R. Vaikšnoras socialinėje platformoje „Youtube“, Lietuvos kariuomenės paskyros vedamoje „Kariuomenės tinklalaidė“ laidoje, paklaustas, ar per „Zapad“ pratybas Lietuvą gali užpulti, sakė, kad tokio įvykio tikimybė yra kol kas maža. Kadangi Rusija visus savo pajėgumus yra sutelkusi Ukrainoje, per trumpą laiką jų negalėtų permesti kitur.
„Užpuolimo tikimybė yra maža, nes Rusija yra smarkiai įklimpusi Ukrainoje ir, greičiausiai, visus savo pajėgumus, kuriuos sugeba sugeneruoti, meta ten.
Jeigu taikos susitarimai ar ugnies nutraukimai neįvyks, greičiausiai, jie per tokį trumpą laiką nespėtų permesti savo pajėgumų <...>“, – sakė tinklalaidėje jis.
Jei spalį rusų pajėgos liktų, Lietuva mobilizuotų rezervistus ir reaguotų į grėsmę
Kaip kalbėjo R. Vaikšnoras, Lietuvos kariuomenė reaguoja į „Zapad“ pratybų fazes: atvykimą, aktyviąją fazę ir išvykimą.
Aktyviosios „Zapad“ pratybų fazės metu, rugsėjo viduryje, Lietuva sutelks virš 6 000 savo pajėgumų, o su sąjungininkais bendrai bus apie 9 000 karių.
Tiesa, R. Vaikšnoras paaiškino, kada Lietuva pereitų į mobilizacijos ir rezervistų šaukimo etapą, treniruotųsi reaguoti ir stebėtų priešo veiksmus.
„Vėliau, jau spalio metu, kai, galimai, jeigu, neduok Dieve, rusų pajėgos užsiliktų, tai mes pereiname į tokio daugiau mobilizacijos rezervistų pašaukimo fazę ir atsakome jau į grėsmes <...> ir žiūrėsime, kaip jie [rusų, baltarusių kariai] elgsis.
Tuo metu mes irgi pasitreniruosime savo sąveikumą“, – kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas.
Lietuva kartu su sąjungininkais rengs mokymus – bus iki 40 tūkst. karių
Toliau jis akcentavo, kad Lietuva kartu su sąjungininkais rengs mobilizacinius ir kovinius mokymus, kuriuose dalyvaus dešimtys tūkstančių karių iš Baltijos šalių, Lenkijos ir Suomijos, manevruodami sausumoje, ore ir jūroje.
„<...> Tuo metu [„Zapad“ pratybų metu] mes irgi pasitreniruosime savo sąveikumą, kaip vyksta mūsų mobilizaciniai procesai, kaip užpildomi daliniai karo metu, ir, kaip sakiau, pabaigsime su kovinio šaudymo pratybomis.
Tai tame etape, iš mūsų pusės, iš Lietuvos, bus vien tiktai apie 6 000 – 7 000, ir daugiau, sąjungininkų. Tai, aš sakyčiau, reikėtų gal geriau galvoti ir šnekėti regioniškai.
Planuojama, kad per visą šį periodą nuo 20 000 – 40 000 karių, įskaitant suomius, latvius, estus, lietuvius ir lenkus, manevruos Baltijos jūros regione per skirtingas dimensijas: ir oro, ir jūros, ir sausumos [pajėgumus]“, – atkreipė dėmesį jis.
Lietuvos kariuomenė stebi grėsmes ir pataria išlikti ramiems
Kaip teigė R. Vaikšnoras, nors Rusija ir Baltarusija yra klastingos ir negailestingos valstybės, Lietuvos kariuomenė budriai treniruojasi įvairiems scenarijams, žvalgyba stebi grėsmes, o gyventojams patariama išlikti ramiais, bet pasiruošusiais.
„Žinant tiek Rusiją, tiek Baltarusiją, jie dažnai būna apsimelavę, jie yra klastingi, žiaurūs ir negailestingi.
Todėl Lietuvos budrumas išlieka, ir kariuomenė treniruojasi atsakyti į įvairius scenarijus – nuo hibridinių provokacijų iki plataus masto atakos prieš NATO šalį“, – dalinosi jis.
Vaikšnoras: „Svarbu išlikti budriems prieš Rusijos propagandą ir dezinformaciją“
Toliau Lietuvos kariuomenės vadas paaiškino, kad Rusijos ištekliai šiuo metu yra sutelkti Ukrainoje, ir tiek nacionalinės, tiek sąjungininkų žvalgybos platformos pastebėtų didesnių padalinių judėjimą.
Gyventojams kariuomenės vadas pataria nesijaudinti ir nesinervuoti, bet vis tiek būti pasiruošusiems.
„Pasirengimas apima civilinės saugos priemones, pavyzdžiui, kuprinės paruošimą, ir prisijungimą prie organizacijų, tokių kaip Šaulių sąjunga ar komendantūros, kad žinotų, kaip prisidėti prie šalies gynybos krizės ar karo atveju.
Šis pasiruošimas suteiktų daugiau pasitikėjimo. Svarbu išlikti budriems prieš Rusijos propagandą ir dezinformaciją, kuri kibernetinėje erdvėje veikia nuolat, bandydama pakirsti visuomenės pasitikėjimą gynybos reikalingumu, pavyzdžiui, keliant abejones dėl poligonų ar tankų poreikio.
Lietuvos gyventojai turi remti Ukrainą, nes tai duoda laiko pasiruošti ir saugo Europą“, – dalinosi savo nuomone jis.
Pasak Lietuvos kariuomenės vado, tiek mieste, tiek kaime saugumas yra vienodas, nėra pavojaus bombardavimui, todėl žmonės turėtų gyventi įprastai, dirbti, mokytis ir remti Ukrainą, o ne bėgti slėptis.
„Nėra skirtumo: miestas ar kaimas, saugumo prasme. <...> Nėra jokių indikacijų, kad bus bombardavimas.
Žmonės turėtų dirbti savo darbus, eiti į mokyklą, būti patriotais ir remti Ukrainą, kad nereikėtų važiuoti į kaimą ir slėptis bulvių duobėję“, – sakė Lietuvos kariuomenės tinklalaidėje R. Vaikšnoras.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
