Ši vasara negailėjo ekstremalių išbandymų gamtos stichijomis: tai viename, tai kitame Lietuvos rajone skraidė stogai, lūžo medžiai ar tvino gatvės. Vis dėlto meteorologai teigia, kad tai nebuvo kokie išskirtiniai metai. Kaip suskaičiavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, per vasarą užfiksuota 14 stichinių meteorologinių reiškinių.
Daugelis Lietuvos gyventojų, išgirdę apie škvalo ar liūčių padarytus nuostolius arba juos net savo kailiu patyrę, dievagojosi, jog iki šiol tokie viesulai Lietuvoje dar nesiautėję ir tokių liūčių dar nebuvę. Bet Hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vedėja Vida Ralienė tai paneigia. „Šiemet nuo metų pradžios užfiksavome 20 stichinių meteorologinių reiškinių, – paaiškina V. Ralienė. – O 1972 metais buvo užregistruoti net 28 tokie reiškiniai. Tie metai buvo išskirtiniai tokių reiškinių gausa, tačiau ir vėlesniais metais jų registravome ne po vieną ir ne po du. Ramiausi metai buvo 1990-ieji. Per juos pasitaikė tik vienas toks reiškinys.“
Meteorologė sako, jog iki metų pabaigos dar gali visko nutikti. Štai ir rudens pradžia pateikė siurprizą – labai netipišką šiam metų laikui situaciją. Rugsėjo 8-osios, šeštadienio, vakarą viesulas nusiaubė Biržų rajone esantį Obelaukių kaimą. Pirmiausia stipriai nulijo, paskui staiga pakilęs vėjas nukėlė daugybę stogų, išdaužė trobų langus, nunešė šiltnamius. Žmonės šnekėjo, jog šiferio ir stiklo nuolaužos skraidė kilometro spinduliu. Nuo škvalo nukentėjo 30 sodybų.
„Kol kas neturime išvadų, kodėl tokiu metų laiku kilo viesulas, – sako Meteorologijos skyriaus vedėja. – Paprastai škvalai susiformuoja esant karštam orui žemės paviršiuje. Kai šiltas oras kyla aukštyn ir susimaišo su šalto oro masėmis, jų susidūrimo zonoje ir formuojasi didžiuliai lietaus debesys. O šiuo atveju oras buvo gana vėsus.“
Tarsi slenkstis
Biržų meteorologijos stoties viršininkas Bronius Medinis taip pat nežino atsakymo, kodėl per jų rajone esantį Obelaukių kaimą pralėkė viesulas, kuriam kilti lyg ir nebuvo sąlygų. „Tebuvo vos apie 15 laipsnių šilumos, – aiškina B. Medinis. – Kaip susidarė viesulas, kuris atrodė tarsi rankovė ir griovė viską, kas pasitaikė jo kelyje, sunku pasakyti. Va, rugsėjo 12-osios vakarą, kai diena buvo gana šilta, apie 22 laipsnius šilumos – visi net buvo perspėti apie galimą škvalą, lyg ir turėjo pasitvirtinti prognozės. Tačiau tik palijo (tiesa, smarkiai) nugriaudėjo vasariškas griaustinis, ir tuo viskas pasibaigė.“
Didelę patirtį orų kaitos stebėjimų srityje turintis B. Medinis tvirtina, jog meteorologams sudarinėti ilgalaikes orų prognozes – tai tarsi burti iš kavos tirščių. „Lietuva tarsi slenkstis ne tik politine, bet ir klimatine prasme, – sako jis. – Būtent virš mūsų galvų susiduria jūrinio ir žemyninio klimato orai. O kas iš tų susidūrimų išeis, labai sunku prognozuoti.“
Meteorologė V. Ralienė sako, kad šis ruduo neturėtų kuo nors skirtis nuo ankstesniųjų: nei oro temperatūra, nei kritulių kiekis ekstremalių situacijų nežada ir jų rodikliai nenukrypsta nuo vidutinių daugiamečių.
Panašiai tvirtina ir ilgametis Ventės rago ornitologijos stoties direktorius Leonas Jezerskas. „Paukščiai skrenda labai normaliai – jokių rimtų perspėjimų apie kokius nors netipiškus Lietuvos gamtai reiškinius jie man neduoda, – aiškina L. Jezerskas. – Vadinasi, galima teigti, jog ruduo neturėtų būti kuo nors ypatingas: ir vėjo, ir darganos gausime kaip ir priklauso rudenį. Žiema turėtų būti irgi normali: su sniegu, vėju, šalčiu, pūgomis. Tą man „sako“ praskrendantys paukščiai. Jeigu jie man „meluoja“, „meluoju“ ir aš.“
Šių metų rekordai
Jau paskutinėmis birželio dienomis į Lietuvą plūstelėjo karšti orai ir kai kuriose jos vietose įsisiautėjo liūtys ir audros. Labiausiai nukentėjo Utenos, Alytaus, Kauno ir Širvintų rajonai.
Tiesa, liepos pradžioje padvelkė gaiva, tačiau liepos 6–7 dienomis meteorologai užfiksavo karščiausias dienas – vidutinė aukščiausia temperatūra Lietuvoje siekė 30–31 laipsnį karščio. O liepos 8-ąją Vilniuje, Utenoje, ir Varėnoje buvo pasiektas stichinio meteorologinio reiškinio kriterijus – kaitra šiuose miestuose, kai temperatūra kilo iki 30 ir daugiau laipsnių, truko 3 dienas. Tokį karštį lėmė atogrąžų oras – labai šiltas ir drėgnas, plūstantis iš Pietų Europos. Jam pasiekus vėsesnes Pabaltijo šalis, didžiuliai vandens garų kiekiai pradėjo kondensuotis ir susidarė galingi kamuoliniai debesys. O jiems būdinga susijungti į vieną aktyvią, kaip meteorologai sako, mezokonvekcinę sistemą, todėl karščius dažnai lydėjo stiprios liūtys, perkūnijos, škvalai ir kruša.
Smarkiausias lietus – stichinis meteorologinis reiškinys – šių metų vasarą buvo užfiksuotas Biržuose. Čia ėmė lyti liepos 7-osios vakare ir lijo beveik visą 8-osios naktį. Biržų meteorologijos stoties duomenimis, per beveik 12 valandų iškrito net 58 milimetrai lietaus.
Kituose šalies rajonuose smarkias liūtis dažnai lydėjo gūsingi vėjai – škvalo metu vėjas stiprėdavo iki 13–17 metrų per sekundę, o kai kur net buvo fiksuojamas 20–21 metrų per sekundę vėjo greitis.
Liepos pradžioje smarki audra užklupo Šalčininkus – labai gausus lietus ir gūsingas vėjas plėšė namų stogus, vartė medžius ir elektros stulpus, o pabaigai iš dangaus dar pabėrė ir stambių ledo gabalų – sako, vištos kiaušinio dydžio.
Tik liepos pabaigoje karščiai pamažu atsitraukė, tačiau ramūs orai ilgai neišsilaikė. Jau rugpjūčio 6-ąją, kaip meteorologai ir buvo „pranašavę“, škvalas atakavo Baltijos pajūrį. Ir vėliau tai viename, tai kitame mūsų šalies rajone prašvilpdavo viesulas su liūtimis – dažnai nunešdavo dalį pastatų stogų arba netgi juos sugriaudavo, laužydavo storiausius medžius, tvindydavo gatves.
Nepaisoma įspėjimų
„Bėda, kad mūsų žmonės gana abejingai priima perspėjimus apie galimas stichijas, – sako V. Ralienė. – „Ai, – galvoja, – man nieko neatsitiks“. Mes labai greitai pamiršome savo protėvių, senelių požiūrį į gamtos reiškinius ir net dažnai pasišaipome iš jų. O jie žymiai pagarbiau ir rimčiau vertino gamtos stichijas: jei kildavo vėjas, uždarinėdavo duris ir langus. Gesindavo šviesą, užkamšydavo landas, kad nebūtų skersvėjo. Pradėjus grūmėti griaustiniui, palaistydavo žaibolaidį, išjungdavo visus elektros prietaisus. Žodžiu, turėjo įprotį saugotis. O juk puikiai žinome patarlę: „Saugokis, ir Dievulis padės“. Be to, žmonėms pravartu pagalvoti ir apie turto apdraudimą.“
Kadangi viesulai, škvalai ir kiti stichiniai reiškiniai ima tapti kaip ir mūsų kasdienybe, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įgyvendino Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą. Jau praėjusį trečiadienį Lietuvos gyventojai pirmą kartą buvo įspėti apie galintį kilti škvalą – į gyventojų mobiliuosius telefonus buvo išsiuntinėtos SMS žinutės. Šiuo metu ta paslauga įdiegta visų Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių antrosios kartos (2G) tinkluose. Bendrovė „Omnitel“ savo klientams teikia galimybę pranešimus priimti ir trečiosios kartos (3G) tinklais, jei telefono aparatas yra tam pritaikytas. Gyventojų, negavusių pranešimų apie galimą škvalą, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo savo mobiliuosius telefonus aktyvuoti, kad jie gautų pranešimus apie galimas nelaimes. Kaip tai padaryti, galima sužinoti departamento tinklalapyje „VPGT.lt“.
Klimatas šyla
Tokia perspėjimų sistema reikalinga, nes šylant orams daugės ir ekstremalių situacijų. O kad orai šyla, sutinka visi.
„Į nuodėmingųjų, kurie be atodairos keičia klimatą, sąrašą turėtume įrašyti mus visus, – įsitikinusi Hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja Audrone Galvonaitė. – Juk jau senokai žmogus naikina gamtą – kreipia upių vagas, kerta miškus, stato namus ant upės kranto, kad vos ne per langą kojas galėtų pamerkti į vandenį ir žuvį rankomis pasigauti... Kur tik šauna į galvą, statome gamyklas. Pinigai, verslas ir politika kol kas gožia mūsų protus. Užtat ir gauname atkirtį. Kai metinė temperatūra taps aukštesnė už normą 5 laipsniais – galėsime visą Bangladešą priimti, o patys keltis pas baltąsias meškas, tiksliau – į jų vietą, nes jų ten nebeliks.“
Pagal klimatologų sudarytus metinius oro kaitų prognozių modelių scenarijus numatomas net 12 laipsnių temperatūros augimas. Nors mokslininkai aiškina, kas gali nutikti, jei nesiimsime jokių priemonių, kol kas niekas nesirūpina, kad į atmosferą nepatektų tiek daug teršalų, kiek dabar patenka ir – didina šiltnamio efektą. Naikinamas ozono sluoksnis, kuris saugo žemę.
A. Galvonaitė sako, jog visi išmirsime nuo saulės, nuo ultravioletinių spindulių. „Jau dabar pastebime, kad mūsų spygliuočiams – per karšta, – sako klimatologė. – Džiūsta pušys ir eglės. Lietuvoje jau apsigyveno mums nežinomų paukščių populiacijos. O iki tol pas mus perėję paukščiai ieško vėsesnių kraštų. Atsiranda naujos piktžolių rūšys. Aišku, geriausiai prisitaiko visos parazituojančios grupės. Tačiau nepamirškime – jei norime gyventi tropikuose, turime priimti ir maliariją, ir įvairius vabzdžius, parazitus. Štai Baltijos jūroje jau pastebėti rykliai žvalgai, kardžuvė, kuri ne mūsų vandenų žuvis. Klimatologai spėja, kad taip šiltėjant orams, neilgai trukus upėje gali imti veistis ir krokodilai ir kitokie pietinių šalių gyviai“.
TIK FAKTAI:
Liepos 29-ąją, sekmadienio pavakarę, škvalas praūžė vakarinėje Lietuvos dalyje. Nemažai nuostolių pridaryta Plungėje ir jos apylinkėse: miesto parke buvo išversta maždaug pusšimtis storų medžių, sudaužyti šviestuvai, nuplėšti stogai, ant elektros laidų pakibusios medžių šakos, dingusi elektra. Geležinkelio pervažoje nuvirtę medžiai sutrikdė švieslenčių ir šviesoforų darbą. Buvo sudraskytos žmonių pavėsinės ir t. t. Prasiautus audrai, apie 7000 Plungės ir jos rajono gyventojų buvo likę be elektros. Išsijuosę dirbo ir Jurbarko, Šilutės, Vilniaus rajono, Plungės, Telšių ugniagesiai.
Ši gamtos stichija buvo įsisukusi ir į Kuršių neriją. Nidoje vėjo greitis siekė 36 metrus per sekundę. Likviduoti vėtros padarinių buvo pakviesti net Lietuvos karinių jūrų pajėgų Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybos kariai. Jie padėjo sutvarkyti išlūžusius medžius, nupjaustyti šakas, atgal į vietas sudėlioti išvirtusias šaligatvių plyteles, sukasti vėtros išsklaidytas žemes.
Klaipėdoje per škvalą išversti ir sulaužyti 52 medžiai, dar 40 medžių teko apgenėti. Stichija suniokojo 10 kelių eismo ženklų. Šešiolikos mokyklų ir darželių apgadinti stoglangiai, o jų teritorijose – išvartyti medžiai.
Klaipėdoje dėl praūžusio uraganinio vėjo – gūsiai siekė 31 metrą per sekundę – Smiltynės, Melnragės ir Girulių paplūdimius prižiūrinčių įmonių darbuotojams teko atkasti smėliu užneštus laiptus, medinius takus, automobilių stovėjimo aikšteles.
Rugpjūčio 6-osios vakarą kilęs škvalas didžiausių bėdų pridarė pajūryje. Klaipėdoje nuvirtus medžiams, nukentėjo 3 žmonės, tarp jų – mažametė mergaitė. Stichija siautė ir kitose šalies vietose: nuo stipraus vėjo išverstų medžių ir nulaužtų šakų nukentėjo mažiausiai 9 automobiliai (8 Klaipėdoje, vienas – Šalčininkų rajone). Ugniagesių-gelbėtojų pagalbos prireikė ir Vilniuje, ir Kaune, ir Alytaus, Varėnos, Akmenės, Trakų rajonuose.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, pajūryje vėjo gūsiai siekė 28 metrus per sekundę, 20 metrų aukštyje – 38 metrus per sekundę. Klaipėdoje iškrito neįprastai daug kritulių – apie 48 milimetrus.
Vėtros nusiaubtuose regionuose be elektros buvo likę apie 12 000 gyventojų.
Rugpjūčio 10-ąją pro pajūrį vėl prasiautė škvalas. Kaip teigia specialistai, kamuoliniai debesys dangų užtraukė apie septintą vakaro, vėjo greitis siekė iki 32 metrų per sekundę, o per 3 valandas vien Kretingoje iškrito 41 milimetras kritulių. Audra truko apie valandą.
Kretingos rajone, Darbėnuose, nuo žaibo supleškėjo ūkinis pastatas, Jokūbave vėjo gūsis dviem namams nuplėšė stogus, su žeme sulygino kelias daržines, suniokojo šiltnamius, kiemuose išvartė medžius.
Rugpjūčio 22-osios, trečiadienio, vakarą vėtra įsisuko į Rokiškio rajono Obelių kaimą. Nors siautė tik apie 10 minučių, ji nuplėšė 10 namų stogus, išdaužė langus, nukėlė šiltnamių duris, o kai kur „padėjo“ juos į kitą vietą, su šaknimis išrovė medžius. Aplinkui skraidžiojančios stiklo šukės, šiferio gabalai, medžių šakos suniokojo kiemuose pastatytus automobilius. Kai kurie gyventojai galėjo stebėti piestu pastatytą tvenkinio vandenį.
Tą patį vakarą nuo gamtos stichijos smarkiai nukentėjo ir Širvintų rajone Čiobiškio seniūnijoje esantis Lapelių kaimas. Nuo siautėjančio vėjo nukentėjo 12 pastatų, o ant kelio, vedančio per kaimą, buvo nuversti 5 medžiai. Audra nuplėšė namų stogus, nugriovė senus pastatus, kaminus ir šiltnamius, apgadino automobilius, skraidino kieme buvusius padargus ir kitus daiktus, išvartė medžius ir netoliese esančiame miške.
Dėl škvalo pridarytos žalos ugniagesiai-gelbėtojai 9 kartus vyko į Utenos apskritį, 8 – į Kauno, 5 – į Vilniaus, 4 – į Panevėžio ir 2 – į Marijampolės apskritį. Be elektros energijos buvo likę apie 800–900 vartotojų.
Prieš kylant audrai išjunkite elektrą, užsukite dujų ir vandens sklendes, uždarykite langus, langines, uždarinėkite visas duris. Išneškite iš balkonų arba gerai pritvirtinkite daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas.
Jei audra užklupo lauke, nestovėkite po aukštais medžiais, prie elektros linijų, nestatykite po jais automobilių. Neieškokite prieglobsčio šalia žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų, venkite aukštesnių atvirų vietų. Geriausia pasislėpti krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje, apėmus rankomis kelius.
Žaibuojant ir griaudžiant patartina pasilikti namuose, uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą. Būtina išjungti visus elektros prietaisus, antenas, nekalbėti telefonu.
Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar irstantis valtimi, nedelsdami skubėkite į krantą.
Nuo žaibo patikimai apsaugo ir automobilis, tik reikia įtraukti anteną, užsidaryti langus ir nesiliesti prie jo metalinių konstrukcijų.
Griaudžiant nebėgiokite, nevažiuokite motociklu ar dviračiu, nelaikykite rankose metalinių daiktų – padėkite juos atokiau.
Jeigu pamatėte kamuolinį žaibą, elkitės ramiai, nejudėkite ir prie jo nesiartinkite, nebandykite paliesti jo kokiu nors daiktu – gali sprogti. Taip pat nebandykite nuo jo bėgti, nes oro srovė jį gali pritraukti prie jūsų.
Nelieskite ant laidų užvirtusių medžių ar oro linijų atramų, nes tai gali sukelti pavojų jūsų gyvybei.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
