Nors Lietuva tarp geriausių gyventi šalių atsidūrė 34 vietoje, joje kas penktas suaugęs šiuo metu neturi darbo.
Statistikos departamento atliekamo gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais, antrąjį 2010 m. ketvirtį nedarbo lygis šalyje buvo 18,3 procento, arba 0,2 procentinio punkto didesnis nei pirmąjį 2010 m. ketvirtį. Antrąjį 2010 m. ketvirtį, palyginti su antruoju 2009 m. ketvirčiu, nedarbo lygis išaugo 1,3 karto.
Antrąjį 2010 m. ketvirtį vyrų nedarbo lygis, palyginti su pirmuoju 2010 m. ketvirčiu, sumažėjo 0,9 procentinio punkto ir buvo 22,3, moterų – padidėjo 1,3 procentinio punkto ir buvo 14,4 procento. Mieste nedarbo lygis antrąjį 2010 m. ketvirtį siekė 16,9, kaime – 22 procentus.
Jaunimo (15–24 metų amžiaus asmenų) nedarbo lygis per antrąjį 2010 m. ketvirtį išaugo iki 37,1 procento. Per ketvirtį jaunimo nedarbo lygis padidėjo 1,2 procentinio punkto, per metus – 1,3 karto.
Statistikos departamento vertinimais, antrąjį 2010 m. ketvirtį bedarbių buvo 297,2 tūkst., arba 3,8 tūkst. daugiau negu pirmąjį 2010 m. ketvirtį. Per metus bedarbių skaičius išaugo 1,3 karto (74,1 tūkst.).
Daugėja ilgalaikių bedarbių
Antrąjį 2010 m. ketvirtį 40,4 procento visų bedarbių sudarė ilgalaikiai bedarbiai, tai yra asmenys, ieškantys darbo vienus metus ar ilgiau. Ilgalaikių bedarbių skaičius antrąjį 2010 m. ketvirtį išaugo iki 120,2 tūkst., tai 20,7 procento (20,6 tūkst.) daugiau nei pirmąjį 2010 m. ketvirtį ir 2,6 karto (74,2 tūkst.) daugiau nei antrąjį 2009 m. ketvirtį.
Darbo biržos duomenimis, antrąjį 2010 m. ketvirtį buvo apie 324,5 tūkst. registruotų bedarbių. Užsiregistravusiųjų darbo biržoje ypač pradėjo daugėti kovo pabaigoje, tai lėmė Sveikatos draudimo įstatyme nustatyta prievolė mokėti privalomąjį sveikatos draudimo mokestį bedarbiams, neužsiregistravusiems darbo biržoje.
Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais, antrąjį 2010 m. ketvirtį šalies ūkyje dirbo 1 mln. 328 tūkst. gyventojų, jų skaičius, palyginti su pirmuoju 2010 m. ketvirčiu, beveik nepakito (sumažėjo 0,4 tūkst.). Per ketvirtį užimtų gyventojų skaičius sumažėjo paslaugų sferoje – 3,7 tūkst., statyboje – 1,5 tūkst., o padidėjo žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje – 5,1 tūkst.
Antrąjį 2010 m. ketvirtį, palyginti su antruoju 2009 m. ketvirčiu, užimtų gyventojų skaičius sumažėjo 94,3 tūkst., arba 6,6 procento. Per metus dirbančiųjų skaičius ypač sumažėjo statyboje – 1,5 karto (43,1 tūkst.), pramonėje – 27,3 tūkst.
15–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis antrąjį 2010 m. ketvirtį sudarė 56,7 procento, per ketvirtį jis sumažėjo 0,1, o per metus – 3,6 procentinio punkto. Vyrų užimtumo lygis vis dar išlieka žemesnis negu moterų: antrąjį 2010 m. ketvirtį 15–64 metų amžiaus vyrų užimtumo lygis sudarė 55,5, moterų – 57,9 procento.
Lietuvoje nedarbas didėja
Baltijos šalių statistikos tarnybų duomenimis, antrąjį 2010 m. ketvirtį aukščiausias nedarbo lygis buvo Latvijoje (19,4 proc.), žemiausias – Lietuvoje (18,3 proc.), Estijoje nedarbo lygis sudarė 18,6 procento. Antrąjį 2010 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2010 m. ketvirčiu, nedarbo lygis Estijoje sumažėjo 1,2, Latvijoje – 1 procentiniu punktu, o Lietuvoje padidėjo 0,2 procentinio punkto.
Statistinė informacija parengta remiantis gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis. Tyrimas atliktas taikant imčių metodą. Per antrąjį 2010 m. ketvirtį apklausta 14,4 tūkst., arba 0,5 procento, 15 metų ir vyresnių šalies gyventojų.
