Kaip gyventojus ir verslą paveiks staigus rinkų kritimas, kurį sukėlė koronavirusas, jau fiksuojamas ne tik daugelyje Europos šalių, bet ir Lietuvoje?
Naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekonomistai sako, kad akcijų rinkų kritimas buvo tikėtinas, nes investuotojai ilgai ignoravo svarbias naujienas. Kai kurios šalies įmonės gali patirti problemų, o tai atsilieptų ir darbuotojams. Kita vertus, jei pandemija greitai baigsis, po kelių mėnesių koronavirusą daugelis gali ir pamiršti.
Šis šokas – žadintuvo skambutis
Kaip sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, ilgą laiką akcijų rinkos ignoravo visas blogas naujienas: tarptautinės prekybos konfliktus, geopolitines rizikas, Irano ir JAV konfliktą, Sirijos, Rusijos, Turkijos problemas, taip pat ir koronaviruso plitimą.
„Problemų sąrašas buvo ilgas, bet akcijų rinkose investuotojai galvojo, kad viskas bus gerai. Jei kažkas bus blogai, bankai sumažins palūkanas, padidins pinigų pasiūlą ir išgelbės investuotojus.
Dabar matome, kad truputėlį grįžtama prie realybės. Suvokiama, kad daugelyje rinkų akcijos buvo labai pervertintos, o jų kainos nieko bendro neturėjo su fundamentalia verte. Šis šokas yra žadintuvo skambutis, kuris truputėlį padeda sugrįžti iš sapno į realybę. Tą ir matome akcijų rinkose“, – sakė N. Mačiulis.
Tačiau, anot jo, net ir 10 proc. nukritusios kainos išlieka labai aukštos, palyginti su tuo, kiek jos padidėjo per pastarąjį dešimtmetį ir per pastaruosius kelerius metus. Ekonomisto vertinimu, po ilgą laiką trukusios euforijos nereaguojant į jokias naujienas, finansų rinkose pagaliau vyksta normalūs procesai.
„Vienas koroaviruso atvejis Lietuvoje ar du, ar dešimt – niekaip nesusiję su Lietuvos ekonominiais procesais. Jiems daugiau įtakos turi tai, kiek atvejų bus Kinijoje, kada baigsis jos embargas, kada bus atstatytas prekių tiekimas iš Kinijos ir ar nebus sutrikdyta kitų pasaulio didžiųjų ekonomikų veikla ir normalus funkcionavimas“, – aiškino ekonomistas.
Atsiranda ir naujų galimybių
N. Mačiulio teigimu, jeigu Italijoje nepavyks suvaldyti situacijos, jeigu ten prasidės embargas, tai turės pasekmių ir mums.
„Kol kas Lietuva labai mažai priklausoma nuo Kinijos. Mažiau nei 1 proc. prekių eksportuojama į Kiniją, mažiau nei 3 proc. viso importo yra iš Kinijos. Dėl importo esame pažeidžiami kiek labiau“, – svarstė pašnekovas.
Anot jo, kai kurių Lietuvos įmonių, kurios priklausomos nuo vėluojančio komponentų tiekimo, gamyba sulėtės arba sustos. Bet tai labai nedidelė įmonių dalis. Kitos įmonės gali nukentėti netiesiogiai, pvz., kai kurie klientai Vokietijoje negaus komponentų ir taip pat stabdys veiklą.
„Bet turbūt viena iš didžiausių rizikų šiuo metu yra ta nepagrįsta panika. Trumpuoju laikotarpiu ji suteikia impulsą ekonomikai, nes prekių perkama daugiau negu reikia. Tai yra didesnė vidaus paklausta.
Bet jeigu panika, nepagrįstas nerimas tęsiasi per ilgai, tuomet sumažėja maitinimo paslaugų paklausa, apskritai mažiau paslaugų perkama, gyventojai būna daugiau namie, tai reiškia mažesnę paklausą. Kol kas tokio pobūdžio panikos nėra. Bet jos ir nereikėtų užkurti. Jai pagrindo nėra“, – tikino N. Mačiulis.
Kita vertus, anot jo, susidariusi padėtis Lietuvos įmonėms atveria naujų galimybių:
„Turbūt ne viena ES įmonė, matydama per didelę priklausomybę nuo gamybos Kinijoje ir nerimaudama dėl galimų tiekimo sutrikimų, ieškos galimybių pasigaminti prekes arčiau. Ir dabar matome, kad kai kurios Lietuvos įmonės gavo daug daugiau užsakymų, nes tiekimas iš Kinijos vėluoja, tad atsiranda daugiau paklausos lietuviškoms prekėms.“
Problemų gali kilti silpnesnėms įmonėms
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas svarstė, kad koronaviruso plitimo scenarijus Europoje ir Lietuvoje gali būti panašus kaip Kinijoje.
„Šioje šalyje viskas prasidėjo antroje sausio pusėje, o dabar matome, kad Kinija po truputį grįžta į normalią veiklą ir kol grįš, tikriausiai kovo pabaiga bus. Vadinasi, reikia apie dviejų mėnesių, kad ekonomika grįžtų į normalias vėžes. Taigi, matyt, ir Europoje reikės tiek laiko, kol panika ir tie naujų užsikrėtimų pradės mažėti“, – svarstė ekonomistas.
Anot jo, mėnesis ar du, nemažai daliai verslų gali būti gana sudėtingi. Bene labiausiai tą gali pajusti viešojo maitinimo, apgyvendinimo, kelionių, turizmo sektoriai, dalis pramonės įmonių.
„Kaip matėme iš Kinijos, reikalai kuriam laikui sustoja labai rimtai. Žmonės kuriam laikui gali atsisakyti didesnių pirkinių ir pan.“ – kalbėjo T. Povilauskas.
Jo teigimu, finansų rinkose nerimą kelia smarkiai pingančios akcijos. Tai reiškia, kad šiek tiek gali strigti kapitalo srautai. Pvz., įmonės gali nukelti obligacijų išleidimą ir kapitalo pritraukimą atidės tolesniam laikui. O tai jaukia planus finansų rinkose.
„Tačiau reikia palaukti, kad matytųsi poveikis įvairiems ekonominiams rodikliams. Čia yra kelių savaičių ar dviejų mėnesių reikalas – daugiau problemų gali būti toms įmonėms, kurios nėra finansiškai tvirtos.
Kai tavo pajamos, ypač kai dirbi kokiam nors turizmo sektoriuje, kris 50 proc. ar daugiau, tai klausimas, kiek turi sukaupęs pinigų mokėti algas ir pan. Trumpalaikio likvidumo problemų, aišku, bus. Tik klausimas, kiek ilgai tai tęsis. Kol kas labai sudėtinga sakyti“, – aiškino pašnekovas.
Anot jo, šiuo metu prognozuojant ekonomikos raidos scenarijus daugiausia kalbama apie „V“ formą – t. y. trumpalaikį kritimą ir gana greitą atsitiesimą.
Meškos paslaugą gali padaryti panika
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad akcijų kainos buvo labai išaugę ir praėjusią savaitę fiksuota jų korekcija vienaip ar kitaip jau brendo.
„Paprasčiausiai koronavirusas tapo paskutiniu šiaudu, kuris ir lėmė korekciją. Kadangi neapibrėžtumas gana didelis, virusas plinta už Kinijos ribų, investuotojai pervertina savo rizikos apetitą ir paprasčiausiai mažina investicijų kiekį į akcijas, rizikingas investicijas, auga aukso kainos“, – komentavo ekonomistas.
Vis dėlto, anot jo, kaip rodo anksčiau buvę kai kurių ligų protrūkiai, neapibrėžtumui sumažėjus, akcijų kainos gana ženkliai „atšoka“:
„Gali būti, kad šį kartą tai nepasikartos, bet yra didelė tikimybė, kad taip bus, ypač jei blogiausias viruso plitimo scenarijus neišsipildys.“
Ž. Mauricas taip pat atkreipė dėmesį, kad, pvz., Honkongas kiekvienam gyventojui davė po 1200 eurų grynųjų pinigų, kad sušvelnintų krizės padarinius. Taip pat JAV centrinis bankas, tikėtina, mažins palūkanų normas. Italija jau beveik išsiderėjo iš Europos Komisijos didesnes biudžeto išlaidas.
„Taigi trumpuoju laikotarpiu valstybės imsis gana aktyvių ekonomikos skatinimo priemonių, dėl ko šių metų pabaigoje gali susiformuoti ir mini burbuliukas, o vėliau ilgalaikis poveikis jausis labiau“, – svarstė ekonomistas.
Jo teigimu, Lietuvoje kol kas tik panika gali daugiau mažiau padaryti meškos paslaugą:
„Vienas atvejis nėra daug. Jeigu atvejų bus nustatyta daugiau, poveikis būtų. Tada žmonės mažiau keliautų, mažiau burtųsi į masinio susibūrimo vietas – pvz., ir dėl Kauno „Žalgirio“ varžybų atšaukimo buvo kalbų.
Jeigu tokių atvejų būtų daugiau, priemonių būtų taikoma daugiau ir, aišku, tada ekonomika stabteltų. Bet poveikį kol kas tikrai sunku įvertinti“, – aiškino Ž. Mauricas.
Jo manymu, jeigu Lietuva netaps kokiu nors centriniu ligos židiniu, ekonomikos augimas galbūt kiek sulėtės, bet didesnio poveikio neturėtų būti.
„Jei pažiūrėtume į istoriją, gripas turi gerokai didesnį mirštamumą, jis plinta kur kas agresyviau, koronavirusas mažiau agresyvus ir mirštamumas nėra toks didelis, ypač tarp jaunų žmonių. Manau, tai bangai šiek tiek nuslūgus, po dviejų trijų mėnesių šio viruso galbūt niekas ir neprisimins“, – kalbėjo ekonomistas.
Koronoviruso protrūkis prasidėjo 2020 m. pradžioje
Koronavirusas yra naujos struktūros koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Pagrindiniai jo simptomai yra panašūs į gripo: karščiavimas, kosulys, apsunkęs kvėpavimas ir kiti kvėpavimo sutrikimai.
Sunkesniais atvejais koronavirusai sukelia plaučių uždegimą, sunkų ūmų respiracinį sindromą, inkstų nepakankamumą ar mirtį.
Pagrindinės rekomendacijos:
Įtariamu atveju laikomas toks atvejis, kai žmogui pasireiškia ūmi kvėpavimo takų infekcija, t. y., jaučiamas bent vienas iš šių simptomų: kosulys, karščiavimas, apsunkintas kvėpavimas, ir 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios atitinka bent vieną iš šių epidemiologinių kriterijų: arba žmogus turėjo artimą sąlytį su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 atveju, arba keliavo į Kiniją, Šiaurės Italiją, Honkongą, Iraną, Japoniją, Pietų Korėją ir Singapūrą, arba dirbo aplinkoje, kurioje buvo gydomi asmenys, sergantys COVID-19. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į Bendrąjį pagalbos centrą, telefonu 112.
Taip pat prašoma registruotis užpildant Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) interneto svetainėje pateikiamą anketą bei dvi savaites vengti artimų socialinių kontaktų.
Esant galimybei reikėtų dirbti iš namų, šiam laikotarpiui gali būti išduodamas ir nedarbingumas. Daugiau informacijos apie tai galima rasti NVSC puslapyje; nesilankyti dideliuose renginiuose, nesinaudoti viešuoju transportu ir pan.
Taip pat – stebėti savo sveikatos būklę (matuoti kūno temperatūrą, stebėti, ar nepasireiškia kvėpavimo takų infekcijoms būdingi simptomai – kosėjimas, dusulys ir kt.).
Jei kitaip sunegalavote, bet nesilankėte minėtose šalyse, dėl sveikatos būklės reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Specifinio gydymo nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas.
Norint išvengti koronaviruso patariama laikytis bendrųjų higienos taisyklių: plauti, dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo.
