Blaiviai mąstantys Lietuvos žmonės, ko gero, netekę žado iš nuostabos stebi skubos tvarka bendru Vyriausybės, Prezidentūros ir Seimo sutarimu bandomą „prastumti“ neskaidrų „Leo LT“ sandėrį, šią „amžiaus aferą“, kurios pasekmės sunkia finansine našta užguls ne valdžios elito ar verslo magnatų bei oligarchų, bet daugumos elektros vartotojų pečius.
Jeigu visuomenė ir parlamentarai praras budrumą šiuo išskirtinai atsakingu momentu, 2008 metų sausio 11 dieną LR Seime greituoju ekspresu pradundėjęs nacionalinis investuotojas „Leo LT“ bus patvirtintas. Tad, kol dar ne vėlu, būtina kuo skubiau, aukščiausiu valstybės lygiu pripažinti, kad Seimui skubos tvarka teikiami derybų rezultatai yra neteisėti ir antikonstituciški.
Derybų eigoje nuo valstybei priklausančios „Lietuvos energijos“ atskyrus Kauno hidroelektrinę bei Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, „LE“ dalis bendrame nacionalinio investuotojo katile dirbtinai sumažinta. Kam tai naudinga? Be abejo, ne valstybei, o privačiam investuotojui „NDX energija“, kurios procentinė dalis, o tuo pačiu ir vertė, padidėjo. Derybininkai visų trijų įmonių vertę nustatė 8,1 mird. litų. Iš jų „Lietuvos energijos“ dalis – 31,4 proc., RST dalis – 33,8 proc., o VST dalis – 34,8 procentų.
Palyginimui, būtų pravartu prisiminti, kai „Lietuvos energija“ (LE) buvo skaldoma 2001 metais, tuomet buvo nustatytos tokios santykinės kompanijų vertės: LE – 42 proc., RST – 31 proc., o VST – 27 proc. Kaip matome, LE buvo pusantro karto vertingesnė už VST, kuri buvo paskutinėje vietoje. Dabar gi, turi diametraliai priešingą vaizdą - VST yra pirmoje, o LE paskutinėje vietoje!..
Pagrįstai kyla klausimas: ar valstybės interesas akcijų barteryje buvo apgintas?
Ir dar vienas stulbinantis „atradimas“: Vakarų skirstomieji tinklai buvo privatizuoti už 400 milijonų litų, o dabar jų vertė, manipuliuojant akcijomis, sutartimis ir procentais, stebėtinai išaugo, beveik iki 2,9 mlrd. lt. Ar per tą laiką į VST buvo investuota 2,5 mlrd. lt?!.. Žinoma, kad ne. Šis fantastiškas „Maximos“ vyrukų pelnas – tėra legalizuotas valstybės ir visų Lietuvos žmonių apiplėšimas vidury baltos dienos. Tad, kas gi už tai yra atsakingas? O gal, kaip visuomet, kai kalbame apie stambaus masto korupciją, vagystes, stambių valstybinių įmonių „prichvatizavimą“ – kaltų nėra ir būti negali?..
Vyriausybė yra suderėjusi, kad „trigalvis slibinas“, pavadintas „Leo LT“, būtų kuriamas prie naujai įsteigtos patronuojančios įmonės prijungiant „Lietuvos energiją“, VST ir Rytų skirstomuosius tinklus. Sutartyje yra numatyta, kad valstybei priklausys 61,7 proc.akcijų.
Bet ar turime džiaugtis Vyriausybės pasirašyta sutartimi, žinodami, kad privatus investuotojas „NDX energija“ iš „Leo LT“ galės pasitraukti po 2 metų, praktiškai dar net neprasidėjus naujos atominės elektrinės ir elektros tiltų į Švediją ir Lenkiją statybai? Pagal suderėtas sąlygas akcinininkų sutartis baigsis galioti 2015 metais, tai yra anksčiau, nei realiai gali būti pastatyta nauja atominė jėgainė.
Be to, pasirašyta nacionalinio investuotojo sutartis tiesiogiai NEĮPAREIGOJA privataus investuotojo „NDX energija“ dalyvauti naujos AE statyboje. Tokiu būdu, absoliučiai yra ignoruojamas pagrindinis tikslas, vardan kurio yra formuojamas taip vadinamas „nacionalinis investuotojas“ – „Leo LT“. Sutartyje, kurią turėtų patvirtinti Seimas, kalbama vien tik apie akcijas, procentus ir privataus investuotojo pelną. Naiviai skamba ūkio ministro V.Navicko pažadai, kad tie „saugikliai“ dėl privalomo dalyvavimo AE statyboje bus įtvirtinti būsimos bendrovės „Leo LT“ įstatuose.
Analitikų nuomone, įvertinant AE projekto sudėtingumą, gausybę būtinų atlikti procedūrų, vis didėjantį atominius reaktorius gaminančių kompanijų užimtumą, nauja AE galėtų pradėti veikti apie 2017-2020 metus. Tad labai tikėtina, kad akcininkų sutartis nustos galiojusi, o nauja AE mūsų šalyje dar nebus pastatyta. Be abejo, jog pirmasis iš „Leo LT“ pasitrauks privatus investuotojas „NDX energija“, tesiekiantis naudos sau ir visiems savo akcininkams, bet mažiausiai suinteresuotas investicijomis į AE ir elektros tiltų statybą.
Visai natūralu, jog visas šis visos šalies elektrifikacijos procesas, skubiai formuojant nacionalinį investuotoją „Leo LT“ ir dar skubiau siekiant jį „prastumti“ Seime, neliko nepastebėtas ir mūsų užsienio partnerių, seniau pareiškusių norą dalyvauti naujos AE statyboje. Neoficialiai yra skelbiama, kad Lenkija šiame abejotiname projekte jau nebenori dalyvauti ir ketina iki 2025 metų pasistatyti nuosavą AE.
Regis, net ir Estijos Vyriausybė ketina rengti savo šalyje referendumą ir tik gavusi liaudies pritarimą, pareikš galutinę nuomonę dėl dalyvavimo naujos AE projekte.
Algirdas Paleckis yra Vilniaus miesto vicemeras, Vilniaus miesto Socialdemokratų partijos skyriaus pirmininkas
