estijos vyriausybė

Pernai Estijoje užfiksuotas 1,0 proc. biudžeto perteklius, o valstybės skola siekė tik 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) - mažiausią lygį tarp visų 27 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, remdamasi oficialiais duomenimis informuoja AFP. 1,3 mln. gyventojų turinti Estija į ES įstojo 2004-aisiais, o į euro zoną - 2011-aisiais. Estija garsėja griežta fiskaline drausme. Pernai Estijos BVP išaugo 7,6 proc., o centrinis bankas prognozuoja, kad šiemet šalies ūkio augimas sieks 1,9 proc.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, Estija iš visų ES šalių skiria didžiausią bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį kultūrai. 2001-2009 metais Estijos išlaidos kultūrai sudarė 2-2,3 proc. BVP, o tai yra didžiausias rodiklis tarp ES šalių. Po Estijos eina Liuksemburgas - ši šalis 2001-2009 metais kultūrai skyrė 1,9 proc. BVP.

Vienoje po kitos ekonomikos nuosmukio apimtose šalyse prabylama apie poreikį tiesti pagalbos ranką būsto paskolų nebepajėgiantiems grąžinti gyventojams, tačiau Lietuvoje tokios iniciatyvos nauda abejojama. Neseniai žiniasklaidoje nuskambėjo žinia, kad JAV gelbėti prasiskolinusiems namų savininkams bei valstybinėms būsto paskolų bendrovėms ketinama skirti šimtus milijardų dolerių.

Prastėjant ekonominei situacijai Lietuvoje, Vyriausybė neilg trukus privalės įsikišti į gyventojų ir bankų tarpusavio santykius. Nes dalis žmonių neišgalės mokėti kreditų ir palūkanų bankams. Dėl krizės tokioje situacijoje  atsidūrusių žmonių valdžiai nevalia palikti likimo valiai arba bankininkų nemalonei. Vyriausybei reikia pradėti galvoti apie tapimą tarpininku tarp finansinių problemų turėsiančių bankų skolininkų ir pačių bankų. Bendra būsto paskolų suma viršija 20 milijardų litų.

Nemėgstu būti bėdų pranašu. Bet turiu skaudžios patirties dar iš 1998-1999 metų, kai teko iš arti stebėti Vyriausybės bandymus artėjančias ūkio  bėdas užkalbėti su lengvabūdiška bravūra, kad to meto Rusijos krizė neturės jokio skaudesnio poveikio Lietuvos ekonomikai. Vėliau, toks beveik  metus trukęs  delsimas imtis radikalių permainų valstybės viešųjų finansų politikoje,  visai ekonominei situacijai smogė labai giliai ir  skausmingai.

Per ateinančius 4 metus Estijos Vyriausybė pasižadėjo jauniausiai Europos valstybei, Kosovui, skirti 10 mln. kronų ( 2 152 tūkst. litų), skelbia „Postimees.ee“. „Mes esame pasirengę apmokyti jaunus Kosovo diplomatus iš Užsienio reikalų ministerijos ir padėti šiai jaunai valstybei kitose sferose. Taipogi Estijos ekspertai prisidės ir prie pilietinės misijos Kosove“ – teigia Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas.

Daugiau nei dešimtmetį Estijoje dirbusi suomių žurnalistė Liena Hietanen neseniai išspausdintame savo straipsnyje Estijos politiką šalies pilietybės neturinčių žmonių atžvilgiu pavadino apartheidu, o 1940 metų okupaciją – mitu, skelbia „Delfi.

Nemėgstu būti bėdų pranašu. Bet turiu skaudžios patirties dar iš 1998-1999 metų, kai teko iš arti stebėti Vyriausybės bandymus artėjančias ūkio  bėdas užkalbėti su lengvabūdiška bravūra, kad to meto Rusijos krizė neturės jokio skaudesnio poveikio Lietuvos ekonomikai. Vėliau, toks beveik  metus trukęs  delsimas imtis radikalių permainų valstybės viešųjų finansų politikoje,  visai ekonominei situacijai smogė labai giliai ir  skausmingai.

Tebevykstančios politikų bei energetikos ir ekonomikos specialistų aistringos diskusijos dėl nacionalinio investuotojo formavimo atskleidžia vis daugiau įstatyminių spragų bei Vyriausybės paskirtos derybininkų grupės, vadovaujamos ūkio ministro V.Navicko, darbo broko, paskubomis formuojant nacionalinį investuotoją naujos atominės elektrinės statybai.