Projektu siūlyta nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą atkurti visoms pelno nesiekiančioms organizacijoms, kurios teisėtai veikė Lietuvoje iki 1940 metų birželio 15 dienos ir atsikūrė arba tęsia savo veiklą Lietuvoje po 1990 metų kovo 11 dienos, jeigu joms turtas nebuvo grąžintas, nesumokėta kompensacija.
Seime klausimas pradėtas svarstyti dar pernai kovą. Įstatymo pataisą parengęs konservatorius Valdas Rakutis siūlymą grindė tuo, kad minėtos organizacijos savo turtą Latvijoje ir Estijoje jau yra atgavusios, be to, religinėms, žydų bendruomenėms taikyta restitucija.
Tokios organizacijos juridinio asmens teises privalėtų būti įgijusios iki 2019 metų sausio 1 dienos, o politinės partijos pagal šį įstatymą atgauti nuosavybės negalėtų.
Finansų ministerija, kurios parengtai neigiamai projekto išvadai pritarė Vyriausybė, mano, kad siūlymas kelia abejonių dėl atitikties Konstitucijai.
Anot ministerijos, projektas neužtikrina teisinio aiškumo, nenumato aiškios organizacijų tinkamumo vertinimo tvarkos. Teigiama, kad siūlymas galėtų sukurti teisinio neapibrėžtumo situacijas, nenurodyta, kiek nuosavybės atkūrimas kainuotų valstybei.
Ministerijos teigimu, Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog valstybė negali nustatyti tokių kompensavimo būdų ir dydžių, kurie visuomenei ir valstybei būtų finansiškai nepakeliami, turėtų neproporcingai didelę finansinę naštą, galėtų sukelti socialinę įtampą ir priešpriešą.
Šiuo metu savo turtą be religinių ir kitų bendruomenių yra atgavusi Lietuvos šaulių sąjunga. Kaip pavyzdį, kas galėtų pretenduoti atkurti nuosavybę, V. Rakutis yra minėjęs korporaciją „Neo-Lithuania“, Lietuvos ateitininkų federaciją.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
