„Volkswagen“ ir „Porsche“ susijungimas numatomas jau kitais metais, tačiau „Porsche“ gamykloje Vokietijos Leipcigo mieste šių firmų bendradarbiavimas akivaizdus. Matyti, kad šios Vokietijos kompanijos jau seniausiai žengia koja kojon.
Gamykloje, kur surenkami prabangūs visureigiai „Porsche Cayenne“ bendradarbiavimo su „Volkswagen“ ženklų ieškoti toli nereikia. Automobilių kėbulai į Leipcigą keliauja iš „Volkswagen“ gamyklos Slovakijoje, kurioje gaminami ir visureigių „Touareg“ kėbulai. Iš „Volkswagen“ gamyklos Hanoveryje į Leipcigą keliaują ir pagrindiniai „Porsche Panamera“ mazgai.
Tiesa, gamykla Leipcige nėra tipinis „Volkswagen“ padalinys- čia tylu, mažiau didelių staklių, aukšto lygio specialistai dirba ramiai, neskubėdami. Tai liudija, kad iča yra neeilinių automobilių gamykla.
„Kiekvienas mūsų užsakovas gauna ne šiaip automobilį, o savo asmeninį automobilį“- tvirtino „Porsche Leipzig“ finansų skyriaus vadovas Joachimas Lampla.
„Porsche“ pirkėjai visuomet žinojo, kad jų mėgiamuose automobiliuose yra šiek tiek plebėjiškų genų, tačiau dėl to galvos nesukdavo. Per 60 metų laikotarpį „Volkswagen“ įprato naudotis „Porsche“ inžinierių žiniomis ir patirtimi, mainais tiekdamas komplektavimo dalis ir suteikdamas gamybines patalpas. Tiesa, „Porsche“ pusė nors ir flirtavo su „Volkswagen“, tačiau visais laikais itin pavydžiai saugojo savo nepriklausomybę ir unikalumą. Ši strategija, panašu, pasiteisino- ilgus metus „Porsche“ gamybos rentabilumas buvo vienas aukščiausių automobilių pramonėje.
Tačiau po to, kai „Volkswagen“ nusprendė perimti visą „Porsche“ kontrolę (sandėrio suma siekia net 12,4 milijardų eurų), daugelis specialistų pradėjo abejoti šios „santuokos“ sėkme. Juk vienas dalykas naudoti bendras detales, o kitas- pilna kontrolė. Ekspertai užsimena, kad biurokratinis „Volkswagen“ aparatas gali uždusinti „Porsche“ būdingą individualumą. Manoma, kad galimi bandymai plėsti gamybą paleidžiant į seriją kokį nors bendrą prieinamesnį modelį gali sugadinti vokiškos automobilių inžinerijos guru įvaizdį. Tiesa, pastebima ir dar viena susijungimo pusė.
„Kompanijų susijungimas turi ir užslėptą pusę. „Porsche“ perėjimas „Volkswagen“ jurisdikcijon buvo ir siekis bet kokiu būdu apsaugoti Vokietijos automobilinę legendą nuo perėjimo į „svetimų“ investitorių, kurių minties polėkiai būtų visai tolimi „Porsche“ ideologijai, globą.“- savo knygoje „Dizainas- ne tik išorė“ rašė Džėjus Grynas. Beje, visas šios knygos pirmas skyrius skirtas „Porsche“ konstruktorių genialumui. Vertindamas kompanijų susijungimą net ir „gelbėjimosi rato“ nuo svetimtaučių kontekste, Dž. Grynas pastebėjo, kad gigantiškos koorporacijos gniaužtuose išlaikyti buvusį lygį bus itin nelengva.
Šie pastebėjimai nėra laužti iš piršto, nes „Volkswagen“ vadovas Martinas Vinterkornas jau dabar pasiūlė išplėsti „Porsche“ modelių gamą nuo keturių iki šešių bazinių modelių ir padidinti gamybą iki 150 tūkst. automobilių per metus. Šiuo metu jau kuriamas kompaktiškas sportiškas automobilis, kuris būtų mažesnis ir kainuotų pigiau nei „Boxter“ modelis.
Pernai „Porsche“ pardavimų apyvarta siekė 6,6 milijardo eurų, tačiau be didelio ir turtingo partnerio „Porsche“ dabar negalėtų plėtoti „žaliųjų“ automobilių vizijos. Šiuo atveju neaprėpiami „Volkswagen“ resursai leistų niekados daugiau 100 tūkst. automobilių per metus negaminusiam „Porsche“ finansuoti naujų, taupių ir inovatyvių modelių kūrimą.
Tuo tarpu pavojaus varpais skambinantys „Porsche“ mėgėjai cituoja kompanijos įkūrėjo anūką Ferry Porsche, kuris po interneto erdvę klaidžiojančiame filmuke kalba apie mirtinus pavojus visiems tiems, kurie taps milžiniškos koorporacijos dalimi.
„„Porsche“ turi likti nedidele ir nepriklausoma kompanija“- pasakojo dar 1998 anapilin išėjęs Ferry Porsche- „„Porsche“ niekuomet nebus didelio kolektyvo kūdikiu, mūsų mašinas visuomet kurs nedidelė žmonių grupė dirbanti tarp šių sienų ir puikiai žinanti kas yra „Porsche“...“
Parengta pagal „New York Times"
