Vytenis Povilas Andriukaitis apie „Gėdos dieną“: „Atspindi tik dalies visuomenės nuomonę“

TAIP PAT SKAITYKITE:

Skvernelis nedalyvaus proteste prieš naująją koaliciją: neturėtume šildytis mitingo šilumoje

Ruginienė: esu pasirengusi „Nemuno aušrai“ padėti ieškoti nepartinių kandidatų į ministrus

Kandidatė į premjeres Ruginienė tęs apsilankymus Seimo frakcijose

Anot renginio organizatorių, protestas bus rengiamas socialdemokratams dar kartą sulaužius žodį, pasirenkant savo partneriu „Nemuno aušrą“.

„Gėdos diena ateis tada, kai socialdemokratai, dar kartą sulaužę savo žodį, valdyti perduos šalį į rankas partijai „Nemuno aušra“, vadovaujamai teismo pripažinto šmeižiko ir melagio, bei prijungs prie jų Tomaševskiui paklusnius žmones, prieš sankcijas Rusijai ir Baltarusijai nusiteikusius politikus, antivakserių ideologus ir referendumo kartelės mažintojus“, – teigia protesto organizatoriai.

Andriukaitis: „protestai yra sveikintina“

V. P. Andriukaitis atkreipė dėmesį, kad, pirmiausia, protestai yra natūrali ir sveikintina demokratinės visuomenės išraiška.

„Tai, visų pirma, noriu pasakyti, kad protestų organizavimas yra visiškai suprantama demokratinės visuomenės gyvenimo išraiška.

Demokratinėje, pliuralistinėje visuomenėje egzistuoja įvairiausios grupės, srovės ir balsuotojai. Todėl vienos ar kitos protesto formos yra sveikintinos, nes mes išties gyvename parlamentinės demokratijos respublikoje“, – sakė jis.

Pasak politiko, antras svarbus aspektas yra tai, kad protestai atspindi tik dalies visuomenės nuomonę, o visos tautos poziciją galima pagrįsti tik patikimais sociologinių apklausų duomenimis, o ne atsitiktiniais balsavimais ar kitomis neoficialiomis priemonėmis. 

„Antra, akivaizdu, kad protesto formos neišreiškia visos visuomenės nuostatų. Dažnai protesto šalis kalba lyg visos tautos vardu, taip bandydama uzurpuoti kitas nuomones. Reikia aiškiai pasakyti, kad tai yra tik tam tikros visuomenės dalies pozicija.

Jeigu bandoma apeliuoti į tai, kad didžiulis procentas visuomenės prieštarauja vienam ar kitam žingsniui, tai gali būti pagrindžiama tik sociologinių apklausų rezultatais, o ne, tarkime, telefoniniais skambučiais į nacionalinio transliuotojo anketas ar panašius dalykus“, – komentavo pašnekovas.

Protestai – kaip įrankis politinei įtakai daryti

Pilietinis aktyvumas dažnai naudojamas politinių partijų tikslams, anot V. P. Andriukaičio, todėl protestai gali tapti įrankiu politinei įtakai daryti.

„Toliau, akivaizdu, kad tai yra politinio aktyvumo formos. Jos daro įtaką politiniams procesams, tačiau neretai už šio aktyvumo slypi ir politinio proceso dalyvių ketinimai įgyvendinti savo programą.

Pavyzdžiui, galima paminėti A. Tapiną ar konservatorių partijos pastangas organizuoti žmonių atvežimus autobusais ir panašiai. Kitaip sakant, konservatorių partija, būdama opozicijoje Seime, formaliai pati neorganizuoja, bet prisidengia pilietinių aktyvistų renginiais, kartu darydama stiprią įtaką.

Šioje vietoje matome nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės persipynimą su politinio proceso tikslais“, – dalinosi mintimis jis.

Protestai ir pilietinis aktyvumas persipina su politinių partijų interesais

Kaip teigė europarlamentaras, protestai ir pilietinis aktyvumas dažnai persipina su politinių partijų interesais, todėl tampa priemone įgyvendinti jų politinius tikslus.

„Taip pat galima manyti, kad ir kitos partijos gali bandyti pasinaudoti pilietiniais protestais tam, kad paveiktų politinį procesą.

Čia verta paminėti, kad A. Tapinas savo „Facebook“ yra sakęs, jog dalyvauja kaip pilietis. Vis dėlto reikėtų patikslinti: kaip pilietis jis dalyvauja pilietinėje iniciatyvoje, o ne tiesiogiai politiniame procese. Nors pilietinės iniciatyvos ir politinis procesas persipina, pastarasis visų pirma yra politinių partijų užduotis.

Pilietinės iniciatyvos gali būti įvairios – nuo LGBT teisių gynimo iki gyvūnų apsaugos. Tačiau politinio proceso tikslas yra įtakoti politinius sprendimus“, – akcentavo jis.

V. P. Andriukaičio nuomone, rytojaus protesto akcijoje persipina dvi dalys: viena dalis yra neva susijusi su pilietine iniciatyva, kita – su politiniu spaudimu, kurį daro konservatorių partija.

Kaip jis socialdemokratas pabrėžė, apskritai pilietinės akcijos gali turėti nacionalinį pobūdį arba atskirų aktyvistų grupių bruožų, pavyzdžiui, manifestacijos dėl palestiniečių bado Gazoje arba, priešingai, palaikant Izraelį nuo „Hamas“ atakų.

Tačiau politinio proceso reikalai yra kitokie: „Šiuo atveju rytojaus proteste įžvelgiu dvi sudėtines dalis: viena kyla iš pilietinės iniciatyvos, o kita yra aiškiai susipynusi su politiniu spaudimu, prie kurio jungiasi konservatorių partija“, – tęsė jis.

Masinis protestas prasidės Daukanto aikštėje

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad, anot protesto organizatorių, pasirašant naująją koalicijos sutartį, masinis protestas prasidės Daukanto aikštėje, kurio metu jo dalyviai kreipsis į prezidentą Gitaną Nausėdą. Po jo valdžios pokyčius kritikuojantys žmonės žygiuos Gedimino prospektu iki Seimo, kur toliau vyks mitingas.

„Taip, tikriausiai, protestas vyks darbo dienos rytą. Taip, nepatogu. Bet mitingas bus trumpas – ateiname ne pasirodyti, o aiškiai pasakyti, kad ši diena yra gėdos diena“, – pabrėžė organizatoriai.

Tai ne pirmas prieš LSDP koaliciją su „aušriečiais“ nukreiptas protestas. Pirmoji protesto akcija „10 minučių tylos“ buvo surengta praėjusių metų lapkritį, naujojo šalies parlamento priesaikos dieną Vilniuje, šalia Seimo, bei dar dviejuose miestuose – Kaune ir Tauragėje.

ELTA primena, kad liepos pabaigoje buvusiam premjerui Gintautui Paluckui pranešus apie atsistatydinimą, LSDP teko ieškoti ne tik naujo ministro pirmininko, bet ir iš naujo formuoti valdančiąją daugumą.

Sekmadienį posėdžiavusi socialdemokratų taryba nusprendė valdančiąją daugumą formuoti su „Nemuno aušra“ ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). 

LSDP naująja kandidate į ministres pirmininkes pasiūlė iki šiol Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) vadovavusią Ingą Ruginienę. Ketvirtadienį prezidentas G. Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo pateikė politikės kandidatūrą į Vyriausybės vadovės postą.