Rumunija ir jos sąjungininkės buvo informuotos apie Jungtinių Valstijų sprendimą sumažinti savo kariuomenės dydį Europoje, rašo „DC News“.
Planuojama, kad JAV sumažins savo karių skaičių Rumunijoje nuo 1700 iki 900–1000. Pranešama, kad tai yra JAV karinių pajėgų pertvarkymo pasaulyje dalis.
2022 m. Rusijai įžengus į Ukrainą, JAV į Rumuniją perkėlė maždaug 4000 karių.
URM atsakė, kas laukia Lietuvos
Naujienų portalas tv3.lt palausė URM, ar diplomatai turi žinių, kad JAV ketintų sumažinti karių skaičių Baltijos šalyse trumpuoju (1–3 mėnesių) ir ilguoju (6–12 mėn.) laikotarpiu.
„Šiuo metu neturime jokių oficialių indikacijų apie galimus planus sumažinti JAV karių skaičių Baltijos šalyse“, – nurodė URM.
Spalio pradžioje prasidėjo eilinė JAV pajėgų bataliono kovinės grupės rotacija, ji truks 9 mėnesius.
Visgi kokiais argumentais remiantis JAV mažina karių skaičių Europoje? Lietuvos URM žiniomis, JAV administracija šiuo metu rengia svarbiausius strateginius saugumo ir gynybos politikos dokumentus – Nacionalinę saugumo strategiją ir Nacionalinę gynybos strategiją.
„Jais remiantis, tikėtina, vyks ginkluotųjų pajėgų dislokavimo visame pasaulyje korekcijos, atsižvelgiant į grėsmes JAV ir jos sąjungininkams“, – komentuoja URM.
Ką daro Lietuva, kad išlaikytų JAV karius?
Naujienų portalas tv3.lt paprašė URM įvardyti, ką daro Lietuva, kad įtikintų JAV adminsitraciją palikti savo karius Baltijos regione. Ministerija nurodė, kad pirmiausia Lietuva užtikrina gyvenimo ir treniruočių sąlygas JAV kariams.
„Lietuva kaip priimančioji valstybė, užtikrina, kad JAV rotacinių pajėgų bataliono kovinė grupė turėtų idealias sąlygas treniruotis ir gyventi mūsų šalyje. Nuolat tobulinamas mūsų priimančios šalies paramos paketas – daug investuojama į infrastruktūros plėtrą, gyvenimo sąlygų gerinimą, modernizuojamos mokymų bazės, kurių teritorija išplėsta net keturis kartus. Tai leidžia kariams treniruotis realiomis sąlygomis, tobulina jų parengtį, stiprina kovinę galią bei sąjungininkų pajėgų sąveikumą“, – vardija URM.
Antra, Lietuva, anot URM, sparčiai plečia bendradarbiavimą su JAV gynybos pramone.
„2024 m. pasirašytas memorandumas su JAV gynybos technologijų milžine „Northrop Grumman“, kurio pagrindu bus reikšmingai sustiprinti Lietuvos gynybos pramonės pajėgumai ir dvišalis bendradarbiavimas šioje srityje“, – rašo URM.
Tolesnio karinio bendradarbiavimo klausimai, ministerijos teigimu, taip pat nuolat aptariami „įvairaus lygmens susitikimuose su JAV pareigūnais ir administracijos atstovais“.
Budrys siunčia žinią dėl JAV karių Lietuvoje
Rumunijai pranešus, kad JAV ketina mažinti pajėgas rytiniame NATO flange, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia neturintis oficialių žinių apie tokius Vašingtono ketinimus mažinti amerikiečių karių Lietuvoje gretas.
„Lietuva oficialių žinių iš Jungtinių Amerikos Valstijų neturi. Tačiau galiu patikinti, kad ir toliau intensyviai dirbame su savo sąjungininkais JAV, kad tos pajėgos čia būtų.
Akcentuojame dar ir dar kartą, kokią priimančios šalies paramą Lietuva suteikia čia esančioms pajėgoms, kokios yra sąlygos, kokie yra planai jas dar išplėsti.
Esame įsitikinę, kad tai yra geriausios sąlygos pasaulyje, kurias JAV gauna savo pajėgoms, ir turime visus argumentus“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams komentavo K. Budrys.
Į žinią sureagavo JAV
JAV kariuomenė trečiadienį pareiškė, kad pajėgų sumažinimas rytiniame NATO flange nereiškia Amerikos pasitraukimo iš Europos ir nepakeis saugumo aplinkos ten.
„Tai nėra Amerikos pasitraukimas iš Europos ar sumažėjusio įsipareigojimo NATO ir 5-ajam straipsniui signalas“, – pareiškime, kuriame kalbama apie Aljanso kolektyvinės gynybos principą, teigė Jungtinių Valstijų Sausumos pajėgos Europoje.
„Tai veikiau teigiamas padidėjusių Europos pajėgumų ir atsakomybės ženklas“, – nurodoma pranešime.
Rumunijos gynybos ministras Ionutas Mosteanu žurnalistams sakė, kad šis JAV sprendimas netraktuojamas kaip karių išvedimas.
Jis teigė, kad tai bus „brigados, kurios padaliniai buvo keliose NATO šalyse, įskaitant Bulgariją, Rumuniją, Slovakiją ir Vengriją, rotacijos nutraukimas“.
Visgi NATO pareigūnas pranešime naujienų agentūrai AFP komentuodamas šį Vašingtono žingsnį pabrėžė, kad čia nėra nieko neįprasta.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą kritikavo NATO ir reikalavo, kad sąjungininkės Europoje prisiimtų daugiau atsakomybės už savo saugumą didindamos išlaidas gynybai – tokiu metu, kai Ukraina kariauja su Rusija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
