• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vėl padažnėjo kalbos, kad Lietuvai gali tekti skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF).

Tokią galimybę daugiau nei prieš dvejus metus išpeikė Dalia Grybauskaitė, kai dar tik žvalgėsi į šalies prezidentės postą. Ji pareiškė, kad TVF pagalbos prašančių šalių vadovai demonstruoja politinę impotenciją. Tiesa, už kelių mėnesių D. Grybauskaitė prakalbo švelniau: atseit Lietuva gali būti priversta skolintis iš TVF, jeigu tarptautinėse rinkose nepasiskolins pigiau.

REKLAMA
REKLAMA

Nežinia, ar plačiai tas pirmasis D. Grybauskaitės pareiškimas buvo paviešintas ir į kelias užsienio kalbas išverstas, tačiau Lietuvoje jis kai kam giliai įsirėžė. Pavyzdžiui, Lietuvos premjeras Andrius Kubilius kratosi galimybės skolintis iš TVF, lyg pasiskolinus prie jo priliptų prezidentės minėta negalia.

Svarstymai apie TVF mūsų viešojoje erdvėje šiuo metu primena gūdų vakarą sekamas pasakas.

REKLAMA

Arčiau valdžios esantieji apie TVF kalba kaip apie baubą, o nuo valdžios labiau nutolę laiko tai viena iš tinkamų galimybių.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė TVF lygina su prievaizdu, premjerui A. Kubiliui šalys, kurios skolinosi iš TVF, atrodo lyg tiesiančios ranką išmaldai ir nuo tokių esą pabėga investuotojai.

Valdžios vyrų ir moterų oponentai sako, kad prievaizdo keliamos sąlygos gali būti įvairios, ir Lenkijos, kuri naudojasi TVF pagalba, investuotojai nesibaido, priešingai – prie jos limpa.

TVF sąlygos Lietuvai šiuo metu gana konkretaus pavidalo – Lietuva turėsianti įsivesti nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčius.

Tie reikalavimai potencijos ir impotencijos klausimą nušviečia kita spalva. Jei kas ryžtųsi įvesti tokius mokesčius likus metams iki Seimo rinkimų, būtų ne tik politiškai kietas, bet ir savižudis.

O kai kurių politikų baimė sulaukti kaltinimų impotencija turėtų išsisklaidyti žvelgiant į galingiausių pasaulio valstybių ateitį.

Maždaug prieš metus buvo aptariami TVF vertinimai, pagal kuriuos vadinamojo Didžiojo septyneto (G7) valstybinės skolos, 2000 m. sudariusios 65 proc. jų visuminio bendrojo vidaus produkto (BVP), 2014-aisiais kaukštelės 110 proc. BVP ribą.

Itin guodžiamas rodiklis – prisiminkime, kad Graikijai imtas pranašauti bankrotas, kai jos skolos priartėjo prie 115 proc. BVP.

Taigi 2014 m., kuriais pagal vieną iš A. Kubiliaus pranašingų sapnų Lietuvoje turėtų būti įvestas euras, pasaulio galiūnės nervingai žvalgysis į ekonominius rodiklius – gal kuri nors jau bankrutuoja.

Europoje šis procesas jau dabar primena domino kaulelių griūtį sulėtintame filme: Graikija parvirtusi, pamažu virsta Italija.

Graikija – pavyzdys, kaip valstybei tenka susiveržti diržą, kad apskritai galėtų toliau gyvuoti. Tai šaliai iškeltos sąlygos atrodo baisesnės nei TVF iškėlė Latvijai.

Vokietija šiuo metu atrodo galinti visus išpirkti, bet juk ir ji kada nors pasakys, kad daugiau nebepaveža.

Visoms toms garbingoms valstybėms vadovauja žmonės, nelaikantys savęs politiniais impotentais.

Grybauskaitei greitai gali kilti pedagoginių sunkumų – pasaulyje nebeliks pavyzdžio, į kurį galima baksnoti pirštu.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų