyti kūdikį, nedaug. Nelogiška, anot jos, ir nauja motinystės atostogų tvarka. „Pasirinkusios motinystės atostogas tęsti tik metus gauna 100 proc. savo uždarbio, – aiškino pašnekovė. – Tačiau ką darysi su vos metų sulaukusiu vaiku? Juk nevesi į darželį. Nesuteikdama normalių sąlygų auginti vaikų valstybė neskatina gimdyti.“
Valstybė nesirūpina
Gintarę, dabar auginančią 9 mėnesių pirmagimį, taupyti privertė aplinkybės. Atsakomybę už naują pilietį jai teko prisiimti vienai, tuo metu mergina niekur nedirbo. „Visą kraitelį supirkau, kai gimė vaikas. Pinigų turėjau labai mažai“, – pasakojo ji.
Mergina įsigijo naudotą vežimėlį, kurį surado skelbimų tinklalapiuose. Šis jai kainavo apie porą šimtų. Dar pinigų teko išleisti keliems naujiems drabužėliams, sauskelnėms, pieno mišiniui ir kitoms smulkmenoms.
Kol susitvarkė visus reikiamus dokumentus, oficialių pajamų mergina negavo. Išgyventi teko iš to, ką pavykdavo uždirbti parduodant drabužius ir daiktus įvairiose interneto svetainėse. „Kai susitvarkiau dokumentus, ėmiau gauti 315 litų per mėnesį pašalpą ir dar 97,5 lito už vaiką, – pasakojo Gintarė. – Taigi mėnesį dviese turėjome pragyventi iš 400 litų.“
Anot jos, vienišas vaikus gimdančias mamas valstybė palieka likimo valiai. „Bandau įsivaizduoti savo vietoje kitą merginą, kuri neturėtų tokios paramos, kaip aš. Žinoma, išradingi tėvai galėtų auginti vaiką už minimalius pinigus, tačiau klausimas, ar toks gyvenimas nepakenks vaikui, ar neprasidės ligos ir alergijos?“, – svarstė Gintarė.
Įstatymai geri, bet neveiksmingi
Anot Monikos, neseniai susilaukusios dukros, šeimos pagausėjimas tikrai nereiškia didelių išlaidų. „Mes dviese su vyru per dieną maistui ir gėrimams išleisdavome apie 50 litų, – aiškino ji. – Skaičiavome vaiko išlaidas – išeina 10 litų per dieną. O nuo pusmečio vaikus galima maitinti daržovių košėmis, nemanau, kad bulvės ar morkos labai brangios. Svarbu žinoti, kur ieškoti gerų ir pakankamai pigių produktų.“ Iki pagimdant, ji per du darbus uždirbdavo 2–2,5 tūkst. litų per mėnesį, vyras šiek tiek mažiau – apie 1,5–2 tūkst. litų.
Monika pasakojo, kad Lietuvoje sukurta nemažai gerų įstatymų realiai neveikia arba veikia ne taip, kaip turėtų. „Pavyzdžiui, darželių sistema yra ydinga, – vertino moteris. – Išėjus metams motinystės atostogų vaiką vesti į darželį dar per anksti, o iš 40 proc. atlyginimo – nepragyvensi. Nesukurta sąlygų pagal suminę darbo apskaitą dirbantiems žmonėms. Aš bent jau nežinau aplink esančio darželio, kuris galėtų prižiūrėti vaiką iki 23 valandos. Galų gale ne kiekvienoje įmonėje pasakysi, kad tau priklauso mamadienis.“
Bedarbiams „Sodra“ nemokės
Motinystės atostogų vieniems metams išėjusioms būsimoms motinoms priklauso 100 proc. uždarbio. Motina, jei pasirenka dvejų metų motinystės atostogas, pirmuosius metus gauna 70 proc. uždarbio, antruosius – 40 proc. „Ekonomika.lt“ kalbinamos būsimos ir esamos mamos piktinosi, kad tokia sistema nelogiška, pašalpos dydis neleidžia užtikrinti būtiniausių poreikių.
Žinant, kad 19,6 proc. lietuvių gauna minimalų atlygimą, siekiantį 800 litų „popieriuje“, nesunku suskaičiuoti, kad tokią algą uždirbančiai mamai, pasirinkusiai dvejų metų motinystės atostogas, per mėnesį pirmuosius metus priklausys maždaug 560 litų, antruosius metus – 496 litai (toks yra minimalus motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo 2012-ųjų).
Didesnės išmokos priklauso maždaug 2 000 litų „popieriuje“ gaunančioms motinoms. Pasirinkusios dvejų metų motinystės atostogas pirmuosius metus jos gautų 1 400 litų per mėnesį, antruosius – apie 800 litų.
Tuo atveju, jeigu asmuo, pretenduojantis į tėvystės ar motinystės pašalpą, yra bedarbis ar studentas, neapdraustas ligos ir motinystės socialiniu draudimu ir neturintis reikiamo darbo stažo (12 mėnesių per paskutinius dvejus metus), pašalpa jam nepriklauso.
Vienkartinės išmokos
Nedirbančias motinas nuo visiško skurdo gelbėja tik valstybės skiriamos vienkartinės išmokos. Viena jų priklauso motinai, kita – gimusiam vaikui. Nėščiai moteriai iki numatytos gimdymo datos likus 70 kalendorinių dienų skiriama 260 litų parama. Kiekvienam gimusiam vaikui skiriama vienkartinė 1 430 litų parama. Taigi bendrai sudėjus nedirbanti mama gali gauti 1 690 litų ir nupirkti kūdikiui reikalingų daiktų.
Vėliau kas mėnesį, jeigu vidutinės šeimos pajamos vienam nariui per mėnesį yra mažesnės nei 525 litai, vaikui iki dvejų metų mokama 97,5 lito išmoka per mėnesį, o nuo 2 iki 7 metų – 52 litų išmoka.
„Jeigu šeimos nariui tenkanti pajamų dalis mažesnė nei 350 litų, šeimai gali būti skirta socialinė pašalpa ir kompensuojama dalis išlaidų už vandenį ir šildymą, – komentavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ryšių su visuomene specialistė Valda Vaitiekūnaitė. – Be to, tokiai šeimai taikomos transporto lengvatos, mažinamos išlaidos už vaikų išlaikymą ikimokyklinėse ugdymo įstaigose. Remti tokias šeimas iš savų lėšų gali ir savivaldybės.“
Lentelė (kūdikio auginimo) (nuotr. Balsas.lt)
