Algirdas Paleckis

Didžioji Lietuvos žiniasklaida mirga pranešimais apie vadinamųjų „žvaigždžių“ gyvenimą. Tai pritraukia daugiau skaitytojų nei pasakojimai apie tikrąją žmonių buitį. Veikia švytuoklės principas: tarybiniais laikais žiniasklaida vis aprašinėdavo paprastų darbininkų ar valstiečių rūpesčius, gal ir perlenkė, bet dabar apie juos nė žodžio, tik apie „žvaigždes“. Pastarųjų kultas yra juokingas, nes įdomus tik snobams.

Taukais apaugusių partijų prūde įsiveisė lydeka – liaudies valią įgyvendinanti, neinanti į kompromisus su sąžine, veržli politinė jėga „Frontas“. Vargas prūdo karosams! Ta Lietuvos elito dalis, kuri nusisuko nuo paprastų žmonių, išvys tai, ko dar neregėjusi.  Jai bus pateikta sąskaita už paskutinius dvidešimt melo ir vagysčių metus. Ilgus metus mūsų šalyje viešpatavo valdžios savivalė ir žmonių beteisiškumas.

2008 metų pabaiga ir ateinantys keli metai žada socialiai karštą klimatą. Socialiniai prieštaravimai kaista iki žarijų raudonumo. Kyla beveik visų produktų ir paslaugų kainos, nesant algų ir pensijų ryškesniam didėjimui. Vėl kentės pirmiausia labiausiai neapgintieji: pensininkai, bedarbiai, jaunos šeimos. Regis, pasaulio ir Lietuvos galingieji apsisprendė išmelžti iš liaudies viską iki paskutinio skatiko. Socialinė nelygybė kelia pasipiktinimą nuo Pietų Amerikos iki Europos.

Neseniai įvykęs pokalbis prie dienraščio „Respublika“ apskritojo stalo apie socialdemokratijos raidą Lietuvoje, kuriame savo mintimis pasidalino LSDP garbės pirmininkas A.Sakalas, LSDP vicepirmininkas J.Olekas ir Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas Arvydas Akstinavičius, nors ir neišsklaidė abejonių dėl kairiosios alternatyvos perspektyvų mūsų valstybės valdyme, tačiau paskatino dar kartą iš esmės susimąstyti apie pagrindines socialdemokratijos vertybes bei idėjas.

Pastaruoju metu man tikrai nestinga žiniasklaidos dėmesio, visokiausių apkalbų bei interpretacijų dėl mano elgesio.O tiesa labai paprasta: surengęs partinį referendumą – apklausą dėl taip vadinamo nacionalinio investuotojo - „trigalvio slibino“ formavimo skaidrumo užrūstinau LSDP pirmininką premjerą G. Kirkilą, pasirengusią bet kokia kaina ir kuo skubiau prastumti Seime šią amžiaus aferą – sutartį su privačiu investuotoju „NDX energija“, kuri, specialistų teigimu, dviem milijardais litų praturti...

Tebevykstančios politikų bei energetikos ir ekonomikos specialistų aistringos diskusijos dėl nacionalinio investuotojo formavimo atskleidžia vis daugiau įstatyminių spragų bei Vyriausybės paskirtos derybininkų grupės, vadovaujamos ūkio ministro V.Navicko, darbo broko, paskubomis formuojant nacionalinį investuotoją naujos atominės elektrinės statybai.

Drauge su mokytojų streikų banga nuvilnijęs kalėdinis šurmulys ir aukščiausių šalies vadovų, bažnyčios hierarchų, žinomų politikų ir įtakingų valdininkų viešas kreipimasis į Lietuvos gyventojus, tradicinėmis sveikinimo kalbomis bei naujametiniais palinkėjimais bandant retušuoti esamą padėtį ir sumažinti įkaitusią iki žarijų raudonumo socialinę įtampą, visų pirma, nuskamba nenuoširdžiai, neįtikinamai ir iš esmės nieko nekeičia.

Labai tikėtina, jog tokių kibirkščių – masinio protesto streikų sulauksime kur kas daugiau, nei iki šiol jų buvo, nes kritinė masė žmonių, nepanorėjusi emigruoti svetur laimės ieškoti ir palikusi darbuotis savo gimtinėje, tylėjo pakankamai ilgai.

Lietuva per plauką liko neįstumta į avantiūrą, tačiau laiku susigriebta: visuomenėje kyla pasipriešinimas idėjai užkasti milijardą litų statant Solomono Guggenheimo muziejų Vilniuje. „Fluxus“ idėjomis (viena jų – karas nacionaliniams menams) prisidengęs žmonių būrys perša mintį, esą Guggenheimas – šis JAV kultūrinės politikos McDonalds – taptų avangardinio meno centru. Guggenheimo muziejų tinklui visame pasaulyje būdinga įmantri, brangi architektūra.

Smagu žiūrėti, kaip 2006-ieji sutrupino kai kuriuos stereotipus. Antai dar prieš kokius penkerius metus vyravo toks oficialus vertinimas: Antanas Smetona – Lietuvos nepriklausomybės simbolis ir pasididžiavimas. Gruodį, minint 1926-ųjų perversmo 80-metį, dauguma komentatorių jau rašė, kad A. Smetona gėdingu perversmu paklojo pamatus vėlesniam Lietuvos žlugimui. Viena detalė: istorijos vadovėliai kol kas kupini prieš 15 metų prištampuotos apologetikos tautos vadui.