• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Įkandin Gintaro Petriko Lietuvon parvyko ir Viktoras Uspaskichas. Pastarasis neabejotinai taps pirmo ryškumo žvaigžde naujus lietuviškosios demokratijos laimėjimus žadančiame Seimo rinkimų spektaklyje. Tiesa, Kėdainių milijonierius ir gyvendamas Kremliaus pašonėje sugebėjo aktyviai šmėžuoti mūsų žiniasklaidoje, o jo bendražygių parlamentarų vizitai Maskvon rodė jį veikiant ir mūsų politinę virtuvę.

REKLAMA
REKLAMA

Maskvoje Lietuvą pagarsinusi smūginė parlamentarų delegacija džiaugiasi „parsišaukusi“ V. Uspaskichą namo, kur jų visų laukia didžiuliai Lietuvos valdymo, Lietuvos žmonių gerovės kėlimo, taip pat žmogaus teisių gynimo bei tobulinimo darbai. O juk gerai žinoma, koks didelis darbo žmonių, ypač darbo žmogaus teisių mėgėjas yra didysis Viktoras.

REKLAMA

V. Uspaskichas parvyko ne sėsti į kalėjimą ar kaip kitaip nukentėti, o laimėti – grįžti į aktyvią visavertę politiką. Kadangi jis nestokoja nei energijos, nei pinigų, nei artistinių bei demagoginių gebėjimų, nei žiniasklaidos dėmesio – politinėje scenoje gali kilti nemenka intriga. Savaip ją nurodo ir kai kurių politikų samprotavimai, esą Viktoro sugrįžimas padės susitelkti vadinamiesiems valstybininkams. Vargšė Lietuva, kurios valstybininkams reikalingas Viktoro bizūnas bei meduoliai.

REKLAMA
REKLAMA

Pagrindinis politinis sugrįžėlio ir jo bendrininkų uždavinys – sutelkti bebyrančią Darbo partiją ir parengti ją Seimo rinkimams. Pirmas žingsnis – rinkiminė kampanija Alytaus rajone, kur V. Uspaskichas gali gauti Seimo nario mandatą. Visos mūsų teisėsaugos, taip pat specialiųjų tarnybų „pastangos“ neprileisti V. Uspaskicho prie rinkėjų pasirodo esančios bevaisės. O gal Viktoro sugrįžimas – tai kaina, kurią mokama prieš rinkimus pridengiant pastarųjų metų valstybinius skandalus?

Į politinę sceną sugrįžo patyręs artistas. Jis ne tik gerai išmano mūsų politinės korupcinės sistemos veikimo ypatumus, bet ir pats ilgą laiką buvo svarbus tos sistemos ‚elementas“. Aplinkybės siekti valdžios gana palankios: Lietuvos aukščiausi pareigūnai per pastaruosius metus padarė didelį valdžios autoriteto ir valstybės žeminimo darbą, tad tiesiog ore tvyro nepasitikėjimas politiniu elitu bei jo atstovais. Tiesa, politiniam elitui žmonių nepasitikėjimas nekelia didelės grėsmės – svarbu yra rinkimų režisūra bei rezultatai. V. Uspaskichui ir jo bendrininkams reikia tik sumanumo pasinaudoti tuo didžiuliu nepasitenkinimu ir nepasitikėjimu valdžia, vaidzduojant prieš tam tikrą politinio elito dalį – nomenklatūrą – nusiteikusią politinę jėgą. „Žmogaus teisių“ gynimo komedija vargu ar patrauks publiką – visi matė, kaip darbiečiai gynė Dalios Budrevičienės teises.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

V. Uspaskichas vienu metu vaidino svarbų vaidmenį mūsų politinėje korupcinėje sistemoje, tad jo rankose išlikę nemažai „gijų“ – juk ne vienam politikui bei valdininkui padėjo kilti į valdžios viršūnes bei rengti rinkimines kampanijas. Neabejotina, jog V. Uspaskichas nemažai žino ir apie kai kurių kitų partijų „juodąją buhalteriją“ bei didžiuosius, apsišviesti netrokštančius rėmėjus, taip pat apie verslo magnatų pamėgtas pinigų plovimo procedūras. Visa tai – daugybės galimų skandalų skandalėlių aruodas. Darbiečių oponentai puikiai šitai žino, nes savo gerovę susikrovė veikdami toje pačioje korupcinėje sistemoje.

REKLAMA

Darbiečiai parlamentarai iki rinkimų Seimui ramybės neduos. Bus ir akcijų, ir ekscesų, kurie žemins mūsų valstybės institucijas ir didins žmonių nepasitikėjimą jomis. Tačiau nereikia kurti jokių ypatingų Seimo diskreditavimo scenarijų, kai jam vadovauja buvusi dešinioji V. Uspaskicho ranka Viktoras Muntianas. Beje, posovietinėje erdvėje Viktorų metas  - prie ukrainiečių bei lietuvių Viktorų galop prisijungė ir Rusijos premjeras Viktoras Zubkovas. Jau dabar Seimo pirmininkas neįtikinamai aiškinasi, esą jis nepamenąs, kaip buvo finansuojama Darbo partija, ir prie jokių pinigų nesąs nė piršto prikišęs, nors dar visai neseniai – po pergalingų Seimo rinkimų – spalvingai pasakojo, kaip savo rankomis visuose rajonuose ‚sodino“ Darbo partijos daigus.

REKLAMA

Tiesa, V. Muntianas neteigia, visai nieko nežinąs apie pinigus – jis aiškina, esą niekas nevykę be didžiojo Viktoro žinios. Tačiau kad ir koks vienvaldis būtų V. Uspaskichas, pinigus partiečiams paskirstyti ir dalinti jam vienam nebūtų užtekę laiko. Galima įtarinėti, jog dalis pinigų srautų buvo kaip tik patikimo bendražygio, rinkimų štabo viršininko V. Muntiano rankose. Kad ir kaip ten būtų, Darbo partijos buhalterija susieta su V. Muntianu, tad Seimo pirmininkui teks dar ne sykį televizijos ekranuose neįtikimai vaidinti „Nežiniuką“, ir tas vaidmuo Seimui autoriteto tikrai nepridės. O atsistatydinti Seimo pirmininkas niekaip nesusipras, nes atsistatydinęs jis jau bus nereikšminga, politiniuose žaidimuose galima paaukoti figūra.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Sugrįžėliui skirtas pusmečio namų areštas. Ar toks laisvės apribojimas gali sutrukdyti V. Uspaskichui aktyviai dalyvauti rinkiminėje kampanijoje Alytaus rajone? Niekaip negali. Dabartinės komunikacinės technologijos leidžia su rinkėjais bendrauti interaktyviai. Didelis monitorius gali net teikti tam tikrą pranašumą prieš konkurentus – ekranas liudys, kaip politinis elitas „bijąs“ prieš jį neva kovojančio Viktoro.

Kai kurie žymūs mūsų politikai aiškina, esą Lietuvos garbė dabar Alytaus rinkėjų rankose. Tačiau juk ne rinkėjai kūrė politinę korupcinę sistemą, ne rinkėjai kūrė žemgrobių valstybę, o tie patys rinkėjams atsakomybę permetantys politikai. Ne rinkėjai sukūrė tokią padėtį, kad vienintelis būdas išreikšti savo nepasitenkinimą valdžia ir nepriklausomybės metais pasakiškai praturtėjusiu politiniu elitu, kitaip tariant, vienintelis būdas „įkąsti“ elitui yra balsuoti už tuos, kurie neteko elito malonės. Juk visi populistais apšaukiami ir iš politinės scenos bandomi išstumti politiniai veikėjai, prieš kuriuos vienijamos „valstybininkų“ pajėgos, yra įvairiuose aukštuose postuose pabuvoję ir įvairioms partijoms pavadovavę mūsų politinio elito „gaminiai“. Pastaruoju metu Lietuvos valstybę žemina ne rinkėjai, o politinis elitas ir aukščiausieji valstybės pareigūnai – jau vien Valstybės saugumo departamento skandalas ir a. a. Vytauto Pociūno žūties aplinkybių slėpimas ko vertas, - tad jie ir valstybės garbe turėtų labiau rūpintis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų