ingrida šimonyte

„Aš nėjau į valdžią, kad man dovanotų gėlių, sakytų komplimentus ar visi mane labai mylėtų. Taip galvoti yra pats beviltiškiausias užsiėmimas. Politikas kaip krepšinio treneris. Kurį laiką tu gali būti labai geras, visi tau ploja, giria, o tada prasideda...“ – tinklalaidėje „Akis į akį su Arūnu Valinsku“ sakė buvusi premjerė Ingrida Šimonytė. Nuo mažens tiesmukumu garsėjusi politikė teigė visada kėlusi nepatogumų: „Buvau iš tų, kurie nebijodavo pasakyti.

Konservatoriai, likus mažiau nei mėnesiui iki rinkimų, vėl iš stalčiaus nori traukti mokesčių reformą. Tą pačią, dėl kurios sudedamųjų dalių, pavyzdžiui, visuotinio nekilnojamojo turto apmokestinimo, žmonės rinkosi ir po Seimo langais. Vis tik panašu, kad kitos partijos nenusiteikusios prieš rinkimus erzinti gyventojų – tiek opozicija, tiek ir valdantieji konservatorių partneriai sako, kad reformai nepritars.

Premjerė Ingrida Šimonytė prezidentui Gitanui Nausėdai pateiks Ministrų kabineto sudėtį. Vyriausybėje ji pateikia komentarus žiniasklaidai dėl XVIII-osios Vyriausybės sudėties. Po šią savaitę Prezidentūroje vykusio susitikimo su šalies vadovu premjerė sakė tikinti, jog G. Nausėda pasirašys jos atneštą dekreto projektą. Tuomet I. Šimonytė neįvardijo nė vieno ministro, kuris galėtų būti pakeistas.

Žmogaus veido bruožai gali labai daug pasakyti apie asmens charakterį, o marijampolietė Indrė, tveidas.lt blogo autorė, jau 3 metus užsiima šia veikla. Veidotyra yra naudojama savęs ir kitų žmonių pažinimui, todėl moteris išanalizavo žymiausių politikų veido bruožus. Indrė išanalizavo Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos, pirmosios šalies ponios Dianos Nausėdienės, ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės bei užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio veido bruožus.

Šiandien antrą kartą tautai prisiekė prezidentas Gitanas Nausėda. Inauguracijoje pasirodė ir ministrė pirmininkė bei buvusi G. Nausėdos konkurentė rinkimuose Ingrida Šimonytė, kuri sužibo elegancija. I. Šimonytė šiai ypatingai progai pasirinko tamsios spalvos kostiumėlį: ilgas, tamsias kelnes bei švarkelį ilgomis rankovėmis, po kuriuo matoma balta palaidinė.

Ieškant gynybos finansavimo šaltinių ir kai kuriems politikams siūlant labiau apmokestinti draudimo įmonių paslaugas, premjerė neatmeta tokio specifinio mokesčio idėjos. Finansų ministrė sako, kad toks mokestis pabrangintų paslaugas. Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė pasipiktino valdančiųjų svarstymais ir planais. „Pirmadienis, nauja darbo savaitė. Bet iš valdančiųjų – ta pati panika ieškant, kaip dar eurą kitą išpešt iš žmonių.

Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir profsąjungų atstovais pristatė keturias gynybos finansavimo alternatyvas – jas dar svarstys politikai ir socialiniai partneriai.  Vertinant papildomą poreikį 2024-2034 metais, numatoma papildoma ir pastovioji finansavimo dalys.

Seimas prieš didžiąsias metų šventes baigė rudens darbus ir išsiskirstė iki pavasario. Paskutiniame posėdyje parlamentarai po šios savaitės apkaltų maratono dažniausiai minėjo žodį „gėda“. O gėda politikams, kad, išmetus Gražulį iš Seimo, kalėjime sėdintis Gapšys mandatą išsaugojo. Bet chaoso rudenį buvo ir daugiau, kai kurie parlamentarai net kalbėjo, jog darbas buvo tikrų tikriausia kančia.

Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad šeštadienį pasibaigusi Seimo rudens sesija buvo kupina iššūkių ir ne visus parlamento sprendimus visuomenė įvertins kaip solidžius. Vis dėlto Seimo vadovė pažymėjo, kad šios sesijos metu taip pat priimti reikšmingi sprendimai dėl biudžeto, didesnių atlyginimų viešajam sektoriui, šalies gynybos, valstybės tarnybos pertvarkos, tad galima konstatuoti, kad ji buvo rezultatyvi.

Rusiškus grūdus ir maisto produktus per Lietuvą gabenantis verslas elgiasi nemoraliai, bet teisėtai, sako premjerė Ingrida Šimonytė.   „Kaip žinia, maisto produktams – ir tai yra Europos Sąjungos ir tarptautinių sankcijų politikos pagrindinė nuostata, – tai, kas susiję su maisto prieinamumu, sankcijos tokiems produktams yra netaikomos. Nei į Rusiją gabenant, nei iš Rusijos“, –  Seime per Vyriausybės valandą ketvirtadienį teigė premjerė.

Premjerė Ingrida Šimonytė neabejoja, kad Gitanas Nausėda sieks antrosios kadencijos. Pasak jos, prezidentas jau yra pradėjęs rinkimų kampaniją, o šalies vadovo retorika rinkimų įkarštyje gali suktis aplink kritiką ministrų kabinetui. Premjerė nesiėmė prognozuoti, ar antroji prieš G. Nausėdą jai bus sunkesnė. „Toje kampanijoje bus ne tik prezidentas, neabejoju, kad bus, bet bus ir kiti kandidatai.

Premjerė Ingrida Šimonytė tiki, kad Civilinės sąjungos įstatymas gali būti priimtas dar šioje kadencijoje. Ji taip pat nesureikšmina laisviečių pasisakymų apie koalicinės sutarties sulaužymą. Premjerė nemano, kad Civilinės sąjungos projektas jau šioje kadencijoje padėtas į stalčių: „Niekas nieko nereiškia. Darbas vyko, vyksta ir vyks toliau.“ „Čia ne tikėjimo klausimas, čia darbo klausimas. Jeigu jūs apie emociją klausiate, tai aš noriu, kad jis būtų priimtas.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad per šios Vyriausybės kadenciją išlaidos gynybai padvigubėjo, o kitais metais krašto apsaugai papildomos lėšos gali būti skirtos ir iš papildomų lėšų, jei bus tam poreikis. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė, kad Lietuva susiduria su egzistencine grėsme. Pasak jo, situacija Ukrainoje neįkvepia, o kitas Kremliaus taikinys būsime mes.

Premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad dėl krašto apsaugos visada galima padaryti daugiau, tačiau primena, kad šios Vyriausybės kadencijos metu finansavimas gynybai padvigubėjo. Ministrų kabineto galvos tikinimu, Vakarų valstybėms, ilgą laiką neskyrusiems 2 proc. nuo BVP gynybai, teks plačiai atverti pinigines, nes Rusija ruošiasi ilgai konfrontacijai su Vakarais. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuva susiduria su egzistencine grėsme.

Apklausa parodė, kad pusė Lietuvos gyventojų mano, kad premjerė Ingrida Šimonytė turėtų atsistatydinti dalyvaudama prezidento rinkimuose. Vyriausybės vadovė tam pagrindo nemato. Pasak jos, tokiu atveju, pasitraukti turėtų ir dabartinis prezidentas, ir visa eilė kitų politikų. Pusė (50,4 proc.

Koalicijos taryboje valdantieji apsisprendė skirti papildomų lėšų keliams, nes šiuo metu suplanuotas finansavimas nepatenkina jokių poreikių. Pasak premjerės, šiam tikslui bus paankstinta 115 mln. eurų europinių pinigų ir dar dalis lėšų bus perorientuota iš vadinamojo vinječių mokesčio, o biudžeto deficitas bus ne minus 2,9 procento, o minus 3 procentai. Tai reiškia, kad daugiau išlaidų biudžete būti negali.

Premjerė Ingrida Šimonytė nesureikšmina to, kad antradienį Seimas nesiėmė svarstyti kitų metų biudžeto. Ji nedramatizuoja ir to, kad toks sprendimas priimtas koalicijos partnerių iš Laisvės partijos balsais. Darbiečių siūlymu Seimas antradienį nepradės 2024 metų valstybės biudžeto projekto svarstymo. Už tai, kad iš antradienio plenarinių posėdžių darbotvarkės projektas būtų išbrauktas, balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 53, o šeši susilaikė.

Seimo narys, konservatorius Matas Maldeikis siūlo įstatymu įpareigoti prezidentą ir ministrą pirmininką apsigyventi tarnybinėse rezidencijose. Buvęs premjeras Saulius Skvernelis tokią idėją vadina pigiu populizmu. M. Maldeikis parengė Prezidento ir Vyriausybės įstatymų pataisas, kad pareigas pradėję eiti prezidentas ir premjeras ne vėliau kaip per tris mėnesius persikeltų gyventi į jiems skirtas rezidencijas. Šiuos projektus M. Maldeikis antradienį pateikė kolegoms Seime.

Pirmadienį paskelbtų partijų politinių reitingai: pirmaujanti išlieka opozicinė Lietuvos socialdemokratų (LSDP) partija, po jų – valdantieji konservatoriai. Atliktos apklausos duomenimis, kol kas kaip premjerę gyventojai norėtų matyti LSDP pirmininkę Viliją Blinkevičiūtę. Vis dėlto, ekspertų teigimu, šiuo metu aukštą V. Blinkevičiūtės reitingą nulemia kitų partijų prastas darbas, be to, jie LSDP komunikaciją kritikavo kaip stokojančią aiškaus turinio.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad dabar svarbiausia priimti ateinančių metų biudžetą ir leidžia suprasti, kad sprendimai dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio nukeliami į ateitį.  „Visas laikas yra mūsų laikas. Dabar svarbiausia priimti ateinančių metų biudžetą, tikrai yra ką veikti, yra darbo, bus laiko ir kitoms diskusijoms“, – Seime susirinkusiems žurnalistams sakė premjerė.

Premjerė Ingrida Šimonytė ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė viešai susipliekė Vyriausybės susitarime. Ar tai rodo vis aštrėjančius Laisvės partijos ir konservatorių santykius? Ar tai rinkimų kampanijos pradžia? Ar vis dar egzistuoja valdančioji koalicija?  Į visus šiuos klausimus naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ atsako Mykolo Romerio universiteto politologai – Rima Urbonaitė ir Virgis Valentinavičius.

Premjerė Ingrida Šimonytė dėkojo Lietuvos institucijoms ir kariuomenei dėl lietuvių evakuacijos iš karštuoju tašku tapusio Izraelio. Premjerė kritiką dėl proceso vadina natūralia ir neišvengiama, bet nepraleido progos įkąsti prezidentui. Dėl lietuvių sugrąžinimo iš Izraelio premjerė dėkojo šalies diplomatams ir Nacionaliniam krizių valdymo centrui, kariuomenei ir karinėms oro pajėgoms.

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė tvirtina, kad Gitanas Nausėda siūlys biudžete numatyti galimybę skolintis papildomų lėšų gynybai. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galimybių skolintis nėra ir kritikavo prezidento patarėjos retoriką. I. Šimonytė teigė, kad galimybių skolintis nėra, nes biudžeto deficitas yra numatomas 2,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o tai yra ant Mastrichto kriterijų ribos. Premjerės teigimu, kitų metų biudžete krašto apsaugai yra numatyta pakankamai lėšų.

Konservatorių demokratijos šventė pasibaigė net neprasidėjusi. Visiems likusiems pretendentams atsisakius, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidate prezidento rinkimuose bus premjerė Ingrida Šimonytė. Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas ir Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad būtų paprasčiau, jei politikai būtų nurodę priklausę komunistų partijai, bet didelio kriminalo šioje istorijoje nemato. „Labai lengva pamokslauti ir postringauti, kai neturi net techninių galimybių būti buvęs komunistų partijos nariu. Aš nenoriu niekam pamokslų skaityti, kai nebuvau nei ten, nei komjaunime, nei šitą problemą praktiškai galėjau turėti.  Man atrodo, būtų buvę paprasčiau, jei tai būtų deklaruota visų.

Premjerė Ingrida Šimonytė nesiėmė vertinti, ar pavyks valdančiųjų iniciatyva surengti apkaltą Remigijui Žemaitaičiui. Visgi, pasak jos,tai nėra nesvarbus darbas, nes antisemitizmas niekada nebus paskutinis prioritetas. „Visą laiką valstybėje yra labai daug svarbių dalykų, bet man atrodo, kad tokie dalykai kaip atviras antisemitizmas yra niekada paskutinis svarbumo eilėje. Tai yra tam tikra nuostata, kurią mato visuomenė, kuri transliuojama iš tautos atstovybės.

Vasaros ir atostogų malonumai vilioja ne tik paprastus gyventojus, bet ir Vyriausybės narius. Dauguma atostogas susiplanavo antrąją šiltojo sezono pusę ir ketina leisti įvairiai, kas į užsienį trauks, kas mėgausis poilsiu Lietuvoje. Premjerė Ingrida Šimonytė liepos pabaigoje išeis pusantros savaitės atostogų, taip pat turėjo laisvą dieną pasibaigus NATO viršūnių susitikimui ketvirtadienį.

Premjerė Ingrida Šimonytė liepos pabaigoje išeis pusantros savaitės atostogų, taip pat turėjo laisvą dieną pasibaigus NATO viršūnių susitikimui ketvirtadienį. Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą dėl ministrės pirmininkės atostogų liepos 13 dieną bei liepos 25–rugpjūčio 3 dienomis. Kaip BNS informavo premjerės biuro vadovė Ieva Skarelytė, didžiąją dalį savo atostogų premjerė praleis Lietuvoje. Vyriausybės vadovę atostogų metu pavaduos finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Dalis konservatorių kreipėsi į didžiuosius prekybos tinklus, kad šie pasektų Švedijos pavyzdžiu ir žymėtų prekes tų verslų, kurie nepasitraukė iš Rusijos. Tokį žingsnį palaiko ir premjerė Ingrida Šimonytė. „Kreipimąsi į prekybos tinklus vertinu kaip geresnį žingsnį, nei viską užreglamentuoti įstatymu ir pavesti Vyriausybei nustatyti tvarką, kaip turėtų tokios prekės būti paženklintos.

Po daugiau nei 9 mėnesių pertraukos premjerė Ingrida Šimonytė apsilankė prezidentūroje ir susitiko su Gitanu Nausėda. Ji pateikė naujojo švietimo, mokslo ir sporto ministro kandidatūrą – į postą siūlo dabartinį viceministrą Gintautą Jakštą. Ar kandidatas įtiks šalies vadovui, dar nežinia. Apžvalgininkai neabejoja, kad atviros priešpriešos akivaizdoje G. Nausėda stengsis patampyti nervus valdantiesiems ir neskubės tvirtinti naujo I. Šimonytės ministro.

Premjerė Ingrida Šimonytė šią savaitę pateiks naują kandidatą į švietimo, mokslo ir sporto ministrus. Naujajam ministrui iki kadencijos pabaigos liks tik apie metus, bet darbų visas šūsnis. Be vykstančių reformų, virš ministerijos kabo profsąjungos reikalavimas rasti daugiau nei milijardą eurų mokytojų atlyginimams. Premjerė sako, kad kandidato į švietimo, mokslo ir sporto ministro postą pavardę pirmiausia atskleis prezidentui Gitanui Nausėdai.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas jos nenustebino. Vyriausybės vadovės teigimu, ši kalba parodo, kad G. Nausėda pradėjo rinkimų kampaniją, kurios strategiją statys ant oponavimo dabartiniams valdantiesiems. „Meluočiau, jeigu sakyčiau, kad kalba mane labai nustebino. Kaip ir praėjusiais metais, buvo labai dvi skirtingos dalys.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad nors gyvai su prezidentu Gitanu Nausėda susitinka retai, trinties tarp jų nėra, sprendimai yra priimami, o nuomonių skirtumai yra natūralus dalykas. Visgi ministrų kabineto vadovė ketina vykti į Prezidentūrą ir asmeniškai G. Nausėdai pristatyti naujojo švietimo, mokslo ir sporto ministro kandidatūrą.

Kai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų strategai mąstė, kaip įveikti visą savivaldą apėmusią čekučių skandalo krizę, kuri palietė ir Vyriausybę, tikriausiai nė sapne nesapnavo, kad pasiūlytas vaistas – priešlaikiniai rinkimai su grasinimu trauktis Vyriausybei – atsigręš prieš juos pačius.

Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad pirmiausia reikia sulaukti konservatorių prezidiumo sprendimo, o tik po to bus galima kalbėti apie tolesnį Vyriausybės ir koalicijos darbą. Parlamento vadovė tikino, kad ji mato prasmę dirbti šios sudėties koalicijai. Ji taip pat kritiškai sureagavo į prezidento pastabą dėl tolesnio šios sudėties Vyriausybės darbo.

Konservatorių prezidiumas anksčiau priėmė sprendimą, kad nepavykus paskelbti priešlaikinių rinkimų, svarstys apie Vyriausybės atsistatydinimą. Premjerė Ingrida Šimonytė minėjo, kad pasitrauks po NATO viršūnių susitikimo. Dabar Vyriausybės vadovė kalba atsargiau. „Seimas pasakė, ką jis mano apie šitą situaciją. Tokia nuomonė irgi gali būti, nes tokia Seimo kompetencija priimti tokį sprendimą.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad NATO valstybių įsipareigojimas skirti gynybai 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) turi būti tik minimali riba, o ne lubos. Vyriausybės vadovė taip pat pareiškė, kad liepą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Ukrainai turi būti atvertas kelias į NATO. Jei to nebus padaryta, anot I. Šimonytės, bus sukurtas pavojingas precedentas.

Europoje – rinkimų vajus. Turkijoje laimėjęs Erdoganas gali atleisti koją nuo stabdžio, kuris užkerta kelią Švedijai įstoti į NATO. Tuo metu ispanai mokosi iš lietuvių – po neraminančių žinių iš savivaldos, ispanų premjeras Pedro Sanchezas šaukia pirmalaikius rinkimus.

Premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį paragino NATO sąjungininkus sustiprinti rytinį Aljanso sparną oro gynybos priemonėmis, įskaitant antžemines sistemas. Ji teigia besitikinti tokio sprendimo Vilniuje liepą vyksiančiame NATO viršūnių susitikime. „Visa (NATO – BNS) rytinė siena turi būti sustiprinta oro gynybos ir antžeminiais oro gynybos pajėgumais.

Premjerė Ingrida Šimonytė nelinkusi atvirai kalbėti, ar atsistatydinus šiai Vyriausybei, dar ryžtųsi stoti už naujos vairo. Ji atskleidė, ką mano apie Petro Gražulio iniciatyvą dėl pirmalaikių rinkimų ir kokiu atveju jai tektų tikrintis pasitikėjimą prieš šios kadencijos Seimą. Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis viešai pasakė, kad po Vyriausybės atsistatydinimo įmanomas variantas, kad bus „naujas-senas premjeras“, taip leisdamas suprasti, kad kalba apie I. Šimonytę.

Ingrida Šimonytė yra pasakiusi, kad jos vadovaujamas kabinetas atsistatydins, jeigu parlamentas nepritars konservatorių siūlymui skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus. Rinkimus partija siūlo argumentuodama siekiu perkrauti politinę sistemą po žiniasklaidos tyrimų, sukėlusių abejonių dėl to, ar Lietuvos savivaldybių tarybų nariai skaidriai naudoja kanceliarines išmokas.

Lietuvoje – Vyriausybės krizė. „Čekiukų skandalas“ drebina ne tik ministrų kabineto, bet ir Seimo pamatus, nes konservatoriai siūlo problemą spręsti pirmalaikiais parlamento rinkimais. Ar tai tikrai geriausias kelias? Pasaulio ir Lietuvos įvykius bei politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Vilmantas Venckūnas. Laidoje aptarto įvykiai Bachmute.

Nors Ingridos Šimonytės kabinetą krečia viena didžiausių šios kadencijos krizių ir jo likimas yra pakibęs ant plauko, Vyriausybė privalo atsiskaityti už nuveiktus darbus ir pristatyti savo tikslus. Ekspertai dėl Vyriausybės ataskaitos vieningos nuomonės neprieina – vieniems trūksta aiškumo ir šokiruoja premjerės pareiškimai, kiti džiaugiasi pateiktais išsamiais duomenimis, bet pasigenda dėmesio kai kurioms svarbiausioms sritims.

Ketvirtadienį Seime pristatyta praėjusių metų Vyriausybės veiklos ataskaitai. Premjerė Ingrida Šimonytė parlamentarams atsiskaitė už praėjusių metų darbus ir pristatė, ką sieks padaryti šiemet. Ministrės pirmininkės teigimu, pernai vasario pabaigoje Rusijos pradėtas plataus masto karas prieš Ukrainą tapo svarbiausiu ilgalaikio poveikio Lietuvai turinčiu įvykiu.

Kilęs skandalas dėl galimo lėšų švaistymo savivaldybių tarybose krečia jau tris šios Vyriausybės ministrus. Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad kolegomis pasitiki. Ekspertai stebisi tiek premjerės, tiek visos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) laikysena ir tikina, kad jei po šių supurtymų Vyriausybė išliks, jai bus labai sunku dirbti. Apie išmokų savivaldybių tarybų nariams panaudojimą skelbti pirmasis ėmė visuomenininkas, „Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad papildomų dokumentų ir sąskaitų išrašų iš švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės neprašys, nes ja pasitiki. Vyriausybės vadove neabejoja ir kitų ministrų, buvusių tarybos nariais, skaidrumu. „Man kyla klausimas, kur mes baigsime.

Visuomenininkas Andrius Tapinas sako negalintis patikėti premjerės Ingridos Šimonytės žodžiais dėl ministrės Jurgitos Šiugždinienės. Trečiadienį premjerė pareiškė pasitikinti J. Šiugždiniene, nors viešojoje erdvėje auga nepasitenkinimas ministrės pateiktomis išlaidų ataskaitomis. „Trumpas komentaras dėl Šimonytės stojimo mūru už Šiugždinienę.  Aš negaliu patikėti. Tiesiog negaliu patikėti“, – trečiadienį per pietus „Facebook“ rašo A. Tapinas.

Premjerė Ingrida Šimonytė ragina Ukrainai tiekti naikintuvus ir daugiau ilgo nuotolio raketų. Vyriausybės vadovės teigimu, turime pasiruošti, kad Rusija ruošiasi ilgai konfrontacijai su NATO. Taip premjerė kalbėjo po susitikimo Taline su Baltijos valstybių ministrais pirmininkais.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad situacija dėl švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės nebūtinai yra tokia bloga, kaip atrodė iš pirmo žvilgsnio. Vyriausybė ketina pasikalbėti su savo kabineto nare ir tada susidaryti aiškesnę nuomonę dėl galimo J. Šiugždinienės lėšų švaistymo istorijos. „Iš pirmo posto atrodo, kad tarsi kažkas atėjo ir per vieną kartą 13 tūkst. kažkaip iš kasos išsisėmė.