Šią vasarą karaliavusių karščio ir audrų padarinius šalies žmonės turėtų pajusti jau šį rudenį – parduotuvėse turėtų brangti duona, mėsa ir kiti maisto produktai. Kainų šuolį lems mažesnis negu pernai derlius ir jo nuėmimo sunkumai, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Tai, kad duona ir mėsa gali brangti, pokalbyje su „Lietuvos rytu" prognozavo ir žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
– Grįžęs iš atostogų, nuolat važinėjate po kaimus. Ar tai reiškia, kad reikia laukti blogų naujienų?
– Taip, iš atostogų sugrįžau anksčiau ir jau visą savaitę važinėju po įvairius rajonus. Nors padėtis skirtingose vietose skirtinga, bendras vaizdas iš tiesų liūdnas – ypač jeigu palyginsime su praėjusiais metais.
Praėjusių metų derlius buvo rekordinis – Lietuvoje prikulta 3,8 mln. tonų grūdų. Pagal grūdų eksporto rodiklius Lietuva pirmavo pasaulyje. Tuo tarpu šių metų prognozė sako, kad grūdų derlius bus maždaug 30 proc. mažesnis ir sieks apie 3 mln. tonų.
Maža to, tokias prognozes turėjome dar prieš liūtis, kai laukus labiausiai kankino sausra ir karštis – per patį grūdų formavimosi ir brendimo laikotarpį. Tačiau net ir tuomet buvo galima tikėtis, kad derlius nebus labai blogas, grūdų kokybė labai nenukentės.
Tačiau po liūčių kilo kita problema – kaip nuimti derlių? Jei kombaino per dieną bent dukart nereikia tempti iš lauko – jau gerai. Technika klimpsta laukuose arba į juos net neįvažiuoja, javai daug kur išguldyti.
Smuko visų grūdinių kultūrų derlingumas. Žieminių rapsų pernai buvo prikuliama po 4 tonas iš hektaro, šiemet – perpus mažiau. Kita vertus, vasariniai rapsai, kuriuos paprastai reikia kulti tik rugpjūčio pabaigoje, jau dabar subrendo. Todėl neaišku, ar juos pavyks surinkti.
Svarbiausia, ar pavyks surinkti derlių šalies aruodu vadinamuose Vidurio Lietuvos ir šiauriniuose rajonuose. Daugelyje rajonų padėtis kritiška.
– Kiek pakilo grūdų supirkimo kainos ir kaip jas paveikė Rusijos valdžios draudimas iki metų pabaigos eksportuoti grūdus? Kaip gali keistis maisto produktų kainos parduotuvių lentynose?
– Maskvos draudimas eksportuoti grūdus paskatino kainų šuolį rinkose. Duona ir mėsa, kurioms įtaką daro kviečių ir miežių kainos, turėtų brangti atitinkamai 5 ir 10 procentų.
Pernai už toną maistinių kviečių buvo mokama 380 litų, o jau dabar jų kaina – 700 litų. Miežių tona, palyginti su 2009-aisiais, pabrango nuo nuo 250 iki 600 litų.
Negana to, nukentės mūsų geležinkeliai, uostas. Mat didelę dalį savo grūdų Rusija eksportuodavo per Lietuvą.
– Bet mūsų ūkininkai, nors derlius ir sumenko, galiausiai išloš, nes derlius sumažėjo trečdaliu, o grūdų kaina jau pakilo du ir daugiau kartų?
– Tie ūkininkai, kurie nebuvo sudarę išankstinių grūdų pardavimo sutarčių, laimės.
Kenčia tie, kurie turi sudarę tokias sutartis.
– Tiek, kiek brangsta duona, ką jau kalbėti apie alų, tiek paprastai krinta ir valdžios populiarumas. Ką siūlysite daryti?
– Na, kažin ko mes padaryti negalime. Pernai, kai grūdų buvo daug, o jų kainos buvo mažos, dar galėjome vykdyti intervencinius pirkimus.
O dabar, kai grūdų trūksta, mes tuo naudotis jau negalime.
Tačiau tai nereiškia, kad sėdime rankas sudėję. Dar liepos mėnesį Europos vadovų taryboje paprašėme, kad būtų paankstintos tiesioginės išmokos žemdirbiams.
Mėginame su ūkininkais, Žemės ūkio rūmais, kitos žemdirbių savivaldos organizacijomis derėtis dėl kainų. Ir, žinoma, reikia viską daryti, kad derlius būtų apskritai nuimtas.
Dabar, kai dar ir pavaduoju aplinkos ministrą, bandau sugalvoti ir kitokių paramos nuo audrų nukentėjusiems ūkininkams būdų. Nusprendėme, kad nukentėję ūkininkai galės įsigyti perpus pigesnės medienos – po 7–8 litus už kubinį metrą – kurui.
Tik jie ją turės patys išsikirsti vėtrų išlaužytuose miškuose.
– Vis dėlto kartoju klausimą: ar nebijote, kad kylančios maisto produktų kainos gali tapti dar vienu smūgiu konservatorių ir liberalų valdžiai prieš savivaldos rinkimus?
– Tokia grėsmė yra. Juk visada dėl visko būna kalta valdžia. Tačiau noriu priminti, kad ir kitose šalyse aplink Lietuvą siaučia sausros, vėtros ir liūtys.
Antai Lenkijos žemės ūkio ministras net negalėjo atvykti į neoficialų ministrų susitikimą.
Apie Rusiją net nereikia kalbėti – vidaus rinkai reikia per 70 mln. tonų grūdų, o jie kol kas to kiekio nesurinko.
