Socialinių išmokų paskirtis – padėti sunkiai besiverčiantiems, bet vis dažniau nutinka taip, kad valstybė, viena ranka duodama, kita atima kur kas daugiau. Į pažodžiui interpretuojamų ir netobulų įstatymų pinkles įsipainioję žmonės tik gūžčioja pečiais nuo tokio „sąžiningumo“.
Už gerą mokymąsi šimto litų stipendija paskatintas Panevėžio kolegijos studentas net nenujautė, kaip toks aukštosios mokyklos dosnumas atsilieps šeimos finansinei situacijai. Gavus šią išmoką, jaunuolio šeimos pajamos šimtu litų viršijo numatytą ribą, tad, pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, šeima keletui mėnesių neteko teisės į socialines išmokas, o studentas – galimybės gauti socialinę stipendiją, kuri siekia 390 litų per mėnesį.
Stipendijos pinklės studentams – ne naujiena
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentas Arūnas Mark tikino, kad atvejų, kai dėl studentų gaunamų stipendijų nukenčia visa šeima, pasitaikydavo ir anksčiau.
„Prieš metus kreipėmės į valdžios institucijas ir jos sutiko su mumis, kad studento gaunamų stipendijų lėšos turi būti atskirtos nuo šeimos pajamų. Ir anksčiau kildavo problemų, kad dėl studentų gaunamų stipendijų šeimos prarasdavo pinigus. Būdavo atvejų, kai žmonės išvažiuodavo pagal studijų mainų programas į užsienį ir jų studijų stipendijos būdavo sumomis ženkliai didesnės už lietuviškas, nors pagal tų šalių pragyvenimo lygį tai būdavo labai minimalios išmokos. Susumavus šeimos gaunamas pajamas jos būdavo nemažos ir visa šeima netekdavo socialinės paramos,“ – kalbėjo A. Mark.
Pašnekovo teigimu, valstybės institucijos, į kurias buvo kreiptasi, pripažįsta, kad problema egzistuoja, bet, anot A. Mark, klausimas taip ir liko „įšaldytas“, kol Seimas nepriims naujo Sveikatos apsaugos ir socialinės paramos įstatymo.
Kol įstatymai stringa – klaidų taisyti neskubama
Stipendijų klausimas Lietuvos studentams visuomet buvo labai jautri tema, nes keičiant jų skyrimo ir mokėjimo tvarkas būta daug painiavos. „Negerai, kad tokių atvejų nutinka, bet, galbūt, tai bus postūmis išspręsti šį klausimą. Įstatymas taikomas aklai, o jokių poįstatyminių teisės aktų, kurie leistų išimtiniais atvejai tam tikrų lengvatų – nėra. Šiuo metu stipendijos laikomos pajamomis, kas ir yra didžiausia kliūtis. Tai institucijų, kurios kuruoja šią stritį, atsakomybė: tokiais atvejais, kai akivaizdu, jog ta vienkartinė stipendija neturi jokios įtakos šeimos pajamoms iš esmės, siūlome studentams kreiptis į mūsų organizaciją ir tokiais atvejais mes padedame tarpininkauti,“ – sakė LSAS vadovas.
Be socialinės neteisybės šioje situacijoje niūriai atrodo ir moralinis situacijos aspektas, nes studentas paskatinimą gavo už gerą mokymąsi bei pats savarankiškai dėl šių pinigų į aukštąją mokyklą nesikreipė. „Kontekstas tikrai liūdnas, nes apskritai skatinamosios stipendijos Lietuvoje yra labai mažos lyginant su kitomis šalimis, o nepaisant to, tai dar gali pridaryti nemalonumų visai šeimai. Tai neskatina studijuoti geriau. Problemą bandoma spręsti jau apie pusantrų metų, bet jokio judėjimo iš mirties taško nematyti, čia panaši situacija, kaip su privalomojo sveikatos draudimo klausimais,“ – kalbėjo A. Mark.
ŠMM siūlo stipendijų į pajamas neįskaičiuoti
Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų teigimu, pagal šiuo metu galiojantį LR piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą, į šeimos pajamas neįskaičiuojama tik studento gaunama socialinė stipendija, tačiau visos kitos lėšos, kurias studentai gauna kaip paskatinimą ar paramą, net ir vienkartinę, yra įskaičiuojamos į studento šeimos gaunamas pajamas. (Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, asmuo iki 24 m. amžiaus priklauso savo tėvų šeimai, jeigu nėra sukūręs savo šeimos.)
„Studentų gaunamos stipendijos yra skirtos materialiai remti ar paskatinti studentą siekti aukštesnių studijų rezultatų, šios priemonės skirtos ne šeimos, bet paties studento reikmėms. Todėl Švietimo ir mokslo ministerija laikosi pozicijos, kad jokia studentams skiriama parama – t.y. ne tik socialinės stipendijos, bet apskritai visų rūšių stipendijos – nebūtų įskaičiuojamos į šeimos gaunamas pajamas ir netaptų kliūtimi šeimai gauti socialinę paramą. Su tokiu siūlymu ministerija yra kreipusis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją bei kitas atsakingas institucijas,“ – kalbėjo komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Veličkaitė.
E. Mildažytė: nuo šnekėjimo įstatymas nesikeičia
Dar viena plačiai spaudoje nuskambėjusi istorija apie šešis nepilnamečius vaikus auginančios Linkuvos miestelio gyventojos Rasos Biliūnienės situaciją, kai Pakruojo rajono savivaldybės valdininkai sustabdė socialinių išmokų mokėjimą dėl gautos labdaros. Ilgus metus vyro smurtą kentusi moteris ryžosi pakeisti savo gyvenimą ir su vaikais apsigyveno varganame būste, kurio sutvarkymui lėšų skyrė „Bėdų turgaus“ paramos fondas. Dėl 8 tūkst. litų paramos moteris neteko net paramos malkoms pirkti.
„Įstatymas yra netobulas ir jį reiktų koreguoti, kaip ir daug kitų dalykų šioje sistemoje“, – sakė televizijos laidos „Bėdų turgus“ vedėja Edita Mildažytė.
Į klausimą, ar, kai buvo prabilta garsiai apie ponios Rasos istoriją, situacija kaip nors pasikeitė, E. Mildažytė atsakė: „Kol kas pokyčių jokių, nes pasikeičia situacija ne nuo mūsų šnekėjimo, o nuo to, kokius sprendimus priima žmonės, kurie turi teisę keisti šį įstatymą. Negaliu įstatymo pakeitimo inicijuoti, jei galėčiau, tą padaryčiau...“
Apie tai, kad dideliu kliuviniu tampa stringantis Sveikatos ir socialinės apsaugos įstatymas, o socialines išmokas gaunančios šeimos atsiduria itin kelblioje padėtyje, pašnekovė sakė: „Apskritai paradoksas yra tai, kad litu viršyjus nustatytą išmokų dydį, jų mokėjimas nutraukiamas. Turėtų būti kažkokia riba ir protingumo kriterijus.“
Po laidos – žiūrovų skambučiai
Paklausta, ar daug buvo tokių atvejų, kai iš „Bėdų turgaus“ paramos fondo gauta finansinė pagalba taip komplikavo šeimų situaciją, E. Mildažytė sakė: „Ne, mūsų atvejais to netaikydavo, manau, dėl to, kad vykdome viešą veiklą. Kai pasirodė straipsnis apie šią situaciją ir pati sudalyvavau televizijos laidoje, į redakciją pradėjo skambinti žmonės ir pasakoti, kad jiems taip pat buvo pritaikytas įstatymas panašiomis aplinkybėmis.“
E. Mildažytės teigimu, situaciją galėtų pakeisti nebent ryžtingi politikų veiksmai: „Tokie atvejai parodo, kaip galima interpretuoti situaciją. Kiek teko girdėti, viena politikė šio įstatymo pataisas žada inicijuoti Seime. Matau visą socialinių reikalų paketą, kuriems reiktų pakoreguoti ne vieną įstatymą, bet kartais labai sunku atsakyti, kodėl vyksta vieni ar kiti dalykai. Man akivaizdi tokia tendencija: kai kalba eina apie institucinę globą, tuomet viskas labai aišku, o kai žmogus pats bando tvarkytis su savo gyvenimu, atsiranda daug kabliukų.“
Gyvenimas kaip baudžiavos laikais
Kalbėdama apie sudėtingą situaciją socialinės paramos sektoriuje, E. Mildažytė pateikė pavyzdį: „Įsivaizduokite, sudegė namas ir mama su keliais vaikais liko be namų. Tuomet vaikai atsiduria vaikų namuose ir paskui juos pradeda „vaikščioti“ krepšeliniai pinigai, o mamai pasakoma, kad, kai atsistatys namus ir turės kur pasiimti savo vaikus, tada juos ir atgaus. Moteris lieka be jokių pajamų, o vaikai kankinasi vaikų namuose nematydami mamos.“
Moters teigimu, dažnai valdžios įstaigose dirbantys žmonės taip bijo prarasti darbą, kad net nebežino kaip elgtis. „Po karo atimdavo pasus, kad žmonės nepabėgtų iš „kolchozo“, dabar to nebereikia, nes žmogus ir taip baudžiauninkas, nes jį „pririša“ per darbo biržą, per viešuosius darbus, per socialines išmokas, o darbo juk nėra... Jei kas nors gyvendamas kaime turi darbą mieste, tai jis ponas, bet visi kiti gyvena kaip baudžiavos laikais...“– mintimis dalijosi žinoma žurnalistė.
Situaciją planuojama keisti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai, į klausimą, ar dažnai pasitaiko tokių atvejų, kad dėl tokiu būdu kaip stipendijos ar rėmėjų parama (vienkartinė) gautų pinigų nutraukiamas socialinių išmokų skyrimas, atsakė: „Labdaros pinigais gavimo ir piniginės paramos teikimo nutraukimo problema nėra tokia dažna, todėl ir skundų pastaruoju metu ministerija nėra gavusi. Dažniausiai tiek patys labdaros gavėjai, tiek socialinės paramos skyrių specialistai skambina į ministeriją, domisi, konsultuojasi, ką galėtų padaryti, kad socialinė pašalpa būtų mokama nepertraukiamai. Visada geranoriškai paaiškindavome, patardavome kaip, nepažeidžiant įstatymo nuostatos, spręsti probleminę situaciją – mažiausiai, ko norime, tai atimti iš žmogaus paskutinį duonos kąsnį.“
Pasak ministerijos specialistų, piniginės socialinės paramos teikimą administruoja savivaldybių administracijos socialinės paramos skyriai, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nustatant asmens ar šeimos teisę į šią paramą, nustatoma ir paramos neteikimo priežastis. Vis dėlto, žmonės ir patys turėtų labiau domėtis socialinės pašalpos ar kompensacijos skyrimo sąlygomis, o pamatę, jog dėl kažkokių neplanuotų trumpalaikių pajamų, pašalpų mokėjimas gali būti nutrauktas, turėtų kreiptis į socialinės paramos skyrių savivaldybėje, kur jiems gali padėti išsaugoti bent minimalias mėnesines pajamas.
Apie tai, ar pritaikius galiojantį įstatymą, o vėliau paaiškėjus, kad finansinė situacija šeimoje yra sunki, įmanomas išmokų mokėjimo pratęsimas, ministerijos specialistai pateikė tokį aiškinimą:
„Pradžiai norėtume trumpai paaiškinti bendrą piniginės paramos skyrimo tvarką. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, piniginė socialinė parama skiriama 3 mėnesiams nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos, skaičiuojant praėjusių 3 mėnesių šeimos pajamas. Skaičiuojamos yra bendros visų šeimos narių pajamos. Piniginė socialinė parama šeimai bus teikiama, jei pajamos vienam šeimos nariui neviršys valstybės remiamų pajamų dydžio (350 litų). Taigi, vien todėl, kad žmogus gavo labdarą ar stipendiją niekas socialinės pašalpos iš jo atimti ar nutraukti mokėjimo negali. Viskas priklauso nuo to, kokio dydžio stipendiją ar labdarą pinigais asmuo gavo konkretų mėnesį ir kiek padidėjo pajamos vienam šeimos nariui, kai labdarą pinigais buvo gauta.Tokiais atvejais, kai šeimos finansinė situacija yra labai bloga ir šeimai reikalinga valstybės parama, tačiau šeima gavo vienkartinę išmoką, dėl kurios šeimos pajamos vienam šeimos nariui ima viršyti valstybės remiamą pajamų dydį, parama šeimai gali būti skiriama iš savivaldybės biudžeto lėšų savivaldybės nustatyta tvarka. Pagal dabar galiojančio piniginės paramos nepasiturintiems žmonėms įstatymo principus, piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams (socialinė pašalpa, būsto šildymo, karšto ir šalto vandens išlaidų kompensacijos) yra teikiama tuomet, kai šeima ar vienas asmuo išnaudoja visas kitų pajamų gavimo galimybes.“
Ministerijos specialistų teigimu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra parengusi minėto įstatymo pakeitimo projektą, kuriame, be kitų nepasiturintiems gyventojams svarbių nuostatų, yra siūloma visų rūšių stipendijų, mokamų aukštųjų mokyklų studentams ir materialinės paramos, teikiamos profesinių mokyklų mokiniams, o taip pat ir labdaros piniginėmis lėšomis – kaip tikslinės paramos – nebeįskaičiuoti į šeimos pajamas. Įstatymo projektas šiuo metu yra derinamas su atitinkamomis ministerijomis, savivaldybių asociacija, be to, šis projektas yra patalpintas Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje, kad žmonės galėtų susipažinti su juo ir pateikti savo pastabas bei pasiūlymus.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką į šeimos pajamas neįskaičiuojamos tik socialinės stipendijos, kurių skyrimo tvarką nustato ir koordinuoja Švietimo ir mokslo ministerija. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne kartą teikė siūlymą, kad skiriant socialinę stipendiją būtų nustatyta galimybė studentui kreiptis dėl socialinės stipendijos ne tik du kartus per metus, bet ir tuomet, kai atsiranda aplinkybės, suteikiančios teisę gauti socialinę stipendiją, t.y. studento tėvų šeima pradeda gauti socialinę pašalpą, studentui nustatomas neįgalumas, miršta tėvai, ir socialinę stipendiją skirti likusiam semestro laikui. Taip būtų užtikrinamas mokslo prieinamumas nepasiturinčių šeimų studentams ir būtent tada, kuomet šeimos finansinė situacija smarkiai pasikeičia ir šeima įgyja teisę gauti socialinę pašalpą.
