Kokių pernai būta stulbinamų namų ūkio įvykių? Ogi jokių.
Buvo tik įspūdžiai. (Jeigu įvykiu nelaikysime stebuklo – per metus nuo 2010-aisias baigto buto remonto ant sienos neatsirado nė vieno nenuplaunamo piršto atspaudo.)
Kadangi įvykių nebuvo, pereinu prie įspūdžių.
Pirmasis. Man nusispjauti ant mokslo ir technikos pažangos.
Skaičiau vieno ekonomisto pasvarstymus apie tai, kokie apps'ų gadget'ai ar gadget'ų apps'ai galėtų tapti kabliais, ištrauksiančiais pasaulio ūkį iš pelkės. Atseit kažkas pradės kažką gaminti, kiti gamins tam kažkam ir kažko kažkam – taip visi turės darbo.
Pvz., užeis egzoskeletų mada, tie išstums riedžius. Kol stums, visas pasaulis plušės. Kaip įprasta, egzoskeletai pirmiausiai bus karinis rykas. Kažkiek jais naudosis invalidai. Galiausiai pigių egzoskeletų prigamins nusipenėjusioms namų šeimininkėms. Lietuviškai tas daiktas vadinamas išgriaučiais. (Gūglink exoskeleton.)
Tačiau, mano giliu įsitikinimu, globaliam ūkiui, kurį tempia į viršų koks nors poreikio tenkinimo poreikio poreikis, nepadės jokie išgriaučiai. Jau vien todėl, kad ūkis susinaikins su kabliu ar be kablio. Susinaikins dėl banalių priežasčių – pvz., dėl to, kad Kinijos pajūrio gyventojai yra santykinai turtais aptekę, o tie, kurie toliau nuo jūros – skursta kaip reikiant. Skurdžiai iš pavydo išpjaus pasiturinčius, o kablys nerūpės nei vieniems, nei kitiems.
Antrasis įspūdis. Kolega šįmet atsigėrė alaus Maskvos restorane, kuris yra prekyvietėje, pavadintoje „Торговый дом ГУМ“, arba tiesiog GUMu. Pusės litro bokalas kainavo 70 Lt. Normalus maskoliškas 0,5 l bokalas, anot jo, kitose vietose vidutiniškai kainuoja 16 Lt. Tas kolega dar pietavo GUMe. Keturiese jie suėdė mudviejų su žmona 2009 m. kelialapius į Egiptą (+/- 4800 Lt už pietus).
Trečiasis įspūdis. Vėlyvą pavasarį užėjau į Jeruzalės „Submarinus“. Prie stalelio aptikau Giedrių Krušnauską, Skirtumą Tokį ©, ir PATĮ Rokiškį Rabinovičių.
Aš jiems ir sakau: „Visus aitemus dabar perku tik specūros parduotuvėje“.
Parodžiau, ką nusipirkau.
G. Krušnauskas pasitikslino, ar jūnitus irgi ten pat perku.
Netrukus straipsniai apie aitemus ir jūnitus pasirodė Pipedijoje.
Verčiant į Standard Lithuanian – norėjau pasakyti, kad apsirengiu darbinių rūbų parduotuvėje.
Gruodžio 31 d. dalį šių metų laimikio sukroviau ant kėdžių ir nufotografavau (katė nesiskaito – prieš kelerius metus šiukšlių dėžėje ją atrado viena japonė ir mums primetė). Fone – ta neapspjaudyta siena.
Katė yra ne jūnitas, o maistas (nuotr. Balsas.lt)
Net ir metroseksualai pamažu linksta prie specūros (nuotr. Balsas.lt)
Kainas patogu išreikšti maskoliškais GUMo alaus bokalais.
Batai žieminiai teršiamieji – 1,45 bok;
Batai darbiniai/televiziniai (kaip tik jais mūvėjau, kada per LTV buvo ypatingoji laida apie „Snorą“) – 0,5 bok;
Marškinėliai viršutiniai/apatiniai žali – 0,2 bok;
Marškinėliai apatiniai/viršutiniai neišvynioti juodi su apvadu raudonu – 0,3 bok;
Žakietas universalus su gobtuvu smaukomu (juo vilkėdamas LTV komentavau vieną dokumentinį filmą) – 1,3 bok;
Timpa viršutinei kūno daliai orui nepralaidi („Vilniaus energija“ galėtų tokias gaminti) – 0,4 bok;
Treningas ofisinis (atrodo kaip megztinis) – 0,7 bok;
Striukmarškiniai „лесоповал“, pamušti kailio išvaizdos rankšluosčiu – 0,7 bok;
Dėl vaizdo instaliaciją apibėriau batų raišteliais iš JYSK – jūnitas iš 12 aitemų už 0,08 bok.
Tiek tų verslo žinių.
Po šiokios tokios pauzės nusprendžiau, kad kitąmet blogas Brazauskas pagrindinį dėmesį skirs kultūros temoms kaip šita.
Linkiu, kad 2012 metais ūkinius įspūdžius sukeltų vien gerovės kabliai.
