REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Der Spiegel“: Nobelio premija B. Obamai yra labiau našta nei apdovanojimas

Nobelio taikos premiją JAV prezidentas Barackas Obama gavo tikrai per anksti, rašo Vokietijos žurnalo „Der Spiegel“ internetinė svetainė. JAV prezidentas kol kas negali pasigirti jokiais realiais diplomatiniais pasiekimais ir galima abejoti, ar tokių pasiekimų sulauksime netolimoje ateityje.

REKLAMA
REKLAMA

Anksčiau buvo įprasta, kad Nobelio taikos premija yra teikiama politikui, galinčiam pasigirti svariais diplomatiniais laimėjimais. Amerikos prezidentai ir politikai būdavo gana dažni šio apdovanojimo laureatai. 1906 metais Theodoras Roosveltas Nobelio taikos premiją gavo už savo vaidmenį sudarant taikos susitarimą tarp Rusijos ir Japonijos. Woodrow Wilsonas premiją gavo už aktyvų indėlį kuriant Jungtinių Tautų pirmtakę Tautų lygą. Martinas Lutheris Kingas buvo apdovanotas už ilgametę kovą už afroamerikiečių teises. Buvusiam JAV valstybės sekretoriui Henry Kissingeriui premija 1973 metais buvo suteikta už derybas, užbaigusias Vietnamo karą. Dėl šios premijos aistros tebeverda iki šiol.

REKLAMA

Dabar atėjo 44-ojo JAV prezidento B. Obamos eilė gauti Nobelio premiją. Penktadienį premija jam skirta už „išskirtines pastangas stiprinant tarptautinę diplomatiją ir kooperaciją tarp tautų“.

Tačiau „Der Spiegel“ užduoda klausimą, ar tokių pasiekimų užtenka, kad galėtume teigti, jog B. Obama tikrai nusipelnė apdovanojimo.

Savo poste B. Obama išbuvo vos 9 mėnesius. Jo bandymai nuostabiomis kalbomis ir diplomatinėmis iniciatyvomis rasti išeitį iš ilgalaikių konfliktų yra sveikintini. Jis mėgino sukurti tarptautinį klimatą, kuriame dialogas ir nuoširdūs teiginiai vėl būtų galimi.

REKLAMA
REKLAMA

JAV nustebintos

Tačiau B. Obama dar tik pradeda savo darbus. Nobelio premijos skyrimas jam yra kažkas panašaus kaip sprendimas duoti medalį vos kelis pirmuosius kilometrus įveikusiam maratono bėgikui. Situacija Irake vis dar yra labai trapi, o padėtis Afganistane netgi pablogėjo. Nepaisant didelių JAV administracijos pastangų, atrodo, kad greitu laiku nepavyks išspręsti Izraelio ir paletiniečių konflikto Vidurio Rytuose. Be to, Iranas dabar jau diplomatiniame lygmenyje tebežaidžia savo branduolinius žaidimus su Vakarais. Tuo tarpu Irano viduje režimo oponentai vienas po kito žengia į kartuves. Branduoliniu ginklu ginkluotas Pakistanas yra atsidūręs ant žlugimo slenksčio, o Šiaurės Korėja taip pat mojuoja savo ginklais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nobelio premijos komiteto sprendimas suteikti taikos premiją B. Obamai veikiausiai labiausiai nustebins pačius amerikiečius. Taip yra todėl, kad B. Obama buvo pasirinktas ne kaip JAV prezidentas, šalies viduje priiminėjantis sunkius ir dažnai nepopuliarius sprendimus, o globalinė simbolinė figūra, kuri 2008 metais per prezidento rinkimų kampaniją įkūnijo viso pasaulio žmonių viltis ir troškimus. B. Obama rinkinės kampanijos metu buvo tarsi paverstas antžmogiu, iš kurio dažnokai reikalaujama neįmanomo. Tad, kaip pastebi „Der Spiegel“ Nobelio taikos prizas B. Obamai bus ne tiek didelis laimėjimas, kiek papildoma našta, tik padidinsianti reikalavimus JAV prezidento atžvilgiu.

REKLAMA

Politiniai komentarai

Nobelio taikos premija savaime suprantama yra skiriama atskiram asmeniui. Tačiau pats laureato pasirinkimas yra tarsi iš Oslo mus pasiekiantis komantaras apei dabartinę politiką. Premija gali būti skiriama ir siekiant paskatinti tam tikras diplomatines iniciatyvas ir taip padaryti jas efektyvesnes. Kaip pavyzdys čia gali būti pateiktas buvęs Vokietijos kancleris Willy Brandtas. Kai jam 1971 metais už „Ostpolitik“ užsienio politikos kursą, kuriuo buvo siekiama suartėjimo su tuomečio Varšuvos pakto narėmis, buvo suteikta Nobelio taikos premija, šis politikas Vakarų Vokietijoje buvo ne ką mažiau prieštaringai vertinama politinė figūra nei kad JAV dabar yra B. Obama. W. Brandto oponentai sukilo prieš tokį Nobelio komiteto sprendimą ir visaip mėgino jį pažeminti. Tačiau W. Brandtas, kuris kaip ir B. Obama yra tarptautinės diplomatijos fanas, premijos teikimo metu bent jau buvo pasirašęs Rytų Susitarimus.

REKLAMA

Tuo tarpu šiandien B. Obamai rankos kol kas neištiesė niekas. To nepadarė nė Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas, nei Talibanas, nei Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-ilas, nė Rusijos vadovai Vladimiras Putinas ir Dmitrijus Medvedevas, ne Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu ar palestiniečių prezidentas Mahmoudas Abbasas. Ir kol kas nepanašu, kad kas nors ryžtųsi tą padaryti.

Todėl labai galimas variantas, kad B. Obama savo kadencijos metu peržiūrės dabartines diplomatines iniciatyvas. „Der Spiegel“ neatmeta, kad jų iš viso bus atsisakyta. Tuomet B. Obama gali griebtis jau kitų priemonių, o ne tik nuvalkiotų kalbų. Galbūt tuomet mes suprasime, kad pražiopsojome, jog, tiesdamas vieną ranką, B. Obama kišenėje laikė kitos rankos sugniaužtą kumštį, jei į jo iniciatyvas nebus atsiliepta. Ar turės jis grąžinti prizą, jei tas kumštis bus ištrauktas?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

B. Obamos bemiegės naktys

Realybė Vašingtone yra ne tokia romantiška kaip gali galvoti Osle įsikūręs Nobelio komitetas. Šiuo metu svarstoma galimybė ženkliai padidinti Afganistane tarnaujančių karių skaičių. B. Obama privalės šiuo klausimu priimti tvirtą sprendimą. B. Obama turi rūpintis tuo, kad tuo metu, kai jis 2011 metų rugsėjo 11 dieną sakys kalbą, skirtą dešimtosioms teroristinių išpuolių prieš Niujorke stovėjusius Pasaulio prekybos centro dangoraižius metinėms, Talibanas nebūtų įsitvirtinęs Afganistano sostinėje Kabule.

REKLAMA

Džiaugsmas dėl Nobelio premijos būtų buvęs žymiai didesnis, jei taikos premija būtų skirta už konkrečius rezultatus, o ne entuziazmą, supantį dabartines B. Obamos iniciatyvas. Iniciatyvas, kurios kol kas buvo bevaisės. Premija būtų buvusi žymiai svaresnė, jei B. Obamai būtų pavykę išspręsti Irano branduolinės programos problemą ar sėkimingai įvykdyti Afganistano demokratizaciją ir stabilizaciją. Apdovanojimas būtų svaresnis, jei būtų pasiektas taikos susitarimas tarp žydų ir palestiniečių. Tačiau nė vieno iš šių tikslų JAV prezidentui pasiekti nepavyko.

Nobelio komitetui nebūtų buvę jokios žalos, jei B. Obama į kandidatų gauti taikos premiją sąrašą būtų buvęs įtrauktas ne šiemet, o tarkime 2011-aisiais, o šiemet premija būtų buvusi skirta Irano tinklaraštininkui ar Kinijos disidentui. B. Obama tikrai nebūtų skundęsis dėl tokio sprendimo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų