ūkis

Lietuvoje vienam ūkininkui arba susijusių asmenų grupei galint nusipirkti daugiau negu 500 hektarų dirbamos žemės, jeigu užsiimama gyvulininkyste, žemės ūkio ministras siūlo tvarką griežtinti. Kęstutis Mažeika sako, kad šią išimtį reikia arba panaikinti, arba palikti tik galvijų augintojams, nes, pasak jo, dabar išimtimi piktnaudžiaujama. „Turi atsirasti pokyčiai – kažkada reikia tą brūkšnį užbraukti, nes situacija atrodo grėsmingesnė.

Po devynis mėnesius trukusio žalio pieno kainų kritimo Europos Sąjungoje (ES) jos šių metų liepą padidėjo 0,5 proc. iki 42,05 cento už kilogramą, o rugpjūtį kaina išaugo dar 0,4 proc. ir siekė 42,22 cento už kilogramą, rodo Europos Komisijos Pieno rinkos stebėjimo centro (MMO) išankstiniai duomenys. Skelbiama, kad panaši tendencija fiksuota ir Lietuvoje. Liepą žalio pieno kaina padidėjo 1,76 proc.

Praėjusių metų ekstremalių oro sąlygų padariniai Vakarų Lietuvos ūkiuose jaučiami ir šiemet – ūkininkai dar nespėjo nuimti dalies derliaus, o savaitgalį regioną užklupę rekordiniai krituliai situaciją dar labiau apsunkino. Dėl perteklinio vandens vėluoja žieminių rapsų sėja, dalis jau pasėtų pasėlių gali žūti, o ūkininkai kol kas tik pradeda skaičiuoti audros padarytus nuostolius.

Lietuvos ūkininkai laukuose pradėjo javapjūtę. Tačiau, kol didžioji dalis derliaus dar laukuose, ūkininkai neskuba prognozuoti, ką turės aruoduose ir vėliau sąskaitose. Ar nudirbus visus darbus neliks su nuliu, mat grūdą užauginti, anot ūkininkų, atsiėjo brangiau dėl išaugusių trąšų kainų, nukulti juos taip pat atsieis brangiau dėl pabrangusio kuro.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Dar viena darbinga diena ūkininkui prie kombaino vairo.

Permainingi vasaros orai išbandymu tampa ne tik žmonėms, bet ir daržovėms. Užsitęsęs lietus, vėsa ir dirvoje besikaupianti drėgmė gali sustabdyti agurkų augimą, o jų lapai ima gelsti bei vysti. Vis dėlto ūkininkė Austėja Vaičiulytė ramina – laiku pastebėjus pokyčius, nusilpusius augalus dar galima sustiprinti. Ūkininkė pasakoja maždaug 10 arų plote auginanti apie 2,5 tūkst. agurkų daigų.

Tokių prastų metų dar nėra buvę, tvirtina dalis šalies šilauogių augintojų. Yra ūkių, kur uogas ant krūmų šiemet skaičiuoja vienetais. Augintojų teigimu, tuščios šilauogių plantacijos – šiųmetės rekordiškai šaltos žiemos pasekmė. Mat buvo naktų, kai spaudė 30 ir daugiau laipsnių šaltis. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Per dešimtmetį šilauogių plantacijos Panevėžio pašonėje šeimininkai tokių metų nėra matę, kad uogas tektų skaičiuoti vienetais.

Lietuva ketina pasinaudoti Europos Komisijos (EK) inicijuotuose Bendrosios žemės ūkio politikos reglamentų pakeitimuose numatyta galimybe didinti 2027 metų tiesioginių išmokų asignavimus. Laikinai einantis žemės ūkio ministro pareigas Andrius Palionis sako, kad Lietuva gali ne daugiau kaip 58,648 mln. eurų padidinti kitiems metams skirtą Europos Sąjungos (ES) tiesioginių išmokų voką.

Lietuvos ūkininkai nuo liepos galės pretenduoti į paramą, skirtą kompensuoti patirtas išlaidas už rūgščių dirvožemių kalkinimą. Šiai priemonei šiemet numatyta 900 tūkst. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Anot institucijos, kompensacijos padės padengti pusę kalkinimo medžiagų įsigijimo išlaidų.

Nuosavo ūkio kūrimas dažnam jaunam žmogui tampa ne tik profesiniu pasirinkimu, bet ir nemenku finansiniu iššūkiu. Norint pradėti veiklą, dažnai tenka investuoti į techniką, įrangą, pastatus ar kitą infrastruktūrą. Siekiant palengvinti pirmuosius žingsnius žemės ūkyje, jauniesiems ūkininkams ir šiemet numatytos finansavimo galimybės.  Dėl jų jau galima kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA). Jaunieji ūkininkai gali pretenduoti į 60 tūkst.

Darbą žemės ūkio sektoriuje dalis visuomenės vis dar sieja su ankstyvais rytais ir dideliu fiziniu krūviu. Tačiau šiandien dalis ūkių siūlo kur kas modernesnes darbo sąlygas ir atlyginimą, kuris ne vienam kelia nuostabą. Eksperto teigimu, net didesnis nei vidutinis šalies atlyginimas į rankas, darbuotojų nevilioja.

Vyriausybei siūloma iš valstybės rezervo skirti 320,5 tūkst. eurų iš dalies kompensuoti kai kurių rajonų ūkininkų pernai patirtus nuostolius dėl šalnų bei užsitęsusių liūčių – dėl to šalyje buvo paskelbta ekstremali situacija. Kaip nurodoma Finansų ministerijos išvadoje, valstybės parama už nuostolius siektų 22 proc. patirtos žalos.

Balandžio 13 d. prasidėjo 2026 m. žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas. Šiemet jam pasirengta iš anksto: atnaujintos taisyklės, patobulinta Paraiškų priėmimo informacinė sistema (PPIS), o ūkininkams sudaryta galimybė paraiškas kurti ir pildyti dar iki oficialios deklaravimo pradžios, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) derina projektą, kuriuo siūlo nustatyti valstybės pagalbos tvarką ir kompensacijas ūkininkams už savanorišką laikomų avių vakcinavimą nuo mėlynojo liežuvio ligos (MLL). ŽŪM parengtu projektu nustatoma nereikšmingos, vadinamos „de minimis“, valstybės pagalbos teikimo tvarka avių laikytojams, kompensuojant dalį išlaidų, patirtų savanoriškai vakcinuojant avis nuo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) nustatyto MLL serotipo.

Prieš savaitę Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba paskelbė, kad Radviliškio rajone esančiame ūkyje aptiktas siaubą keliantis vaizdas – tvarte su įgriuvusiu stogu, gausiame purve, rastos 4 galvijų gaišenos. Kaip paaiškėjo, ūkis priklauso žinomam dainininkui Mindaugui Diliautui, kuris galiausiai prabilo ir pakomentavo situaciją.  Kovo 6-ąją socialiniame tinkle „Facebook“ Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba paskelbė pranešimą apie Radviliškio rajone gelbėjamus gyvūnus.

Į laidą „TV pagalba“ kreipėsi jaunas ūkininkas. Vaikinas tikino, kad jį vis dar persekioja prieš 4 metus dirbtas darbas pas kitą ūkininkę. Anot vaikino, moteris jam nesumokėjo visos priklausiusios sumos – kalbama apie maždaug 700 eurų. Ar pavyks jaunuoliui susigrąžinti, kaip teigiama, jam priklausančius pinigus, žiūrėkite laidoje „TV pagalba“ arba straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba paskelbė, kad Radviliškio rajone esančiame ūkyje aptiktas siaubą keliantis vaizdas – tvarte su įgriuvusiu stogu, gausiame purve, rastos 4 galvijų gaišenos. Kaip paaiškėjo, ūkis priklauso garsiam Lietuvos dainininkui.  Kovo 6-ąją socialiniame tinkle „Facebook“ Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba paskelbė pranešimą apie Radviliškio rajone gelbėjamus gyvūnus.  Gyvūnai laikomi šiurpiose sąlygose „Radviliškio raj. gelbėjami gyvūnai.

Beveik 20 tūkst. Lietuvos ūkių netrukus pasieks apie 22 mln. eurų susietosios pajamų paramos, mokamos už mėsinius galvijus, mėsines avis ir pienines ožkas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Didžiausia paramos dalis skirta mėsinių galvijų augintojams – už 2025 m. apskaičiuota 18,83 mln. eurų. Mėsinių avių augintojams skirta 2,82 mln. eurų, o pieninių ožkų augintojams – 0,31 mln. eurų. Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) duomenimis, per trejus metus vidutinė išmoka vienam ūkiui padidėjo apie 20 proc.

Rusijos nacionalinės statistikos tarnybos „Rosstat“ duomenimis, pernai šalyje prikulta 138,8 mln. tonų grūdų – 10 proc. daugiau nei 2024-aisiais. Tuo tarpu vien tik kviečių derlius sumenko beveik procentu iki 90,9 mln. tonų. Ankštinių kultūrų derlius išaugo iki rekordinių 8 mln. tonų,  tuo tarpu aliejinių kultūrų derlius beveik nepakito. Vieni augalai nuvylė, o kiti – džiugino Praėjusių metų cukrinių runkelių derlius – 3 proc.

TV3 laidoje „Vytaro ferma“ Vytaras Radzevičius pasakojo apie šaltuoju sezonu vykstantį vištų perėjimą. Jis atskleidė, ar žiemą kas nors vyksta kitaip. Negana to, laidos herojus įspėjo žiūrovus – ornitologo duotas patarimas gali praverti ne vienam ūkininkui. V. Radzevičius pasakojo, kad vištomis šaltuoju metų sezonu tenka rūpintis šiek tiek labiau. Sniego bei šalčio vištos itin nemėgsta – kaip ir žmonėms, joms šąla galūnės.

TV3 laidoje „Rykliai. Lietuva“ apsilanko ne tik draugai ar individualūs žmonės su savo idėjomis, bet ir šeimų verslai. Vienas tokių – Karbauskų šeimos sausmedžių ūkis, veikiantis jau nuo 2018 metų. Nors pristatyti skanūs produktai sulaukė dėmesio, bet rykliai negailėjo ir aštrios kritikos.

Žurnalas „Regulatory Toxicology and Pharmacology“ oficialiai atšaukė 2000 m. paskelbtą mokslinį straipsnį, kuriame iš esmės buvo teigiama, kad herbicidas „Roundup“ ir jo veiklioji medžiaga glifosatas nesukelia vėžio.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai, atvykę į lietuvio sodybą, išvydo šokiruojantį vaizdą – čia aptiktos klaikiomis sąlygomis laikomos neregistruotos, neženklintos ir be dokumentų auginamos kiaulės. Pribloškė ne tik pamatytas vaizdas ir faktas, kad kiaulių ūkis veikia nelegaliai, bet ir tai, kad visai netoliese prieš keletą metų patvirtinti daugybiniai afrikinio kiaulių maro atvejai šernams.

Nuo šeštadienio Lietuvoje įsigalioja draudimas tręšti laukus mėšlu bei srutomis. Šis draudimas galios iki kitų metų pavasario – kovo 20 dienos, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. „Draudžiamuoju laikotarpiu ariamojoje žemėje (neapsėtoje, neapsodintoje augalais) negali būti randama paskleistų ir neįterptų į dirvožemį mėšlo ar srutų. Taip pat draudžiama mėšlą ir srutas įterpti į įšalusią, įmirkusią, užtvindytą, apsnigtą žemę arba ant tokios žemės skleisti“, – pranešime nurodė departamentas.

Vilkiškių kaimo laukuose neretai išvysi mažutę, smulkutę jauną moterį, vairuojančią galingą traktorių. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog tokį darbą dirba tik vyrai, tačiau kriklinietė Vita Palionytė seniai įrodė, kad užsispyrimu ir jėga niekuo nenusileidžia net stipruoliams. Nuo vaikystės techniką pamėgusiai moteriai grožio salonai nebūtini, o seniai galvoje kirbanti svajonė – atidaryti nuosavas automobilių remonto dirbtuves.

Tiems, kurie Lietuvoje ieško gurmaniško prancūziško dvelksmo, vertėtų apsilankyti Panevėžio rajone, Trakiškyje esančiame Janinos Krikštaponienės „Sraigių ūkyje“. Čia verslininkė įsirengė tai, kas Lietuvoje vis dar neįprasta – afrikinių sraigių ūkį, kuriame taip pat gamina patiekalus iš šių egzotiškų gyvūnų. Janina savo sodyboje ne tik augina sraiges, tačiau taip pat iš jų gamina koldūnus, bandeles ir net.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) šalies ūkininkams ir ūkiams ketina padidinti paramos limitus investicijoms į žemės ūkio valdas.  Paramos dydis investiciniam projektui būtų nustatomas pagal išlaidų rūšis.  Ministerijos teigimu, iki šiol paramos dydis projektui, nepriklausomai nuo investicijų rūšies, sudarė ne daugiau kaip 500 tūkst. eurų. „Parama pagal išlaidų rūšis nebuvo skirstoma“, – BNS nurodė ministerija.    Iki 250 tūkst.

Pirmadienio vakaras Radviliškio rajono ūkininkams tapo juodžiausia akimirka per daugelį metų. Apie 18:30 val. kilęs gaisras akimirksniu pavirto nevaldomu pragaru ir per kelias valandas pasiglemžė visą Bartaševičių šeimos ūkio gamybinę bazę. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pranešė, kad gaisrui gesinti panaudos 7 automobilinės cisternos iš Radviliškio, Šiaulių bei Pakruojo ugniagesių komandų. Liepsnos sunaikino pilną grūdų sandėlį ir kitą jame buvusį turtą.

JAV, Kolorado pieno ūkyje buvo rasti šeši žmonių kūnai, rašo „Sky news“. Dar trys žmonės paguldyti į ligoninę. Vietos valdžios institucijos sako, kad tikriausiai įvyko incidentas su nuodingomis dujomis. Visi negyvi vyrai buvo ispanų kilmės. Incidentas įvyko „Prospect Valley Dairy“ fermoje, esančioje netoli Keenesburgo. Pranešama, kad incidentas įvyko uždaroje patalpoje. Pareigūnai sako, kad įvykis atrodo kaip nelaimingas atsitikimas.

Teismas ketvirtadienį pradės nagrinėti bylą dėl 113 mln. eurų žalos atlyginimo pusšimčiui kailinių žvėrelių ūkių, kurie iki 2027 metų privalo nutraukti veiklą. Kaip teigia jiems atstovaujantis „HubLegal“ advokatų kontoros partneris Vytautas Kaklys, teismo prašoma 48 žvėrelių fermoms iš valstybės priteisti 113,606 mln. eurų.  Pasak jo, Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų posėdžio metu paaiškės, kokiu keliu pasisuks šis teisinis ginčas.

Agurkai yra labai skanūs, ypač jei auginami savo rankomis. Yra tam tikrų jų auginimo niuansų ir taisyklių, kurias reikėtų žinoti ir jų laikytis, norint surinkti gausų derlių. Toliau pateikiamos agurkų auginimo taisyklės pradedantiesiems daržininkams. Agurkų auginimo taisyklės pradedantiesiems daržininkams Įsitikinkite, kad augalams turite pagrindinį reikiamą trąšų kiekį. Pageidautina, kad tai būtų organinės trąšos.

Liepos pabaiga ir rugpjūčio pradžia Panevėžio rajone žymi ilgai lauktą įvykį – šilauogių derliaus pradžią. Šiemet, kaip ir kasmet, Panevėžio krašto augintojai kviečia visus norinčius atvykti į laukus ir patiems prisirinkti saldžiųjų uogų. Vienas tokių ūkių – „Paalkupio slėnis“, įsikūręs vos už kelių kilometrų nuo Berčiūnų, kuris jau kelerius metus iš eilės atveria savo duris uogautojams.

Šį sekmadienį TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Ūkio šefas“ – didžiausių kontrastų kupini įvykiai: nuo netikėtų pavojų iki gardžiausių grilio aromatų. Tačiau ar egzistuoja kažkas, ko Vylius Blauzdavičius ir jo bičiulis Vitalijus Vardziukevičius neišgyventų, siekdami sukurti savo svajonių sodybą? Situacija pakrypo pavojinga linkme Pirmoji draugų užduotis – bandyti ekskavatoriumi išlyginti kelią. Tiesa, vėliau situacija pasisuks nenumatyta linkme.

Ketvirtadienį dar viename Joniškio rajone esančiame ūkyje patvirtintas afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejis. Tai jau antras šios ligos atvejis šiame rajone, pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). AKM židinys buvo patvirtintas Plikiškių kaime esančiame ūkyje, kuriame buvo laikomos trys kiaulės. „Liepos 30 dieną VMVT buvo pranešta apie susirgusią 12 mėnesių penimą kiaulę, kuriai liepos 28 d. pasireiškė aukšta temperatūra – vienas iš būdingų AKM požymių.

Šalyje vienas po kito dygsta vis daugiau ūkininkų savitarnos kioskelių, kur pirkėjai patys save apsitarnauja: pasirenka produktų, pasisveria, o pinigus tiesiog palieka nurodytoje vietoje. Ūkininkas iš Alytaus rajono sako, kad bent Dzūkijoje gyvena labai dori žmonės. Savitarnoje vyras palieka savo užaugintų daržovių, o vakare randa ištuštintas lentynas ir pilną dėžutę pinigų. Dažniausiai, sako, eurų būna net per daug įdėta.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Prieš kelias dienas Mažeikių rajono ūkininkas Kęstutis Ukanis nustebino net visko mačiusius – jis visus savo ir aplinkinių rajonų gyventojus pakvietė jo laukuose nemokamai prisiskinti žirnių. Ūkininkas aiškino, kad šį sprendimą priėmė tam, kad visi tie, kurie vogčiomis skinasi apipurkštus žirnius, daugiau nebekenktų savo sveikatai. Šis ūkininko pasiūlymas socialiniuose tinkluose ėmė plisti masiškai – lietuvius nustebino ir nudžiugino tokia iniciatyva.

Niekas nesiginčytų, kad gyvenimas kaime yra žavingas. Tačiau dar jis ir labai sunkus. O ypač tuomet, kai esi tikrų tikriausias miestietis. Būtent tą pamatysime ir šio sekmadienio TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Ūkio šefas“, kurioje Vylius Blauzdavičius ir Vitalijus Vardziukevičius kibs į naujus darbus. Nuo romantiško vynuogyno iki nesėkmingų šiltnamio statybų – draugų laukia tokie iššūkiai, kuriuos iškęsti padės tik geras humoras.

Šį sekmadienį TV3 žiniasklaidos grupės žiūrovai bus pakviesti jau antrai Vyliaus ir Vitalijaus nuotykių kaime laidai „Ūkio šefas“. Du draugai džiaugsis ne tik įspūdinga technika, užpildžiusia kiemą, bet ir ragaus ypatingų kebabų, kuriuos nesunkiai pakartosite ir savo namuose. Kai gamta atsiskleidžia visu grožiu, darbai kaime tik įsibėgėja – būtent tą galėtų patvirtinti du bičiuliai, Vylius Blauzdavičius ir Vitalijus Vardžiukevičius.

Po neįtikėtinai šalto pavasario ir didžiulių šalnų gegužės mėnesį, Lietuvos ūkininkų laukia naujas iššūkis – sausros, kurios gali smarkiai pakenkti derliaus kokybei, bei jo kiekiui. Kaip ūkininkams prisitaikyti prie tokių sąlygų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. Šiemet Vokietija, ir Lenkija taip pat nuo šalnų nukentėjo išties stipriai, ne tik Lietuva.

Po rekordiškai šalto pavasario, ūkininkai Lietuvoje skaičiuoja milžiniškus nuostolius – vieni sako, jog šalnos jų derlių pražudė negrįžtamai. Apie ūkininkų nuostolius, bei  skiriamas kompensacijas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. Ministre, šalnos pridarė daug nuostolių ir tie nuostoliai yra milžiniški. Ūkininkai sako, kad nepamena tokių šalnų, kaip buvo gegužės mėnesį.

Po neįprastai šalto pavasario kyla nerimas: ar lietuviškų vaisių ir daržovių šiemet užteks, ar teks kliautis importu? Apie Lietuvos ūkininkų derliaus situaciją naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.

Šio pirmadienio laidoje „Ūkininkai ieško meilės“ netrūko nei juoko, nei intrigų. Trys pretendentės į ūkininko Roko širdį atvykusios į jo ūkį neturėjo, kada atsikvėpti – jų gabumai ir ryžtas buvo išbandyti kulinarijoje, ūkio ir net apdailos darbuose. Tarp projekto dalyvių tvyro nemenka įtampa, o ūkininkas jau leido suprasti, kuriai kandidatei simpatizuoja labiausiai.  Vos atvykusios į Roko ūkį Vilija, Rasa ir Deimantė buvo palydėtos prie puodų.

Naujausioje „Ūkininkai ieško meilės“ laidoje – pirmosios miestiečių patirtys kaime. Ūkininko Roko išrinktosios turėjo progą parodyti savo gabumus kulinarijoje, ūkio ir net apdailos darbuose. Tiesa, nors Rokas dar neatskleidė, kam jaučia didžiausią simpatiją, tarp merginų jau tvyro nemenka įtampa.  Vos atvykusios į Roko ūkį Vilija, Rasa ir Deimantė buvo palydėtos prie puodų. Jaunasis ūkininkas prisipažino, kad labai mėgsta naminį ant laužo gamintą maistą, tad paprašė išvirti plovą.

Lenkijos ūkininkai plačiai naudoja dujomis pagrįstą technologiją, leidžiančią obuolius ir kitus vaisius išlaikyti ilgiau, tačiau Lietuvoje ši sistema nėra išvystyta. Nors tokios technologijos padeda konkuruoti tarptautinėse rinkose, jos kelia abejonių ne tik dėl vaisių skonio, natūralumo, bet ir dėl galimos žalos sveikatai. Lenkijoje obuolių laikymo technologijos yra pažangios ir plačiai taikomos, siekiant išlaikyti vaisių kokybę ilgesnį laiką.

Prienų rajone birželio pradžioje tarsi egzotinės gėlės pražydo įstabaus grožio purpuriniai dobilai, kurių šiuo metų laiku neįmanoma nepastebėti ir prie kurių stoja įsiamžinti minios tautiečių.

Stichiniai orų pokyčiai, vis dažnesnės karščio bangos, šalnos netikėčiausiu metu ir liūtys verčia tiek poilsiautojus, tiek ūkininkus prisitaikyti prie vis didėjančių klimato iššūkių. Pietų Europoje jau sunku iškęsti 40-ies laipsnių karštį. Kokių orų dar sulauksime ir kokių anomalių reiškinių? Apie tai daugiau diskutavo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvios“ klimatologas Arūnas Bukantis ir nuo šalnų nukentėjusio ūkio vadovas Džiugas Palionis.

Prodiuserės Rūtos Lukoševičiūtės-Daudienės ūkyje geros ir blogos naujienos tuo pačiu metu. Garsios moters augintinė višta atsivedė viščiukus. Rūtos Lukoševičiūtės-Daudienės ūkyje – pagausėjimas  „Šiandien pas mus yra pagausėjimas. Va, mamytė ir koks vaikelis. Dar turi būti ir daugiau... Dar geltonas turi būti gražuolis, bet jau turime džiaugsmą“, – apie pagausėjimą ūkyje džiaugsmingai kalbėjo Rūta. Tačiau geras naujienas pakeitė blogos.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) svarsto skelbti Lietuvoje ekstremaliąją situaciją dėl šių metų balandį ir gegužę šalnų sukeltų padarinių augalams. Kaip antradienį pranešė ministerija, dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo valstybės lygiu ji jau kreipėsi į  Nacionalinį krizių valdymo centrą.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Šiaulių apygardos priežiūros skyriaus inspektoriai, atlikdami patikrinimą Mažeikių rajone esančioje ūkinių gyvūnų laikymo vietoje, aptiko itin grubius gyvūnų gerovės pažeidimus: žiauriomis sąlygomis laikomus gyvulius, be pašaro ir vandens, su matomais kūno sužalojimais, o taip pat rasta ir gyvulio gaišena. VMVT inspektoriams patekti į minimo ūkio patalpas pavyko atvykus antrą kartą ir tik su policija, rašoma pranešime žiniasklaidai.

30 metų vilnietis Andžej Strenakov – žinomas motociklų sporto entuziastas. Jis ne tik mėgsta pats važinėtis motociklų, tačiau ir skina pirmas vietas motokroso lenktynėse. Vis tik po varžybų pašnekovas vyksta ten, kur ramu – į prosenelių sodybą Skaisterių kaime. Kiek save prisimena, Andžej laiką leido prie motociklų. Vyras pasakojo, kad šie jo gyvenime buvo jau vos jam gimus, mat tėtis Vitalijus Strenakov – ne vieną laimėjimą pasiekęs motociklininkas.