Bankrutuoti galės ir tie gyventojai, kurie įsiskolino dar neįsigaliojus Fizinių asmenų bankroto įstatymui. Tokia nuostata įrašyta atnaujintame jo projekte.
Su šia naujove, kad ir nenoriai, jau linkę sutikti ir bankai, mat buvo išgirsti ir jų pageidavimai, rašo „Lietuvos rytas“.
Ūkio ministerija artimiausiu metu rengiasi pateikti Vyriausybei svarstyti atnaujintą Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektą. Atrodo, kad prieš jį piestu nebestos ir bankininkai.
Anksčiau blogesnėmis paskolų sąlygomis bauginęs Lietuvos komercinių bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas dabar kalba kitaip. Esą jei įstatyme bus rastas kompromisas su bankais, jį priėmus paskolų sąlygos Lietuvoje neblogės.
Pasak S.Kropo, bankai sutiktų su sąlyga, kad bankrutuoti gali ir anksčiau įsiskolinę žmonės, jei iki įstatymo prisiimtos paskolos būtų privilegijuotos.
Bankroto metu jos būtų grąžinamos pirmiausia. Visiems kitiems kreditoriams reikėtų tenkintis likusiu bankrutavusiojo turtu, jei jo apskritai būtų.
„Nereikia galvoti kategoriškai – arba leisti bankrutuoti visiems, arba ne. Galima surasti kompromisą“, – sakė S.Kropas.
Tiesa, neaišku, ar parlamentarai norės ieškoti kompromiso su bankais. Seime šiuo metu sklando bankams itin nepalankios nuotaikos.
Ne tik opozicijos parlamentarai, bet ir nemaža dalis valdančiųjų praėjusią savaitę sutiko svarstyti siūlymą gerokai apriboti bankų galimybes išieškoti turtą iš skolininkų.
Pagal šį siūlymą, paskolą už užstatą išdavęs bankas galėtų atsiimti tik šį užstatą.
Dabar, jei pardavus užstatytą turtą nepakanka pinigų paskolai padengti, skolininkui gali tekti atsisveikinti ir su likusiu savo turtu.
Naujojoje įstatymo projekto versijoje taip pat numatyta, kad kai kuriais atvejais bankrutuojančiam asmeniui pragyventi kas mėnesį turi likti nebe 800 litų per mėnesį, o gerokai mažiau.
Paklausius bankų rekomendacijų, siūloma neleisti skelbti bankroto tiems žmonėms, kurie įklimpo į bėdas dėl žalingų įpročių, pavyzdžiui, lošėjams arba alkoholikams.
Taip pat, paklausius bankų, projekte įrašyta, kad bankrutuoti negalės besielgiantys nesąžiningai – tie, kurie imdami paskolą melavo apie savo finansinę padėtį. Taip pat paslėpę ar nepateisinamai pigiai pardavę savo turtą ar kitaip pažeidę bent dalies kreditorių interesus.
Tačiau įstatymo rengėjai neįsiklausė į bankų prašymus numatyti bausmes tiems, kurie nesąžiningai bando bankrutuoti. Ypatingais atvejais S.Kropas siūlė už tokius bandymus net įkalinti žmones.
Projekte taip neįrašytas bankų prašymas itin apsunkinti bankroto pradžią. Bankai siūlė, jog bankrutuoti norintis žmogus pirmiausia turėtų pats įrodyti, kad išties nesugeba išsimokėti.
„Bankrotas turėtų būti išimtinis atvejis“, – siūlė S.Kropas.
Pagal dabar siūlomą tvarką, nuo 2012-ųjų bankrutuoti galėtų skolų neišsimokantys asmenys, kurių skolos viršija 25 minimalias mėnesio algas. Dabar tai būtų 20 tūkst. litų.
Skoloms padengti reikėtų išparduoti visą savo turtą, skolininkas taip pat turėtų kreditoriams pervesti visą atlyginimą, pasilikdamas nedidelę sumą pragyventi sau ir savo šeimai.
Jei po penkerių metų skolos vis dar nebūtų grąžintos, jų likutis būtų nurašytas.
Šiuo metu prasiskolinęs žmogus skolų nurašyti negali net ir tada, kai jas grąžinti iki gyvenimo pabaigos neturi galimybių.
