klimatas

Šiuolaikiniame informaciniame sraute naujienos apie gamtos stichijas Pietų Amerikoje ar Azijoje dažnai lieka nuošalyje. Tačiau pasaulyje vykstantys procesai rodo, jog klimato kaita jau nebėra „toli esanti problema“. Artur Lebedenko tinklalaidėje „Tapk geresniu“ klimatologas ir buvęs sinoptikas Silvestras Dikčius pasidalijo įžvalgomis apie tai, kodėl keičiasi orų modeliai, kokie pavojai gresia mūsų ekonomikai bei kasdienybėje naudojamiems įpročiams, ir kodėl orų prognozės vasarą kartais būna net...

Po kaitros bangos Lietuvoje vis dažniau kyla klausimas, ar tokie karščiai taps dažnesni ir likusią vasaros dalį. Klimatologas Donatas Valiukas sako, kad liepos ir rugpjūčio mėnesių tendencijos rodo šiltesnius nei įprastai orus. Tai kas laukia? Klimatologas D. Valiukas naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad šių metų birželis buvo šiltesnis nei įprastai, ypač mėnesio pabaigoje. „Birželis buvo 1,8 laipsnio šiltesnis už įprastą 30 metų klimato normą ir šiek tiek drėgnesnis.

Pirmadienio vakarą Lietuvą talžiusios vasariškos audros kai kur atnešė ne tik smarkų lietų ir škvalą, bet ir gausią krušą. Nors stambių ledėkų pavyko išvengti, vietomis fiksuoti beveik 30 m/s vėjo gūsiai, laikini užtvindymai ir elektros tiekimo sutrikimai. Šių reiškinių vaizdais Lietuvos gyventojai dalijosi socialiniuose tinkluose.

Europos Sąjungai keliant vis ambicingesnius klimato tikslus, keičiasi ir reikalavimai naujai statomiems pastatams. Ateityje jie turės būti mažiau taršūs, o dalis šiandien įprastų šildymo sprendimų gali likti praeityje. Ką tai reikš gyventojams, nekilnojamojo turto vystytojams ir būsto kainoms, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Aplinkos ministerijos kancleris Povilas Poderskis.

Po Lietuvą slinkusi audrų banga ne tik atnešė įspūdingų vaizdų, bet ir išgąsdino gyventojus. Socialiniuose tinkluose žmonės pasakojo apie drebančius namus, barškančius langus ir netikėtai pasirodžiusius viesulus, kurių vaizdai sparčiai plito internete. Socialiniuose tinkluose po penktadienį ir šeštadienio rytą užklupusios audros netrūko gyventojų reakcijų.

Prasidedant kalendorinei vasarai, į Lietuvą kartu su ja žengia ir vasariški orai. Sinoptikai prognozuoja, kad bent jau šią savaitę kasdien lepins šiluma, tačiau visiškai atsipalaiduoti nevertėtų – vietomis gali prireikti ir skėčių. Tad kokių orų tikėtis pirmosiomis birželio dienomis ir ką apie visą pirmąjį vasaros mėnesį rodo ilgalaikės prognozės? Apie orų prognozę, „Žinių radijas“ laidoje, pasakoja klimatologas Arūnas Bukantis.

Klimatologai jau bando nuspėti, kokia bus vasara. Štai Jungtinių Amerikos Valstijų orų prognozių modeliai rodo, kad šis sezonas Europoje gali būti vienas karščiausių istorijoje, o Lietuvoje temperatūra esą gali viršyti įprastą vasaros vidurkį net 1–2 laipsniais.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Amerikiečiai prognozuoja, jog vasara karšta bus. Tai rodo jų oro modeliai – esą artėjantis sezonas gali tapti vienas karščiausių istorijoje.

Pavasariui persiritus į antrą pusę, daug kam kyla klausimas, kokia bus vasara. Klimatologas primena, kad su laiku vasaros darosi ilgesnės, tačiau dažnėja ir pavojingų reiškinių. Pasaulyje tęsiantis kariniams konfliktams gali būti dar blogiau – dėl sprogimų, gaisrų išsiskiriančios medžiagos tik skatina klimato kaitą. Apie artėjančius orus, sezonų kaitą ir prisitaikymą prie pavojingų reiškinių – naujienų portalo tv3.lt interviu su klimatologu Arūnu Bukančiu.

Šiemet Lietuvoje sniego tirpsmas, ledonešis ir pirmieji potvyniai prasidėjo anksčiau nei istoriškai būdavo įprasta. Anksčiau didžiausias tirpsmas dažniausiai prasidėdavo vėliau. Ekspertas taip pat pridėjo, ar būtų galima numatyti, kokie bus orai vasaros metu.  Klimatologas Donatas Valiukas teigė, kad istoriškai didžiausias sniego tirpsmas Lietuvoje prasidėdavo tik kovą ar balandį.

Nors daugelis džiaugiasi šiais žiemiškais orais, palengva krentančiomis snaigėmis ir baltai nusidažiusiais miškais, tačiau atšalus orams ir susidarius palankioms sąlygoms galima susidurti su gana retai pasirodančiu pavojingu oro reiškiniu, padidinančiu nelaimių tikimybę. Meteorologas Gytis Valaika pranešė apie išskirtinį reiškinį.

Prezidento Donaldo Trumpo administracija ketina panaikinti vieną iš pirmaujančių pasaulio klimato tyrimų institucijų dėl to, ką ji antradienį pavadino „klimato dramatizavimu“, nors tokiam planui yra priešinamasi.

 Stichinės nelaimės 2025 metais visame pasaulyje padarė 220 mlrd. JAV dolerių (187 mlrd. eurų) nuostolių – 33 procentais mažiau nei pernai, rodo perdraudimo kompanijos „Swiss Re“ antradienį paskelbtas preliminarus šių metų vertinimas. Sumažėjimas fiksuojamas nepaisant Los Andželo gamtinių gaisrų padarytų nuostolių. Gamtinių katastrofų padaryti nuostoliai, kuriuos turėjo atlyginti draudimo kompanijos, vertinami 107 mlrd. dolerių (91 mlrd. eurų) – tai 24 proc.

Gruodžio 10–11 d. Lietuvoje buvo pasiekti šilumos rekordai – šios dienos tapo šilčiausiomis per visą meteorologinių stebėjimų istoriją, o šiemet iš viso užfiksuota 23 atskirų dienų rekordų, daugiausia šilumos, kas iliustruoja šilumos dominavimą klimato sąlygomis ir rodo, kaip dėl klimato kaitos įprasti temperatūros svyravimai bei grįžimas į normą gali atrodyti neįprasti.

Gruodžio 10 ir 11 d. meteorologai užfiksavo dienos šilumos rekordą, kurio nebuvo beveik 80 metų. Trečiadienį Kybartuose termometro stulpelis šoktelėjo ir rodė daugiau nei 10 laipsnių, o ketvirtadienį Lazdijuose temperatūra buvo panaši. Meteorologai skaičiuoja jau 23-ią šių metų šilumos rekordą. Tačiau kai kurie tautiečiai džiūgauja – juk nereikia pirštinių, šalikų ir daugiau mokėti už šildymą, o vietoj rogių, slidžių ir pačiūžų puolė pirkti lauko kepsnines.

Įsiveržimas, blokada ir gaisras: penktadienį Brazilijos Amazonijoje prasideda paskutinė Jungtinių Tautų (JT) audringų klimato derybų diena, o šalių nuomonės dėl iškastinio kuro vis dar smarkiai skiriasi.

Europos Sąjungos (ES) klimato komisaras Wopke Hoekstra penktadienį pareiškė esąs nusivylęs naujausiu COP30 susitarimo projektu, kuriame neminimas laipsniškas iškastinio kuro naudojimo atsisakymas. „Tai visiškai neatitinka mūsų siekių poveikio klimatui mažinimo srityje. Esame nusivylę šiuo metu svarstomu tekstu“, – sakė W. Hoekstra.

Brazilijoje vykstančioje klimato konferencijoje COP30 ketvirtadienį viename iš paviljonų buvo kilęs gaisras, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai. Brazilijos turizmo ministras Celso Sabino nurodė, kad gaisras buvo suvaldytas. „Incidentas jau suvaldytas“, – pareiškė ministras.  Pranešama, kad saugumo pajėgos nuskubėjo gesinti gaisro, koridoriuose jautėsi dūmų kvapas, o įvykio vietoje buvę žmonės šaukė apie pavojų.

Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė pranešė, kad Europos klimatą artimiausiomis dienomis valdys ciklonai, atnešantys šaltą orą, todėl savaitės pradžioje lauks žvarbūs vėjai ir dargana. Trumpas atokvėpis numatomas tik šeštadienį, tačiau jau nuo sekmadienio stipresnis vėjas ir lietingi orai sugrįš į šalį. Pasak sinoptikės, į Europą iš šiaurės plūstantys ciklonai atneš vėsesnį ir drėgną orą, kuris dar labiau stiprės prisijungus vakariniams ciklonams.

Nors jau beveik įpusėjo lapkritis, orai dar ganėtinai šilti – termometrų stulpeliai vis dar pakyla ir iki 10 ar daugiau laipsnių. Orai labiau primena pavasarį, tad jį vejasi ir gamta – ėmė vėl pražysti augalai, savo žiedus įprastai parodantys tik pavasarį. Kaip „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ rašė Edita, Panevėžyje lapkričio 9 dieną, per pietus, ji nufotografavo žydinčią forsitiją.

Lapkritis įsibėgėja, o dienomis – virš 10 laipsnių šilumos. Kiek ilgai mus lepins tokie orai ir kada, tikėtina, atšals, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su klimatologu Arūnu Bukančiu.  Dabar yra lapkričio pirma savaitė ir termometrai rodo 11, o pajūry – net 12 laipsnių šilumos. Tai kiek mes džiaugsimės tokia šiluma?  Taip, dabar atplūdo šiluma iš Pietų Europos, kadangi yra susiklosčiusi labai panaši situacija, kuri yra būdinga bobų vasarai.

Rugsėjis Lietuvoje dar lepina šiluma – kai kurie gandrai net neskuba išskristi, o mokslininkų prognozės žada švelnesnį rudenį. Nors savaitė bus vėsesnė, vidutinė temperatūra išliks aukštesnė nei įprasta, tad rudens pradžia džiugina lėtu, šiltu ritmu. Šiltą rudenį pranašauja ir gamta, ir meteorologai Dar rugsėjo pradžioje oficiali Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos paskyra Meteo.lt „Facebook“ paskyroje rašė, jog dalyje Lietuvos vietovių yra užsilikusių gandrų.

Artėjant rugpjūčio pabaigai, Lietuvoje įsitvirtina vėsesni orai – savaitgalį ir kitos savaitės pradžioje laukia trumpi lietūs, stipresni vėjo gūsiai ir dienomis vos 14–20 laipsnių šilumos. Naktys bus gaivesnės, o šiltesnių, vasariškų dienų dar teks palaukti. Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje kalba sinoptikas Paulius Starkus. Šios savaitės antrojoje pusėje dienos tapo kiek vėsesnės, ypatingai rytai.

Atsižvelgdamas į Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nutarimą, Rokiškio rajono savivaldybės meras Ramūnas Godeliauskas penktadienį priėmė sprendimą paskelbti ekstremalią situaciją Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje dėl stichinių meteorologinių reiškinių, sukėlusių žemės ūkio augalų žūtį. Apie situaciją likusioje Lietuvoje naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja klimatologas, Vilniaus universiteto (VU) lektorius dr.

Vanduo, ledai ir jūra – tokį receptą Europos pietiečiai diktuoja paklausti, kaip išgyventi svilinantį karštį. Viduržemio jūros regiono šalyse termometrų stulpeliai pakilo iki 40 laipsnių karščio. Dėl kaitros uždaromos turistinės vietos. O štai darbininkai pluša naktimis – tiesia kelius ir tvarko gatves.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Kol Lietuvoje prognozuojama dar viena lietinga savaitė, Europa tiesiog čirška: regiono pietuose įkaito iki daugiau kaip 40 laipsnių.

Vasariškais orais liepos pradžia džiugino, po to ėmė vėsti, o štai praėjusią savaitę ne vieną Lietuvos regioną apėmė ir intensyvios liūtys. Ko galima tikėtis artimiausiu metu, prasidėjus dar vienai savaitei? Apie artimiausius orus “Žinių radijas” laidoje diskutuoja sinoptikė Simona Dalinkevičiūtė. Tai, pirmiausia, kuo ši liepa stebina, lyginant su praėjusiais metais? S. Dalinkevičiūtė: Iš tiesų ši liepa neišsiskiria niekuo iš esmės.

„Eurobarometro“ apklausos duomenys rodo – 83 proc. Lietuvos ir 85 proc. Europos Sąjungos (ES) gyventojų mano, jog klimato kaita yra rimta problema.  „7 iš 10 apklaustųjų (…) Lietuvoje pritaria ES masto tikslui iki 2050 m. įgyvendinti poveikio klimatui neutralumo tikslą.

Karščiai atėjo į Europą – Vokietijoje termometro stulpeliai perkopė 30 laipsnių, vokiečiai užgulė paplūdimius prie ežerų. Kol vaikai džiaugsmingai taškosi vandenyje, suaugusieji deginasi, slepiasi pavėsyje arba vėsinasi alumi. O Prancūzijoje dar karščiau – pietuose temperatūra siekė +36, o sostinėje artimiausiu metu laukiama iki +34 laipsnių šilumos. Saulės nutviekstame paplūdimyje skamba vaikų juokas, sumišęs su bangų mūša.

Klimatologas, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius pateikia naujausią pasaulio orų apžvalgą ir prognozes artimiausioms dienoms bei birželio pabaigai. Pasak klimatologo, liūdna žinia, kad orai vėsūs ir atostogaujantiems tai nepatiks – orai primena labiau rudenį nei vasarą. Nors vasara jau prasidėjusi, šių metų pirmoji jos pusė kol kas nepasižymi nei stabilia šiluma, nei saulės gausa.

Pirmadienį Plungės rajono padangėje užfiksuotas neeilinis reginys – danguje pasirodė išraiškingos, keistai atrodančios debesų formos. Gyventoja pasidalijo užfiksuota nuotrauka socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“, kur žmonės ėmė spėlioti, kas tai galėtų būti ir kaip toks reiškinys apskritai susiformuoja. Naujienų portalui tv3.lt situaciją paaiškino meteo.lt meteorologas Gytis Valaika. Pasak jo, danguje greičiausiai buvo matomi vadinamieji lęšiškieji debesys.

Nors vasara jau įsibėgėjo, gerų orų vis dar tenka palaukti. Daugelyje Lietuvos vietovių siautėję lietūs, audros, stiprus vėjas ir niūrus dangus kol kas neleidžia pasimėgauti šiluma ir saulės malonumais. Tačiau klimatologas ramina – vasara dar tik prasidėjo ir turi kuo nustebinti. Jis pataria, kada bus palankiausias metas atostogoms bei atskleidžia, ką prognozuoja artimiausios savaitės.

Meteorologai pasidalijo informacija, kuriose Lietuvos vietovėse užfiksuota daugiausiai žaibų.  Pasak meteo.lt atstovų, didžiausias žaibų išlydžių tankis gegužės mėnesį buvo rytiniuose rajonuose, o mažiausias – vakariniuose rajonuose. „Vietos, kuriose žaibavo daugiausiai, dažnai sutampa su vietovėmis, kur praslinko smarkios liūtys, krito kruša ir fiksuoti vėjo sustiprėjimai“, – teigė meteo.lt atstovai. Visi gegužės mėn.

Neregėtos šio pavasario šalnos pridarė milžiniškų nuostolių ūkininkams. Žemės ūkio ministerija skaičiuoja, kad šalnos nukando 70-80 procentų būsimo vaisių ir uogų derliaus. O kai kur net ir 100 procentų. Lietuviai praktiškai liks be lietuviškų uogų ir vaisių, o jų augintojai – be pajamų, didės ir kainos. Žemės ūkio ministras dėl padarytos žalos prašo Europos Komisijos pinigų kompensacijoms, paskelbta ekstremali situacija.

Nors kalendorius skaičiuoja gegužės vidurį, Lietuvoje vasariškais orais kol kas dar nekvepia. Priešingai – ketvirtadienio popietę gyventojus pribloškė netikėti gamtos kaprizai. Socialiniuose tinkluose ėmė plisti vaizdai, kaip kai kuriose šalies vietose žemę netikėtai užklojo sniegas. Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ Jonavos gyventojai pasidalijo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip iš dangaus sparčiai pradėjo kristi didelės snaigės.

Lenkijos meteorologai skelbia, kad artėjanti vasara gali būti viena iš karščiausių per pastaruosius dešimtmečius. Remiantis kaimyninės šalies ilgalaikėmis prognozėmis, Lietuvoje prognozuojami temperatūros šuoliai perkopsiantys 34 laipsnių ribą. Be karščių, prognozuojamos intensyvios liūtys ir audros, ypač pietinėje Lietuvos dalyje. Apie tai, kokių orų vasara galime tikėtis mūsų šalyje „Žinių radijo“ laidoje „Ryto Espresso“ kalbėjo Vilniaus universiteto profesorius, klimatologas Arūnas Bukantis.

Ateinančiomis savaitės dienomis sinoptikai Lietuvai žada įvairiaspalvius orus – saulę keis liūtys su perkūnija. Kai pastaruoju metu orai dažnai mainosi, gyventojai su nerimu laukia vasaros.  Apie tai, kokių orų sulauksime vasarą, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja sinoptikas Arūnas Bukantis ir Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas.

Po šilto ir saulėto Verbų sekmadienio lietuviai vėl galės mėgautis pavasario šiluma. Visgi, kaip primena sinoptikė Elvyra Latvėnaitė, šis pavasaris dar tikrai turi savo kaprizų – atkeliaus ne tik šiltesni orai, bet ir trumpi lietūs, o kai kur – net perkūnija. Sinoptikė praneša, kad jau antradienį Baltiją ir Lietuvą pasieks ciklonas „Christian II“. Jį lydės banguotas atmosferos frontas, kuris, pasak sinoptikės, nutįsęs net iki Viduržemio jūros.

Prancūzijoje praėjusią vasarą karščio aukomis tapo apie 3 700 žmonių, trys ketvirtadaliai jų – vyresni nei 75 metų amžiaus, antradienį Paryžiuje pranešė Prancūzijos sveikatos institucija.

Praėjęs sausis buvo šilčiausias per visą matavimų istoriją – temperatūra pasaulyje siekė 13,23 laipsnio ir buvo 1,75 aukštesnė, lyginant su priešindustriniu sausio mėnesio laikotarpiu, pranešė ES klimato kaitos tarnyba „Copernicus“. „2025 m. sausis yra dar vienas stebinantis mėnuo, tęsiantis rekordines temperatūras, stebėtas praėjusius dvejus metus – nepaisant La-Niña sąlygų susiformavimo tropinėje Ramiojo vandenyno dalyje ir laikinai vėsinančio jų poveikio pasaulio temperatūrai“, – sakė...

Sinoptikai skelbia atnaujintą orų prognozę ir praneša, kokie orai Lietuvą užklups artimiausiomis dienomis. Sekmadienio naktį Lietuvoje vietomis krituliai, daugiausia nedidelis sniegas. Kai kur plikledis. Vėjas šiaurės vakarų, vakarų, 7–12 m/s. Žemiausia temperatūra nuo 2 laipsnio šalčio iki 2 laipsnių šilumos. Dieną daugelyje rajonų krituliai, vyraus nedidelis sniegas. Kai kur šlapio sniego apdraba. Vėjas šiaurės vakarų, vakarų, 6–11 m/s. Aukščiausia temperatūra 0–3 laipsniai šilumos.

Nors kalendorius rodo žiemą, gamta vis dažniau elgiasi lyg pavasaris jau būtų čia pat. „Facebook“ puslapyje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ skaitytoja pasidalijo įspūdingu vaizdu – sausį medžiuose vis dar kabo nauji obuoliai. Tai dar vienas ženklas, kad šilta žiema vis labiau stebina neįprastais reiškiniais.

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato grupė pasidalijo informacija, kad jau kelintą dieną pastebi neįprastą reiškinį – iš žiemos miego nubudusį, slampinėjantį barsuką. Toks gyvūno elgesys reiškia tai, kad miegoti jam jau per šilta, tačiau ką tai gali pasakyti apie artėjantį pavasarį – ar greitai jo sulauksime? Įprastai, esant šaltiems orams ir žvarbioms žiemoms, barsukai nubunda ir aktyvūs tampa apie kovo mėnesį.

Mokslininkų teigimu, praėję metai buvo karščiausi nuo tada, kai buvo pradėti fiksuoti tokie duomenys – be to, tai buvo pirmieji metai, kuriais viršyta svarbi 1,5 laipsnio Celsijaus pasaulinio atšilimo virš ikipramoninio lygio riba.

Per pastaruosius kelis dešimtmečius žiema Lietuvoje sutrumpėjo pusė mėnesio ir sušilo daugiau nei dviem laipsniais. Visgi švelnesnė žiema nėra geras ženklas – svyruojant temperatūrai, mūsų šalyje daugėja pavojingų reiškinių, sako klimatologas Arūnas Bukantis. Lietuvos klimatologai paskaičiavo, kad per pastaruosius 60 metų žiemos vidutinė mėnesio temperatūra žiemą pakilo 2–2,5 laipsnio. Labiausiai „sušilo“ sausio mėnuo, pakilo ir vasario mėnesio temperatūra.

Jungtinės Tautos (JT) pirmadienį pranešė, kad 2024 metais buvo fiksuojami klimato kaitos nulemti rekordiniai karščiai ir ekstremalūs orai bei paragino pasaulį pasitraukti iš „kelio į pražūtį“. JT meteorologijos ir klimato agentūra pranešė, kad šie metai bus šilčiausi iš visų kada nors užfiksuotų.

Besibaigiantys metai yra patys šilčiausi Lietuvoje per 250 metų. Taip tvirtina meteorologijos tarnybos klimatologai. Naujametinė naktis taip pat nebus šalta. Tiesa, Naujųjų sutiktuvėms sinoptikai ragina pasiieškoti skėčių – galime sulaukti sniego, šlapdribos, o galiausiai – ir lietaus.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Vidutinė daugiametė oro temperatūra Lietuvoje artėja prie dešimties laipsnių šilumos, tad ir besibaigiantys metai yra patys šilčiausi per mažiausiai 250 metų.

Įsisiūbavus priešžiemiui apie tai, ko laukti gruodžio mėnesį ir kokie orai bus švenčių metu, dalijasi klimatologas, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius. Nors jau prasidėjo kalendorinė žiema, panašu, meteorologinei žiemai dar anksti. Anot klimatologo, priešžiemis baigiasi tada, kai didesnėje šiaurės pusrutulio dalyje susiformuoja žiemai būdingo slėgio ir temperatūros laukai.

„Rinkos aikštės“ redakcija sulaukė kėdainietės skambučio. Skaitytoja pasakojo negalinti atsistebėti tuo, kad jos darže lapkritį ėmė ir pražydo keli uogakrūmiai. Ar tai gamtos išdaiga, o gal jau įprastas reiškinys? Ar galima sakyti, kad tam įtakos turi klimato atšilimas? Gamtininkai sako, kad žiemoms ir toliau šiltėjant, sulauksime pastebimų gamtos pokyčių. „Per 60 savo gyvenimo metų tokį reiškinį matau pirmą kartą, – pasakoja ponia Rita.

Kaip sinoptikai ir prognozavo, vakar Lietuvą užklupo sniegas. Nors daugelyje šalies vietų snaigės krito ant žemės ir akimirksniu ištirpdavo, Švenčionyse buvo užfiksuota tikra žiema. Šis vaizdas buvo užfiksuotas besibaigiant darbo dienai, apie 16.50 val.. Tikra žiema Vakar savo socialiniame tinkle „Facebook“ žinia apie Švenčionis nuklojusį sniegą pasidalijo „Orai ir klimatas Lietuvoje“ puslapio administratoriai.

Lapkritis prasidėjo itin vėjuotai, tada žmones džiugino prieš kelias dienas pasirodžius saulė. Kokie bus likusio lapkričio mėnesio orai? Ar reikėtų baimintis, kad ateityje sulauksime tokių audrų, kaip Ispanijoje ar kitose Europos šalyse? Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausias specialistas Gytis Valaika teigė, kad nereikia pasikliauti ilgalaikėmis prognozėmis, geriau atkreipti dėmesį į pastarųjų metų tendencijas.