Vienas didžiausių iššūkių mokytojams – susirinkti etatą: „Reikia suskaičiuoti kiekvieną darbelį, kiekvieną minutę“

Apie tai diskusijų festivalyje „BŪTENT“ diskutavo Vilniaus universiteto profesorė Gražina Korvel, Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos direktorė Jūratė Lazdauskienė, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius, „Saulės“ privačios gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui ir Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacijos prezidentas Edvinas Šimulynas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

4 darbo dienų savaitė – ir mokiniams: po ministrės Popovienės žodžių ekspertai kirto iš peties

Pataria, kur kreiptis, jei trūksta pinigų prasidėjus mokslo metams: „Nereikia kentėti užsispaudus“

Skubiai įspėja tėvus: štai kaip galite padėti savo vaikams sunkiu metu

Diskusija "Ar švietimas bus numeris 1?"

(13 nuotr.)

Diskusija "Ar švietimas bus numeris 1?" (R. Riabovo nuotr.)

Diskusija "Ar švietimas bus numeris 1?" (R. Riabovo nuotr.)

Diskusija "Ar švietimas bus numeris 1?" (R. Riabovo nuotr.)

+9

Diskusija "Ar švietimas bus numeris 1?" (R. Riabovo nuotr.)

Diskusija "Ar švietimas bus numeris 1?" (R. Riabovo nuotr.)

Diskusija "Ar švietimas bus numeris 1?" (R. Riabovo nuotr.)

Diskusija "Ar švietimas bus numeris 1?" (R. Riabovo nuotr.)

Diskusija "Ar švietimas bus numeris 1?" (R. Riabovo nuotr.)

Diskusija "Ar švietimas bus numeris 1?" (R. Riabovo nuotr.)

Diskusija "Ar švietimas bus numeris 1?" (R. Riabovo nuotr.)

Diskusija "Ar švietimas bus numeris 1?" (R. Riabovo nuotr.)

Diskusija "Ar švietimas bus numeris 1?" (R. Riabovo nuotr.)

Diskusija "Ar švietimas bus numeris 1?" (R. Riabovo nuotr.)

+9

Jūsų vertinimu, kodėl Lietuvos švietimas dabar nėra Europos mastu vertinamas kaip geriausias Europoje? Kokios gi čia tos problemos?

E. Šimulynas Iš tikrųjų, tas „geriausias“ – tai labai ambicinga frazė. Švietimas nėra vertinamas kaip geriausias, todėl, kad jis nėra tvarus. Turiu minty tai, kad švietimas pas mus nuolat patiria gausybę pokyčių, kai keičiasi politinė valdžia.

Tie pokyčiai dažnu atveju įneša labai daug chaoso, nesusipratimų, tam tikrų problemų, kurias paskui reikia spręsti kitiems. Ir mes įsiveliame į tokį ratą įvairiausių problemų, kurios ir neduoda mums dirbti ties ta strategija, kuri turėtų būti švietime.

Valstybė turėtų turėti ilgalaikę strategiją ir ilgalaikius tikslus ir, nepriklausomai nuo politinių vėjų, dirbti ties ta strategija.

Kokios gi čia tos problemos neleidžia, trukdo mums tapti lyderiais Europoje, kai kalbame apie švietimą?

J. Lazdauskienė Norėčiau pradėti nuo to, kad Lietuvoje yra tikrai labai daug talentingų mokytojų – jie pasiekimų parveža mums iš viso pasaulio, netgi ne iš Europos – iš pasaulio, kartu su savo mokiniais, ir kai pasižiūrime į tarptautinius tyrimus, ten mes maždaug viduryje.

Tai pirmiausia, tie tarptautiniai tyrimai mums parodo, kad mes ne priekyje, mes ne geriausi, ir turbūt tik mokslininkai gali atsakyti kodėl mes turime tokį didelį atotrūkį tarp geriausių ir tų, kuriems sunkiau sekasi.

Čia yra labai didelė praraja, kurioje reikėtų rasti tam tikrų dalykų, kuriuos stiprinant galėtų tas intervalas susitraukti ir tie silpnesnieji, tikėtina, norėtųsi, kad pasislinktų link geresniųjų. Tai yra vienas dalykas, kuris mums parodo, kad mes dar nesame geriausi.

Kitas dalykas – turbūt ta pati mokytojo pozicija, į ją reikia pažvelgti, ne taip seniai, palyginus, mes pradėjome rūpintis, kad mokytojai gautų kiek įmanoma tinkamesnį atlygį už savo darbą. Kita vertus, įvedus etatinį darbo apmokėjimą, mes matome, kad turime daug įvairiausių iššūkių.

Nežinau, ar yra dar bent viena profesija, kurioje reikia taip suskaičiuoti, kad tu turėtum etatą, būtum priimtas dirbti etatu, suskaičiuoti kiekvieną darbelį, kiekvieną minutę. Tai taip pat įneša chaoso, sunkumo į švietimo sistemą, ir mokytojui sunku dirbti.

Mokyklų aprūpinimas, gal netgi sakyčiau, didžiulė mokyklų įvairovė kokybės atžvilgiu, jeigu kalbėtume apie kokybę, tai vienos labai modernios, kitos ne, nereikia toli eiti. Aišku, nereikia lyginti kaimo ir miesto – mes galime pasirinkti bet kokio miesto rajoną ir pažiūrėti jame mokyklas, ir mes rasime visai kitokius vaizdus, ir tada vėlgi jau yra sudaromos nelygios galimybės vaikams.

Nėra, kaip sakė kolega, to tvarumo, to nuoseklumo užtikrinant visus dalykus. Aš tai labai mėgstu sakyti, kad mes esame „projektinis“ Lietuvos švietimas. Projektą pradedame, projektą baigiame, projektą pradedame, projektą baigiame, bet kas iš to?

Pokyčiai, reformos – jos reikalingos, be to mes negalime gyventi, bet jos turi turėti konkretų tikslą, turime pasiekti konkretų rezultatą, ir tada stabilumo – visa tai turi stabilizuotis.

Kai reformą keičia kita reforma tam, kad ištaisytų pirmosios reformos ar pirmojo pokyčio rezultatus, tai mus veda į chaosą, ir mes turime tokią situaciją, ar protinga daryti pokytį?

Dabar aš kalbėsiu apie vadovėlius, tam nepasiruošus, pakeičiame ugdymo turinį, pakeičiame programas ir pagrindinių priemonių neduodame. Taip, aš esu už tai, kad mokytojai dirbtų kūrybiškai ir be vadovėlių galima pravesti pamoką, bet juk tai yra tokia svarbi priemonė, kai buvo ugdymo turinys atnaujinamas, aš Švietimo ir mokslo ministro įsakymu buvau darbinėje grupėje, vykdžiau įdomias pareigas – stebėjau, kaip atnaujinamas ugdymo turinys, kaip prie to yra einama.

Tai aš kėliau vienintelį klausimą: kaip bus su vadovėliais? Ar jie bus laiku išleisti? Ar mes juos turėsime? Kaip mes aprūpinsime? Sakė – bus, o dabar pažiūrėkite, kiek laiko neturime. Taip, aš vadovauju progimnazijoje, tai mums jau gerai – viską su vadovėliais, mes susitvarkėme, bet gimnazijos tai turbūt dar ne, dar neišleisti kai kurie vadovėliai.

Tai šis dalykas trukdo ir supraskite, kad mes nesame švietimo priekyje – čia nėra smulkūs dalykai, bet, sakykime, yra daug dedamųjų, kurios neleidžia mums išsiveržti į tą priekį.

Jūsų vertinimu, kaip Vilniaus universiteto profesorei, kas gi tos pagrindinės problemos, kurios mums trukdo, neleidžia išsiveržti į priekį kaip lyderiams?

G. Korvel: Taip, mes dirbame su studentais. Mes, kaip universitetas, turime tokią privilegiją, kad dirbame su tais geriausiais studentais, kurie yra atrinkti, motyvuoti ir panašiai, ir, be abejo, mes tas problemas matome kaip tėvai, kadangi mūsų vaikai yra mokyklose.

Ir mes, kaip mokslininkai, keliame savo klausimą: kodėl? Ir tą „kodėl“ mes analizuojame – tas dedamąsias, kodėl mes nesame pirmieji, ir panašiai, ir mes, kaip universitetas, labai stengiamės būti pirmi, nes yra pagrindinis ugdymas, yra aukštesnysis mokymas, ir mes visa tai sudedame į vieną sistemą. Atliekame įvairiausias analizes, stengiamės atrasti tas kryptis, kur mes irgi nesame patys pirmiausi.

Mes irgi esame reitinguojami ir esame geroje vietoje, bet tikrai ne pirmoje ir mes irgi siekiame būti geriausi, ir mes, turbūt, kaip ir buvo pasakyta, yra daug tų dedamųjų, daug klausimų. Mes analizuojame, kodėl taip nėra, ir siekiame būti geriausiais.

Pone Jonai, noriu jūsų paprašyti referuoti ir atsakyti, jūsų vertinimu, kurios gi tos problemos yra esminės, kurias pradėjus tvarkyti, spręsti, mes galėtume sakyti, kad Lietuvos švietimas gerokai į priekį pajudėjo ir, jeigu vertintume Europos mastu, jau pažengė į priekį, turime geresnį rezultatą?

J. Petkevičius Jeigu kalbant apie švietimą, kad jis būtų numeris vienas ir Lietuvoje, ir Europoje, ir mes būtume gerai vertinami, turime pirmiausia užsibrėžti tikslą suteikti kuo aukštesnį žinių minimumą kuo didesniam mokinių skaičiui.

Tarp kitko, taip, mes TIMSS, PIRLS ar PISA tyrimuose esame ties viduriuku, bet aukščiau viduriuko, o ketvirtokai mūsų patenka į geriausią dešimtuką Europoje. Nėra taip, kad Lietuvoje švietimas šiai dienai būtų labai blogai.

Dabar apie tas priežastis, kurios jau buvo paminėtos. Pirmoji priežastis – tvarumas švietime. Manau, kad tvarumas bus įgyvendinamas Lietuvoje, Lietuvos švietime, nes turime partijų susitarimą, kokių tikslų švietime siekiame, ir partijos įsipareigoja, kad bet kuri atėjusi į valdžią nekeistų tų pagrindinių tikslų, yra partijų susitarimas.

Tarkime, ir mūsų komanda nepradėjo kažko keisti. Mes sakėme, kad kai klausinėja, kokias naujas reformas atnešėte, mes sakome: „Mums nereikia reformų, reformoje daug pradėta ir įgyvendinama. Tik mes revizuosime reformas, pažiūrėsime, kokios klaidos ir, pagal galimybes, taisysime jas.“ Tai pirmoji kalba buvo apie vadovėlius.

Visą pokalbį kviečiame žiūrėti teksto pradžioje.