Sumažintos senatvės pensijos nuo 2012 m. sausio 1 dienos bus grąžintos į 2008-ųjų lygį, tikina socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. Pirmieji kompensacijas gaus vyresnio amžiaus pensininkai bei tie, kuriems pensija buvo sumažinta daugiausiai, interviu naujienų agentūrai ELTA sakė ministras.
Ministre, savaitės pradžioje Prezidentė pažėrė kritikos Vyriausybei dėl vis dar nesukurto pensijų kompensavimo mechanizmo. Kodėl jis iki šiol nesukurtas? Kaip numatote kompensuoti pensijas?
Klausimą turime išskirti į dvi dalis. Man, kaip ministrui, labai svarbus Prezidentės palaikymas ir parama, kad nuo ateinančių metų, tai yra nuo 2012-ųjų sausio 1 dienos, pensijos jau būtų mokamos tokio dydžio, kokios buvo iki sumažinimo. Sprendimas 2010 ir 2011 metais mokėti mažesnes pensijas buvo laikinas ir adaptuotas sunkmečiui. Kiekviena proga stengiausi ir stengiuosi patikinti Lietuvos žmones, kad nuo Naujųjų metų pensijos jau bus grąžintos į buvusį lygį. Tai, kad nuo Naujųjų metų pensijos turi būti atkurtos į ikikrizinį lygį, yra numatyta ir šiuo metu galiojančiame Laikinajame įstatyme.
Na, o kalbant apie kompensavimą, Vyriausybė dar pernai apsisprendė, kad sumažintos pensijos, kurios pensininkams mažėjo nevienodai, turi būti kompensuotos. Tuo tikslu buvo patvirtinta kompensavimo tvarka. Dabar yra rengiami įstatymų projektai, kaip konkrečiai tai bus daroma, kurie bus pateikti dar Seimo pavasario sesijoje.
Galiu užtikrinti, kad pirmieji ekonominės krizės pabaigą pajus pensininkai. Tai ne kartą pabrėžė ir Premjeras Andrius Kubilius. Kitaip tariant, sumažintos pensijos ir dvejų metų finansiniai praradimai dėl jų sumažinimo pirmiausia bus kompensuojami vyresnio amžiaus pensininkams ir tiems, kurie dėl laikino išmokų sumažinimo labiausiai nukentėjo finansiškai.
Pakalbėkime apie antrąjį „Sodros“ reformos etapą. Kokie pagrindiniai pokyčiai numatomi?
Svarbiausias laukiančios reformos tikslas –pertvarkyti socialinio draudimo ir pensijų kaupimo sistemą taip, kad ji taptų skaidresnė ir teisingesnė, kad žmonės galėtų ja pasitikėti labiau nei šiandien, taip pat atskirti socialinį draudimą nuo socialinės paramos. Tai yra svarbiausi šios reformos tikslai, kuriuos keliu sau ir savo komandai.
Kaip ir buvo žadėta, iki vasario 1-osios darbo grupė, sudaryta iš įvairių ekspertų, parengė siūlymus, kaip ilgalaikėje perspektyvoje turėtų atrodyti pensijų sistema Lietuvoje. Analizuoti įvairiausi scenarijai, buvo pateikti pasiūlymai. Su jais esu susipažinęs, apsisprendęs, todėl šiuo metu atsakingi ministerijos specialistai kaip tik rengia vieną konkretų būsimos pensijų sistemos modelį ir jo įgyvendinimo planą. Per šį mėnesį, vėliausiai kovo pradžioje, su šiais pasiūlymais bus supažindinta ir visuomenė.
Pradėti reformas, ypač kai jos tikrai būtinos, niekada ne per vėlu. Be abejonės, labai norėtųsi, kad ilgalaikė reforma, nukreipta keliems dešimtmečiams į priekį, būtų pradėta įgyvendinti greitai, taisyklingai ir tiksliai bei įgyvendinta vienu ypu. Tačiau to iškart padaryti nepavyks, nes reikalingas platus politinis sutarimas, taip pat laukia pereinamasis laikotarpis, kuris truks tikrai ne vienus ir ne dvejus metus. Tai yra reikalinga ir būtina, nes ne visi vienodai ir teisingai supranta, kokie pokyčiai laukia.
Štai šiandieninis pavyzdys – šnekamojoje kalboje dažnai vartojamas terminas „Sodros“ reforma, kuris, deja, suvokiamas ne visai teisingai. Jis suprantamas ne kaip sisteminė socialinio draudimo ir pensijų sistemos, o kaip įstaigos, turinčios „Sodros“ pavadinimą ir joje dirbančių žmonių, reforma. Vis dar vyrauja klaidinga nuomonė, kad ši pertvarka bus vykdoma sumažinant žmonių skaičių, perstumdant stalus, tačiau iš tikrųjų mes kalbame apie socialinio draudimo ir pensijų sistemos reformą, kuri palies mus visus. Ypač laukiantys pokyčiai turėtų dominti jaunimą – būsimuosius ateities pensininkus, nes būtent jie, o ne dabartiniai pensininkai, turės įprasti prie naujo socialinio draudimo sistemos ritmo.
Gal galite atskleisti bent porą planuojamos socialinio draudimo ir pensijų sistemos reformos gairių?
Čia nėra jokių paslapčių. Pirmiausia tai – pensinio amžiaus ilginimas, kuris yra neišvengiamas, nes Europa ne jaunėja, o senėja. Anksčiau ar vėliau tokį sprendimą reikės priimti, visa Europa eina šiuo keliu. Įstatymo projektai, kuriuose numatyti šie pokyčiai, jau yra Seime. Laikas parodys, kada ir kokiu būdu parlamentarai apsispręs.
Žmonėms dažnai kyla klausimai dėl „Sodros“, kaip institucijos, ateities. Galiu patvirtinti, kad „Sodra“, kaip valstybinės socialinio draudimo sistemos dalis, mūsų planuose išlieka. Jei vertintume tik šiuo metu šalyje esantį ekonominį sunkmetį, galėtume jaustis ramūs ir saugūs, nes be didesnių permainų „Sodra“ ir taip įveiktų sunkumus ir net pasiektų perviršius biudžete, gerėjant ekonominei situacijai šalyje. Tačiau turime būti toliaregiški ir realiai vertinti demografinės situacijos perspektyvas, kurios, deja, Lietuvoje yra ne pačios geriausios. Vienos iš opiausių problemų – mažėjantis gimstamumas ir mažėjantis dirbančių žmonių santykis su pensininkais, kuriems ateityje reikės mokėti pensijas. Deja, šis santykis keičiasi ne pačiu palankiausiu kursu. Be to, negalime paneigti ir dar vieno veiksnio – senėjančios visuomenės.
Dėl to būtina modeliuoti kitokią pensijų sistemą ateičiai. Vienas momentų – dalį pensijų išskirti iš draudimo sistemos ir mokėti jas iš valstybės biudžeto, kuris yra surenkamas iš bendrųjų mokesčių. Tai yra, kad būsimiesiems pensininkams, kurie per savo darbingąjį amžių nesugebėjo užsidirbti pakankamai lėšų pensija oriai gyventi senatvėje, valstybė mokėtų paramą, vadinamąją pagrindinę, bazinę ar nacionalinę pensiją. Ji priklausytų nuo užsidirbtos ir „Sodroje“ bei pensijų kaupimo fonduose sukauptos pensijos. Jei socialinio draudimo (ir kaupiamoji) pensija neviršytų tam tikros ribos ir būtų per maža oriai senatvei, žmogui būtų pridedama ši papildoma pensija – kaip parama.
Taip pat yra rengiamas modelis dėl antrosios pakopos pensijų. Tokia galimybė kaupti pensiją jau yra ir dabar, ji atsirado, kai buvo pradėta pensijų sistemos reforma prieš 7-8 metus. Mūsų siūlyme yra aiškiau reglamentuojamas antrosios pakopos kaupimas, Visa būsimoji pensija susidėtų iš trijų dalių. Pirma, jei žmogaus pensija mažesnė, pirmoji jos dalis būtų skiriama iš valstybės biudžeto, antra – „Sodroje“ sukaupta pensija, trečia – antrojoje pakopoje arba privačiuose pensijų fonduose sukaupta pensija.
Tokį būsimų pensijų modelį šiuo metu ir rengiame. Norėtųsi atkreipti dėmesį tų žmonių, kurie šiandien gauna pensijas, ir tų, kuriems pensija jau čia pat. Galiu užtikrinti, kad bet kokiu atveju pereinamasis laikotarpis, pradėjus įgyvendinti pensijų sistemos reformą, be abejo, bus labai ilgas ir tikrai neteks patirti staigių ir skaudžių pokyčių. Todėl galiu nuraminti, kad paskirtos ir iki šiol užsidirbtos pensijos, kai bus keičiama sistema, jokiu būdu negalės sumažėti. Kitaip tariant praeis keli dešimtmečiai, kol išsigrynins visa pensijų sistema –į pensiją išeinantys žmonės ir tie, kurie tik pradeda dirbti – kaupti būsimąją pensiją, į kurią išeis tik po kelių dešimtmečių. Pereinamuoju laikotarpiu egzistuos ir anksčiau uždirbta pensija, ir pensija, kuri bus skaičiuojama pagal naują sistemą.
