REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ruklos pašonėje stūkso tiksinti ekologinė bomba. Bankrutavusi padangų perdirbimo įmonė po savęs paliko 120 tonų padangų, kurias gali ištikti Alytaus likimas. 

Ruklos pašonėje stūkso tiksinti ekologinė bomba. Bankrutavusi padangų perdirbimo įmonė po savęs paliko 120 tonų padangų, kurias gali ištikti Alytaus likimas. 

REKLAMA

Padangų sąvartynas Rukloje įsikūręs visai netoli miestelio gyvenvietės, o prie pat jo – senelių namai. Kas leido miestelyje šalia gyvenamųjų namų įrengti sąvartyną aiškinosi TV3 laida „Žalioji byla“. 

Situacija žinoma, o veiksmų nėra

Ruklos miestelio zakristijonas Saulius Nasickis pasakojo, kad baiminasi dėl miestelio gyventojų saugumo, nes visai netoliese stūkso neeilinio dydžio padangų krūvos. Vyras teigė nenorintis, kad Ruklą ištiktų Alytaus likimas, kai kilo visą Lietuvą juodais dūmais užklojęs padangų gaisras. 

„Čia bet kas gali numesti Molotovo kokteilius, pakišti benzino bonkas. <...> Aplink yra senelių namai, labai netoliese, čia – gyvenvietė. Toks kiekis padangų, iš tikrųjų, labai gero tikrai nepadarytų“, – TV3 laidai „Žalioji byla“ sakė S. Nasickis.

REKLAMA
REKLAMA

Vyro teigimu, niekas nesiima veiksmų sutvarkyti pavojų keliančių padangų. 

„Paprasčiausiai labai abejingi žmonės. Kažkur, kažkas, kažką nupirko, padarė, nusiplovė rankas, kaip aš suprantu, ir paliko likimo valiai. Ir ne vienai dienai, ne vienam mėnesiui ir ne vieniems metams. Stovi čia ir niekas nieko negali padaryti“, – pasakojo zakristijonas. 

REKLAMA

S. Nasickis dėl šios problemos kreipėsi ir į rajono valdžią, tačiau Jonavos meras vyrui teigė nieko negalintis padėti. 

„Meras sakė „mes viską žinome, bet nieko negalime padaryti, todėl, kad čia valstybė išdavė leidimą šitoms padangoms“. Nors jie nieko neturi, bet valstybė išdavė leidimą, o kodėl – niekas nežino“, – pasakojo Ruklos gyventojas. 

Įmonė bankrutavo

Įmonės teritorijoje sutiktas projektų vadovas Ričardas Suslavičius pasakojo, kad šios padangos priklauso įmonei „3A“, kuriai šiuo metu yra iškelta bankroto byla. 

REKLAMA
REKLAMA

„Mes išsivežame produkciją, kadangi įmonei „3A“, kuri čia vykdė šitą veiklą, yra iškelta bankroto byla. Ji čia turi dalį padangų ir dalį produkcijos. Tai mes nupirkome tą produkciją ir išsivežame“, – pasakojo R. Suslavičius. 

Bankrutavusi įmonė ankščiau turėjo leidimą užsiimti panaudotų padangų perdirbimu. Pagal taršos leidime išrašytas sąlygas bendrovei buvo leista sandėliuoti 120 tonų padangų, tačiau verslas nepavyko, veikla nutrūko ir verslininkai išsikraustė, palikę visas padangas. Dalį jų išsiveža kiti verslininkai.

„Čia yra ne atliekos. Ką mes pasikrovėme nėra atliekos. Iš jų bus uždengiamos siloso duobės, prispaudžiamas uždangalas siloso duobių. Sutvarkysime tik tiek, kiek mums reikia, visos neišvalysime tikrai, nes čia yra daug. Jie sprendžiasi, mes jiems tik padedame“, – teigė kitos įmonės projektų vadovas R. Suslavičius. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Formaliai teritoriją yra įpareigotas tvarkyti bankroto administratorius, tačiau kada tai bus daroma – neaišku. 

„Bankroto bylos ilgos, jos trunka kelis metus. Kas čia bus ir kada bus, negaliu pasakyti“, – sakė R. Suslavičius. 

Gyventojai baiminasi nebe pirmą kartą

Jonavos rajono savivaldybės Turto ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėja teigė, kad gyventojai kreipėsi jau ne vieną kartą ir situacija jiems gerai žinoma. 

„Tai yra verslas, kuris buvo vykdomas teisėtai, su visais leidimais, ir kurio veiklą prižiūrėjo Aplinkos apsaugos departamentas, priešgaisrinė tarnyba. Savivaldybės nei administracija, nei taryba šiuose klausimuose nedalyvauja niekaip. Nei verslą pradedant, nei parenkant vietą, nei verslo vykdymą prižiūrint“, – sakė Jolita Gumaniukienė. 

REKLAMA

Skyriaus vedėja teigė, kad siekdama atstovauti gyventojus, savivaldybė domisi, kas vyksta ir stebi situaciją. 

„Paskutiniais mano turimais duomenimis šiai bendrovei buvo iškelta bankroto byla, buvo paskirtas bankroto administratorius. Su bankroto administratoriumi bendravome, jis ieško įvairių būdų, kaip tas padangas sutvarkyti. 

Teritoriją, kiek man yra žinoma, jie kartu su priešgaisrine apsauga tvarkė taip, kad ten gaisro židinių nebūtų, kad būtų atjungta elektra“, – situaciją pasakojo R. Gumaniukienė. 

Vedėjos teigimu, kada bankroto administratorius suras, kas atliekas gali išvežti ir perdirbti, nežino net pats bankroto administratorius. 

REKLAMA

Atliekos jau turėjo būti pašalintos

Tonos padangų iš Ruklos turėjo būti išgabentos iki šių metų gruodžio 1–iosios. Tokį privalomąjį nurodymą bankroto administratoriui skyrė Aplinkos apsaugos departamentas, tačiau atliekos vis dar savo vietoje. 

„Jis privalo jas sutvarkyti įstatymų numatyta tvarka – perduoti tiems tvarkytojas, kurie turi teisę tas padangas sutvarkyti ir pateikti atitinkamus dokumentus. Ir tokiu atveju, tada įvykdyti jau pilną bankroto procedūrą nurodant, kad ir atliekos buvo sutvarkytos“, – sakė buvusi aplinkos viceministrė Justina Grigavičienė. 

Po Alytuje įvykusio padangų gaisro Aplinkos apsaugos departamentas, buvusios viceministrės teigimu, sustiprino tokių įmonių kontrolę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tos įmonės, kurios tvarko atliekas, jos turi neviršyti leidime nustatytų sąlygų. Kitas dalykas, ką mes įvertinome, kad jei įmonė bankrutuoja, nepakanka lėšų, po jos paliktas atliekas, ne vien tik padangų, sutvarkyti. 

Tai mes keičiame tiesinį reguliavimą nustatydami finansines prievoles įmonėms, kad bankroto atveju būtų galimybė paskui valstybei sutvarkyti už tas atitinkamas garantines lėšas“, – sakė J. Grigavičienė. 

Nepaisant aplinkai ir gyventojams keliamos grėsmės, įmonė ieško būdų, kaip padangų perdirbimo veiklą tęsti toliau. 

Kokius išgyvenimus patiria Ruklos miestelio gyventojai gyvendami šalia padangų sąvartyno, žiūrėkite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.

VISĄ LAIDĄ PAMATYKITE ČIA:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų