Klimatologas Donatas Valiukas teigė, kad istoriškai didžiausias sniego tirpsmas Lietuvoje prasidėdavo tik kovą ar balandį.
„Kalbant apie dabartinius reiškinius – ledonešį, sniego tirpimą ir potvynius – tiksliai įvertinti, kada paskutinį kartą Lietuvoje buvo panaši situacija, reikėtų pasitikslinti su hidrologais.
Tačiau anksčiau būdavo įprasta, kad didesni potvyniai prasidėdavo vėliau, maždaug kovą ar net balandžio pradžioje.
Tuo metu per visą žiemą susikaupdavo sniegas, kuris dar išsilaikydavo ir kovą, o pradėjus tirpti prasidėdavo potvyniai“, – sakė jis.
Prasidėjus atšilimui – atsiranda ledonešis
Pasak pašnekovo, nors sniego susikaupė daug, potvynis ir ledonešis vyksta sklandžiau, nes dėl laipsniško atšilimo ir gausių kritulių trūkumo vanduo nespėjo staiga pakilti.
„Šiemet situacija iš dalies panaši: susidarė pastovi sniego danga, buvo šalta, sniegas neišnyko ir kaupėsi. Dabar prasidėjus atšilimui prasideda ir ledonešis.
Vis dėlto atšilimas vyko palaipsniui – nebuvo gausių kritulių, kurie staiga ištirpdytų sniegą, o įšalusi žemė neleistų vandeniui susigerti“, – įvertino ekspertas.
Prakalbo apie vasaros prognozes
Klimatologo nuomone, dėl neįprastai šaltos žiemos susidarė storas ledo ir sniego sluoksnis, tačiau, nors tokie reiškiniai leidžia sudaryti prognozes, jos mažai patikimos bandant nuspėti būsimos vasaros orus.
„Apskritai situacija kiek neįprasta, nes tokios šaltos žiemos su šaltais sausio ir vasario mėnesiais seniai nebuvo.
Dėl to susidarė ir storesnė sniego danga, ir storas ledas ant ežerų bei upių, kuris išsilaikė gana ilgai.
Kalbant apie tai, ar pagal praėjusius kelis mėnesius galima nuspėti, kokia bus vasara, tokios prognozės teoriškai sudaromos, tačiau jų patikimumas yra gana mažas“, – komentavo jis.
Anot D. Valiuko, remiantis eksperimentinėmis keturių savaičių prognozėmis, numatoma, kad artimiausiu metu temperatūra gali būti net daugiau nei trimis laipsniais aukštesnė už daugiametį vidurkį.
„Tai labiau eksperimentinės, ekspertinės prognozės. Remiantis Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro duomenimis, pateikiamos prognozės maždaug keturioms savaitėms į priekį.
Jos nuolat atnaujinamos ir keičiamos, tačiau pagal dabartinius duomenis numatoma, kad temperatūra artimiausiu metu gali būti aukštesnė už daugiametį vidurkį, net daugiau nei trimis laipsniais“, – dalijosi jis.
Klimatologas pastebi, jog vis dėlto apie tolimesnius sezonus kalbėti labai užtikrintai dar sudėtinga, nes tokių prognozių patikimumas kol kas išlieka gana mažas.
Pastarųjų metų orų lyginimas
Tiesa, nors pastarasis vasario dešimtadienis buvo šiek tiek švelnesnis, bendra sausio ir vasario temperatūra išliko žemesnė už tarptautinį 1991–2020 metų klimato standartą.
„Aišku, visada galime palyginti ir su praėjusiais, bet dažniausiai lyginama su vidutinėmis klimato sąlygomis.
Tai yra tam tikras standartas, pasaulinėje praktikoje naudojamas 1991–2020 metų laikotarpio vidurkis, t. y. 30 metų vidurkis.
Jis visame pasaulyje naudojamas kaip įprastinės klimato sąlygos.
Jeigu, sakykime, turėjome šaltą sausį ir vasarį, nors vasario paskutinis dešimtadienis jau buvo šiek tiek mažiau šaltas, vis tiek temperatūra išliko žemesnė nei įprasta“, – teigė D. Valiukas.
Klimatologas pažymi, jog nors šių metų kovo pradžia buvo beveik trimis laipsniais šiltesnė už normą, ji vis tiek išliko vėsesnė už praėjusių metų itin šiltą pirmąjį kovo dešimtadienį.
„Tuo metu kovo pirmasis dešimtadienis jau buvo apie 2,7 laipsnio šiltesnis už daugiametę normą.
Taigi pradžia buvo šalta, bet jeigu norėtume palyginti su praėjusiais metais, tai ir pernai kovo pradžia, ypač pirmasis dešimtadienis, buvo labai šiltas, nors tada jis buvo dar šiltesnis nei šiemet“, – pristatė ekspertas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
