Vakar Orensėje mūsiškiai, kaip ir buvo galima tikėtis, ne tik atsilaikyti, bet ir bent kiek rimčiau pasipriešinti prieš įspūdingai žaidusią Ispaniją nesugebėjo. Viso mačo metu daugiau nei akivaizdžią savo persvarą auginę kaip ant mielių ispanai šventė triuškinamą pergalę net 25 taškais.
Jei vakarykštį susitikimą netyčia stebėjo anksčiau laiko sau ant kaklo aukso medalius drąsiai kabinantys JAV žvaigždžių rinktinės atstovai, jiems turėjo pradėti drebėti kinkos ir kinkai - jei ne iš baimės, tai bent iš pagarbos pasaulio čempionės Ispanijos krepšinio virtuozams.
Apie Ispanijos fiestą iš pradžių
Regis, susitikimo pradžia nežadėjo nieko blogo: lietuviai ir ispanai demonstravo greitą krepšinį, keitėsi sėkmingomis atakomis ir rezultatas visą laiką buvo apylygis – 13:12, 22:20. Netikėtai į startinį mūsiškių penketuką Ramūno Butauto įtrauktas Mindaugas Lukauskis ne tik kad negadino žaidimo, bet ir kone vienas tempė visą komandą paskui save.
„News Bridgepix“ nuotr.
Nors Vilniaus „Lietuvos ryto“ žaidėjas aštriais reidais be atokvėpio draskė varžovų gynybą, jėgos jo neapleido ir gynyboje – kaip visada kibiai rungtyniavęs M. Lukauskis (dėl to labai greitai užsidirbęs dvi pražangas) iškrapštė porą kamuolių iš retkarčiais tikriausiai į gražias merginas tribūnose užsižiopsojusių ispanų.
Tiesa, ir lietuviai turėjo savo problemų, nes niekas negalėjo sustabdyti uraganinį greitį demonstravusio Rudžio Fernandezo, kuris į mūsiškių krepšį be jokio gailesčio siuntė vieną kamuolį po kito.
Žaidimas atviromis kortomis tęsėsi ir antrajame kėlinyje. Aikštės šeimininkai stengėsi kuo greičiau įgyti solidesnę persvarą ir atitrūkti nuo jiems ant kulnų lipančių Lietuvos vyrų. Po truputį ėmė atsibusti iš Los Andželo parskridęs Pau Gasolis, rezultatyviai užbaigęs keletą atakų iš eilės. Nepaisant to, lietuviai spardėsi iš paskutiniųjų ir kėlinio viduryje dar buvo priekyje 31:30.
„acb.com“ nuotr.
Ispanai, pamatę, kad vaikščiodami po aikštelę kepurėmis savo priešininkų gali ir neužmėtyti, dar aktyviau pradėjo taikyti spaudimą - iškart pasipylė mūsiškių klaidos. Įspūdingai kelių minučių atkarpą sužaidę pietiečiai trūktelėjo į priekį net 13:0 – 43:31. Visiškai pasimetusius lietuvius pažadinti pabandė Jonas Mačiulis, pačiu laiku įsmeigęs tritaškį, ir M. Lukauskis, toliau tęsęs savo šou, kurį vainikavo taikliu metimu su sirena iš neįtikėtinai sunkios pozicijos – 51:43.
Po pertraukos vaizdas aikštelėje tik blogėjo. R. Butautui nusprendus iš žaidimo išimti per pirmąsias 20 minučių net 15 taškų surinkusį M. Lukauskį, kurio žaidimas ispanams tapo dar vienu didžiuoju geografiniu atradimu, lietuvių veiksmai dar labiau pakriko. Skęstantį Lietuvos rinktinės laivą gelbėti mėgino pagirtinai rungtyniavęs Šarūnas Jasikevičius: deja, vienas lauke - ne karys, tuo labiau, kai teko kovoti su nenugalimąja ispanų armada, dar vadinama „La Seleccion“.
„acb.com“ nuotr.
Šeimininkai ne tik sumaniai žaidė puolime, bet iš peties darbavosi ir gynyboje. Visiškai supančioti jų gynybos gniaužtuose buvo NBA duona mintantys Linas Kleiza ir Darius Songaila. Net savo paties šešėlio nepriminė ir kovingasis Rimantas Kaukėnas. Pagyrų nusipelno gal tik Robertas Javtokas, kuris vakar jau buvo panašus į krepšininką ir varžovams kėlė grėsmę tiek vienoje, tiek kitoje aikštelės pusėje. Vis dėlto aistringai palaikomi savo sirgalių ispanai trečio kėlinio pabaigoje atvykėliams iš Pabaltijo užkūrė tikrą pirtį ir, dar kartą spurtavę 11:1, nutolo jau iki 71:55.
Pažymėtina, kad pirmaisiais smuikais griežė jaunasis Ricky Rubio, su kurio mūsiškiai niekaip nesusitvarkė. Kol 17-metis krepšinio vunderkindas aikštelėje momentais išdarinėjo ką norėjo, lietuviams beliko skėsčioti rankomis ir kaltinamai žiūrėti vieniems į kitus.
Paskutinis ketvirtis jau tebuvo formalumas. Lietuviai patys nebetikėję, kad pavyks išvengti sutriuškinimo, netrukus leido varžovams pirmąkart susikrauti ir 20 taškų pranašumą – 84:64. Lietuvos rinktinei akivaizdžiai trūko pačiu blogiausiu laiku persišaldžiusio ekipos kapitono Ramūno Šiškausko psichologinės tvirtybės ir ramumo. Ispanai it užsukti uraganiniu greičiu lakstė pirmyn ir atgal, o skaičiai švieslentėje vos spėjo keistis.
„acb.com“ nuotr.
Prie visų nelaimių prisidėjo dar viena – dvikovos pabaigoje ant parketo skausmo perkreiptu veidu pargriuvo Linas Kleiza. Prie puolėjo greitai atskubėję rinktinės gydytojai atšaldė sužeistą čiurną ir palydėjo mūsiškį ant atsarginių žaidėjų suolelio. Lietuviai, per mačą sugebėję pradanginti 23 kamuolius, prieš Ispanijos krepšininkus žemai nusilenkti turėjo jau ketvirtą kartą iš eilės– šįsyk 66:91. Per pasiruošimo Pekino olimpinėms žaidynėms ciklą tai, beje, buvo tik pirmasis antausis R. Butauto auklėtiniams, tiesa, labai skaudus.
Rungtynių didvyris
15 taškų per pirmąją rungtynių pusę ispanams įsūdęs Mindaugas Lukauskis vakar buvo tikrasis Lietuvos krepšinio rinktinės vėliavnešys. Taip gal, dėl vietos po saule, t. y. dvyliktuke, dar negarantuotas krepšininkas per trečiąjį ir ketvirtąjį kėlinius savo kraičio taikliais, tinklelį skrodžiančiais metimais ir nebepapildė, bet dėl to nė kiek neišgyveno ir nenuleido rankų, o tęsė savo puikų pasirodymą gynyboje.
Ispanams, nieko per daug nesitikėjusiems iš nepažįstamojo, ilgą laiką svilo padai. Nuo didesnių bėdų juos išgelbėjo tik tai, kad niekas iš mūsiškių Panevėžyje gimusiam krepšininkui į pagalbą neatskubėjo ir neprisijungė prie ispanų krepšio bombardavimo. Kartkartėmis sužibėdavo Šarūnas Jasikevičius, atlikęs keletą savo firminių perdavimų nežiūromis ir įsodinęs porą tolimų šūvių, bet prieš itin darniai žaidusią ispanų kariauną to buvo pernelyg maža.
„marca.com“ nuotr.
Žaidėjas, kuriam dar reikia pasitempti
Linas Kleiza nė iš tolo nepriminė to visas varžovų gynybos užkardas griaunančio ir galingais dėjimais krepšio konstrukcijas drebinančio monstro, žibėjusio mače su Portugalija. Priešingai nei varžybose su daug mažiau patyrusiais priešininkais, vakar Denverio „Nuggets“ puolėjas ispanų apsuptyje nerado sau vietos ir aikštę paliko su riestainiu savo pintinėje.
Be abejo, didžioji dalis laurų už vieno pagrindinių mūsų lyderių neutralizavimą atitenka kone be priekaištų veikusiai Ispanijos gynybai, bet nemažas akmenukas rieda ir į paties L. Kleizos daržą – juk tokio žaidėjo kaip jis visiškai uždaryti turi būti tiesiog neįmanoma. Vis dėlto net neabejojame, kad kituose mūšiuose, jei tik kojos nepakiš trauma, mūsiškis parodys visus savo rezervų fonde saugomus resursus ir vėl ritins oranžinį kamuolį ten, kur jam ir vieta – į krepšį.
Teisėjų brigados veiksmai
Orensėje vykusioms rungtynėms teisėjavusius uniformuotus žmones su švilpukais objektyvumu ir nešališkumu apkaltinti būtų labai sunku. Taip, gal ir negalime sakyti, kad jie labai smarkiai prisidėjo prie tokio Lietuvos rinktinės pažeminimo Ispanijos žemelėje, bet galime drąsiai pareikšti, kad žaisti mūsiškiems vietos teisėjų brigados veiksmai tikrai nepadėjo.
R. Kaukėnas („News Bridgepix“ nuotr.)
Matyt, nė vienas iš mačą aptarnavusių trijų arbitrų niekada nebuvo girdėjęs apie tokią 3 sekundžių taisyklę, arba apie tai, kad už paskutinės vilties tyčinę pražangą iš už nugaros yra privalu bausti nesportine pražanga. Į atmintį įstrigo ir kuo švariausiai iš Juano Carloso Navarro rankų Mindaugo Lukauskio pavogtas kamuolys, už kurį lietuvis vis tik buvo nubaustas išgalvota pražanga.
Iš kitos pusės, verkšlenti dėl vieno ar kito švilpuko gal ir nevertėtų. Lietuvos rinktinės krepšininkams tai buvo puiki proga užsigrūdinti, nes blogesnio teisėjavimo olimpinėse žaidynėse jau tikrai neturėtų būti.
Kova už būvį dvyliktuke
Prie finišo tiesios artėjančioje kovoje dėl vietos dvyliktuke ryškėja pirmieji rezultatai. Visa galva savo pagrindinius konkurentus kol kas lenkia jau nekartą išgirtas M. Lukauskis, iš kurios mūsų rinktinė Pekine tikrai galėtų išpešti naudos. Tuo tarpu nei Tomas Delininkaitis, nei Marius Prekevičius nesugeba parodyti savo tikrosios vertės, tad vežtis į Kiniją katę maiše gal būtų ir per daug avantiūriška. Tiesa, viskas priklauso nuo mūsų rinktinės trenerių štabo užmačių – jiems juk geriau žinoti, kokio varžto rinktinės mechanizmui sutvirtinti labiausiai reikia.
„News Bridgepix"“ nuotr.
Mūsų vyrų perspektyvos
Lietuvos rinktinė, ypač pirmus du kėlinius, žaidė neblogai, gal tik kiek per daug dažnai varžovams dovanojo kamuolį. Tačiau ispanai mūsiškius pranoko beveik pagal visus žaidimo komponentus, o jeigu dar šeimininkams būtų ir tritaškiai geriau pakritę, rezultatas galėjo būti visai nepadorus. Tad iki olimpiados likus perlipti nebe tiek daug ir kalnų, darosi truputį neramu.
Pavojaus varpai dėl Lietuvos komandos formos skambėjo jau ir per mačą su Portugalija, kuriame su krepšinio užribyje esančiais varžovais teko kaip sau sau lygiais tampytis tris kėlinius. Tąkart galingai finišavę mūsiškiai tarsi ir įrodė, kad parako turi užtektinai, bet vakarykščiame susitikime lietuviai ispanams praktiškai nepateikė jokių argumentų.
Taip, galime atstatyti krūtines ir ginti saviškius, kad jie nekovoja iš visų jėgų ir kad dabar svarbiausia tik pasitikrinti jėgas, o neatskleisti visų savo kozirių, bet nereikia pamiršti, kad ir tie patys ispanai vakar dar daugiau nei lietuviai eksperimentavo, žaidėjų penketukus keitė kaip kojines, o savo lyderiams – Pau Gasoliui, Rudy Fernandezui ir Carlosui Navarro – suteikė aibes minučių poilsio.
R. Butatutas („News Bridgepix"“ nuotr.)
Be abejo, niekas čia nesiruošia lietuvių kalti prie kryžiaus ar anksčiau nei prasidės olimpiada laidoti jų šansus pakovoti dėl pačių aukščiausių vietų Pekine. Vakar paprasčiausiai įsitikinome, kad tobulėti dar tikrai yra kur, ir patartina, kad tas tobulėjimo procesas vyktų kuo sparčiau – juk iki olimpiados liko jau tik dvi savaitės.
Kol kas tik galima konstatuoti, kad Kinijoje mūsiškiams geriausiu atveju šviečiasi trečioji vieta, nes panašu, kad B grupėje žaidžiančios Ispanijos ir JAV rinktinės lietuviams bus sunkiai įkandamos – nebent R. Butautas mūsų ekipos žaidimą per likusį laiką sugebės sustyguoti taip, kad tie minus 25 taškai prieš ispanus pradings net nepastebėti.
