Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Trečiadienį posėdžiavęs Ministrų kabinetas pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) inicijuotam siūlymui pakeisti Lietuvoje gyvenančių užsieniečių teisinės padėties reguliaciją.

Trečiadienį posėdžiavęs Ministrų kabinetas pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) inicijuotam siūlymui pakeisti Lietuvoje gyvenančių užsieniečių teisinės padėties reguliaciją.

REKLAMA

Ketinama išplėsti Lietuvoje galinčių likti trečiųjų šalių piliečių kategorijas, kvotos netaikymo galimybes bei nustatyti palankesnes sąlygas tiek šalyje įdarbinamiems užsieniečiams, tiek juos samdantiems darbdaviams.

Šiomis priemonėmis siekiama mažinti piktnaudžiavimą migracijos procedūromis, nustatyti palankesnes sąlygas prioritetinėms užsieniečių grupėms, atsisakyti perteklinių reikalavimų bei neproporcingo reguliavimo, taikomo užsieniečių įdarbinimo Lietuvoje atvejais. 

REKLAMA
REKLAMA

Kaip skelbta anksčiau, apie tai, jog migracijos politika Lietuvoje bus griežtinama, dar spalio viduryje užsiminė vidaus reikalų ministrė Alicija Ščerbaitė. 

REKLAMA

Tuometiniais duomenimis, Lietuvoje gyveno apie 210 tūkst. užsieniečių iš trečiųjų šalių – 80 tūkst. Ukrainos piliečių, 50 tūkst. Baltarusijos piliečių, 15 tūkst. Rusijos piliečių. Gana sparčiai daugėjo užsieniečių iš Vidurio Azijos, Pakistano Indijos, Šri Lankos.

ELTA primena, kad praėjusių metų gegužę buvo priimtas naujasis Europos Sąjungos (ES) migracijos ir prieglobsčio paktas, kuriuo siekiama išspręsti klausimus, susijusius su ES valstybių narių migracijos politika, kartu užtikrinant, kad Bendrija išlaikytų tvirtas ir saugias sienas. 

REKLAMA
REKLAMA

Iki 2026 m. birželio Europos Komisija (EK) ir bendrijos narės turi pasiruošti jo įgyvendinimui – imtis veiksmų, kad nuostatas, kurios yra sutartos ir įtvirtintos teisės aktuose, būtų galima taikyti praktikoje.

Viena iš jų – privaloma solidarumo sistema, pagal kurią visos ES valstybės narės turi prisiimti tam tikrą atsakomybę už prieglobsčio prašymų svarstymą. Jei ES valstybė narė nenori priimti prieglobsčio prašytojų, ji privalo suteikti alternatyvią pagalbą, pavyzdžiui, mokėti finansinius įnašus į paramos fondą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pagal tokį principą Lietuvai per metus reikėtų priimti 158 atvykėlius arba kasmet mokėti apie 3 mln. eurų.

Savo ruožtu prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis spalio viduryje sakė, kad Lietuva ketina mokėti solidarumo įnašą ir nepriimti jai skirtų migrantų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų