Dažnas neslepia, kad ir kas benutiktų, nei šuns, nei katės likimo valiai nepaliktų. Valdiškos institucijos ramina – ekstremalios situacijos metu žmonės galėtų su savimi pasiimti katiną ar šunį, jų – kaip sovietmečiu Černobylyje – niekas nešaudytų, tačiau tam reikia pasiruošti jau dabar.
Kaip elgtis gyvūnų šeimininkams?
Reikia turėti gyvūno pasą ir skiepų dokumentą. O ką daryti su gyvūnų globos įstaigomis – aiškaus plano nėra. Kaip ir nėra plano, kas lauktų močiučių auginamų ožkų, karvių ar vištų.
Šuniuko Alfi šeimininkas, stebėdamas augintinį, pamąsto: jeigu staiga Astravo atominėje elektrinėje įvyktų sprogimas ar Lietuvoje prasidėtų karas, jis nedvejodamas gelbėtųsi kartu su gyvūnu.
„Tai aišku, čia šeimos narys. Jis gali penkias valandas vienas pabūti ir jau viskas – jam jau protas važiuoja“, – atvirauja Alfi šeimininkas Tomas.
Kad ir kas nutiktų, savo gyvūnų likimo valiai neketina palikti ir kiti kalbinti vilniečiai.
„Ne, aš vis tiek pasiimčiau su savimi, kad ir kas benutiktų, kad ir bet kur – bet tik su ja“, – sako Džiozės šeimininkė Viktorija.
Šunų dresuotojas sako, kad imtųsi drastiškų veiksmų, jeigu nutikus nelaimei tektų evakuotis, o gyvūnų pasiimti kartu nebūtų galima.
„Aš esu pakankamai keistas žmogus. Manau, kad ieškočiau kitokių būdų, kaip išeiti su savo šeimos nariais, kad ir kaip tai skambėtų. Labai daug ko gyvenime atsisakau dėl savo asmeninių šunų, todėl, manau, kad tą patį daryčiau ir tokioje situacijoje. Jeigu reikėtų važiuoti miškais mašinomis – bet kad tik išsigelbėtume visi“, – tikina Lietuvos kinologų draugijos dresuotojas Nojus Balnius.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas turi aiškų planą, kaip Astravo atominės elektrinės avarijos ar karo atveju turėtų elgtis gyventojai, laikantys naminius gyvūnus.
Kaip elgtis pavojaus atveju
Savivaldybės, pasak pareigūnų, yra nusimačiusios sąlygas, kaip vyktų žmonių evakuacija kartu su gyvūnais esant ekstremaliai situacijai. Tam ruoštis šeimininkai turėtų jau dabar.
„Reikėtų pasidaryti namų darbus – turėti planą, kas paimtų gyvūną, jeigu jis būtų namuose, galbūt turėti artimųjų ratą. Turėti raktus, kad kažkas galėtų užeiti ir paimti gyvūną. Žinoma, viską suderinti, kad nebūtų streso nei gyvūnui, nei žmogui“, – pasakoja Civilinės saugos valdybos vyriausioji specialistė Loreta Naraškevičienė.
Žmonės turi turėti paruoštą gyvūno išvykimo krepšį – su būtiniausiais daiktais, dokumentais, privalomais skiepais ir skiepų dokumentu. Gyvūnas turėtų būti pažymėtas, o netgi rekomenduojama turėti nuotrauką kartu su šeimininku“, – kalba L. Naraškevičienė.
Su atokiau nuo miestų laikomais gyvūnais, kurie jau sulaukę garbaus amžiaus ir neturi nei paso, nei čipo, nei jokių dokumentų, aiškaus atsakymo nėra. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sako, kad visi turi vadovautis tomis pačiomis taisyklėmis. Jeigu gyvūno paimti kartu šeimininkas tikrai negalėtų, teks imtis plano B.
„Tada bent jau reikėtų paleisti gyvūną nuo grandinės ar iš voljero, kad jis galėtų savarankiškai išgyventi, ir palikti pakankamai maisto bei vandens. Jeigu žmogus negrįžta ilgai – gyvūnas turėtų išgyventi pats“, – tikina tarnybos atstovė Gintarė Mockevičienė.
Valdininkai nekomunikuoja
Gyvūnų globos organizacijos „Beglobis“ vadovė piktinasi, kad valdininkai nekomunikuoja su gyvūnų prieglaudomis dėl veiksmų ekstremalios situacijos metu.
„Vienintelis dalykas, ką daro atsakingos institucijos – tai atvažiuoja mus tikrinti ir bausti dėl ne vietoje pastatyto indelio. Bet konkrečių nuorodų, ką daryti ir kaip evakuotis, mes niekada nesame gavę“, – atvirauja „Beglobio“ vadovė Danutė Navickienė.
Tokiu atveju, kaip sako D. Navickienė, humaniškiau būtų gyvūnams taikyti eutanaziją, nei palikti juos uždarytus narvuose mirčiai, nes maistas gali baigtis, ir gyvūnas nugaiš iš bado.
„Labai sunku pasakyti, bet gal tai geresnis, humaniškesnis metodas, nei leisti gyvūnui kankintis ir mirti iš bado“, – sako D. Navickienė.
8 galvijus laikantis šalia Druskininkų esančių Gailiūnų gyventojas Jonas sako, kad niekur nesievakuotų, tad ir gyvūnus tiesiog saugotų.
„Tai į lauką nevesi – pašarų paruošta ir viskas. Šersi ir tiek, o ką?“ – kalba ūkininkas Jonas.
Reglamento, ką konkrečiai turėtų daryti tokie žmonės, jeigu būtų paskelbta ekstremali situacija dėl karo ar sprogimo atominėje elektrinėje, valdininkai sako – nėra.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.

