Gerokai daugiau gyventojų mano, kad per pastaruosius metus Lietuvos santykiai su Rusija gerėjo, rodo visuomenės nuomonės tyrimas.
Tyrimo duomenimis, teigiamų pasikeitimų Lietuvos ir Rusijos santykiuose per pastaruosius metus pastebėjo 41 proc., o neigiamų – 7 proc. Lietuvos gyventojų. Apklausa rodo, kad dažniau pozityvių pokyčių pastebi kaimo vietovių gyventojai, 50 proc. jų mano, kad santykiai gerėja ir tik 2 proc. mano atvirkščiai.
Lietuvos santykiuose su Rusija 53 proc. apklaustųjų svarbiausiu dalyku įvardino energetinį saugumą, 46 proc. – abipusę pagarbą ir lygiateisiškumą, 40 proc. – laisvą ir sąžiningą prekybą.
Abipusę pagarbą ir lygiateisiškumą dažniau akcentavo senyvo amžiaus žmonės (57 proc.), o energetinį saugumą dažniau nurodė specialistai su aukštuoju išsilavinimu (61 proc.). Pragmatiškus santykius dažniau mini didesnes pajamas gaunantys ir aukštesnį išsilavinimą turintys Lietuvos gyventojai.
Absoliučiai daugumai, 85 proc. apklaustųjų, rūpi Lietuvos kaimyninėse valstybėse planuojamų statyti atominių elektrinių saugumas.
Dvišaliuose santykiuose su Jungtinėmis Valstijomis (JAV) net 46 proc. apklaustųjų nurodė, kad Lietuva turėtų labiau skatinti JAV investicijas į Lietuvos ekonomiką. Ypač daug taip manančių tarp specialistų su aukštuoju išsilavinimu (61 proc.).
Dauguma, arba 69 proc., respondentų nurodo, kad svarbiausias Lietuvos diplomatijos laimėjimas yra narystė Europos Sąjungoje. Toliau sekė bevizis kelionių režimas su Europos valstybėmis (54 proc.), narystė NATO (46 proc.) ir sovietinės kariuomenės išvedimas (44 proc.).
Dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad į aktyvų šalies gyvenimą labiau verta įtraukti emigrantus. Daugiau nei pusė, 55 proc., respondentų pažymėjo, kad negalima ignoruoti fakto, kad didelė tautos dalis gyvena užsienyje. Tarp specialistų su aukštuoju išsilavinimu tokių yra 61 proc.
Kiek mažiau nei pusė, 43 proc. apklaustųjų nepritaria tam, kad Lietuva didintų finansinę paramą užsienio lietuvių veiklai. Dažniausiai tai argumentuojama tuo, kad Lietuvoje trūksta lėšų kitiems būtiniems dalykams. Tiek pat lietuvių pasisakė už finansinės paramos užsienio lietuvių veiklai didinimą.
Užsienio lietuvių veikla domisi tik 14 proc. apklaustųjų, 51 proc. kartais apie tai paskaito, o 34 proc. nesidomi visiškai.
Tik kiek mažiau nei trečdalis – 31 proc. lietuvių mano esą pakankamai informuoti apie Lietuvos užsienio politiką, 48 proc. teigė, kad visuomenė yra informuota nepakankamai. Informacijos nepakanka dažniau jaunimui su aukštuoju išsilavinimu.
Dažniausiai apie Lietuvos užsienio politiką sužinoma iš televizijos (77 proc.) ir spaudos (50 proc.). Tarp besimokančio jaunimo pirmą vietą užima internetas (68 proc.).
Apklausa rodo, kad mažiau nei pusė, arba 46 proc. apklaustųjų, sakė nekeliaują į užsienį. Tarp likusių buvo daugiau besidominčių (28 proc.) nei nesidominčių (19 proc.) ir nežinančių, kur ieškoti konsulinės pagalbos (8 proc.). Daugiausia besidominčių konsuline informacija yra tarp jaunimo ir specialistų su aukštuoju išsilavinimu.
Pusė gyventojų nepritartų Lietuvos piliečio vardo ir pavardės rašymui asmens tapatybės dokumentuose originalo kalba lotyniškomis raidėmis su diakritiniais ženklais. Tokių yra daugiau tarp neturinčių vidurinio išsilavinimo (62 proc.) ir kaimo vietovių gyventojų (57 proc.).
15 proc. Lietuvos gyventojų pritartų ir lotyniškų, ir diakritinių ženklų naudojimui. Daugiau pritariančių tarp jaunimo (20 proc.), turinčių aukštąjį išsilavinimą (22 proc.), aukščiausioje pajamų grupėje (22 proc.), vilniečių (28 proc.).
Dauguma, arba 78 proc. Lietuvos gyventojų, mano, kad tautinės mažumos Lietuvoje nėra diskriminuojamos. Daugiau diskriminaciją minėjo jaunimas, tai yra asmenys iki 29 metų, tokių buvo 40 proc.
Tyrimą Užsienio reikalų ministerijos užsakymu atliko Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“.
