ekstremali situacija

Po Lietuvą nusiaubusios audros ir milijoninių nuostolių Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremalią situaciją. Tai leis nukentėjusiems ūkininkams išvengti dar didesnių nuostolių – baudų – dėl to, kad nevykdo įsipareigojimų tiekti produkciją. Skaičiuojama, kad nukentėjo beveik 60 tūkstančių hektarų pasėlių. O vienas ūkininkas, sutrikus elektrai, prarado apie 30 tūkstančių broilerių viščiukų. 74 tūkstančiai vartotojų vis dar neturi elektros. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Po smarkios šeštadienio audros šalyje daliai gyventojų ir verslų vis dar neturint elektros, o ūkininkams skaičiuojant nuostolius, Vyriausybės paskelbė ekstremaliąją situaciją valstybės mastu. Šiam Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymui pritarta trečiadienio posėdyje. Ministerijos duomenimis, audra ypač didelę žalą padarė Vakarų Lietuvos regionui, neigiamas poveikis įvairiems pasėliams siekė nuo 30 iki 60 proc., galėjo nukentėti apie 56 tūkst. hektarų pasėlių.

Po savaitgalį Lietuvą nusiaubusios audros žemės ūkio ministrui Kęstučiui Mažeikai matant pagrindo šalies mastu paskelbti ekstremaliąją situaciją, energetikos ministras Lukas Savickas tikina, jog tokia idėja yra svarstytina. Vis tik, pasak jo, elektros tiekimo atstatymo atžvilgiu – tai įtakos neturėtų.

Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška savo „Facebook“ paskyroje kritiškai vertina prezidento Gitano Nausėdos elgesį ir reakciją po audros. Jis akcentuoja, kad kol Lietuva yra didelėje krizėje – žmonės likę be elektros, stringa ryšiai, trūksta būtiniausių prekių, savivaldybėms sunku susidoroti su padariniais, prezidentas tuo metu yra Ukrainoje.

Trečiadienio rytą Lietuvoje buvo paskelbtas oro pavojus po to, kai netoli šalies sienos užfiksuotas objektas, turintis bepiločiams orlaiviams būdingų požymių. Reaguojant į situaciją buvo pakelti NATO oro policijos naikintuvai, dalyje šalies gyventojai sulaukė perspėjimo pranešimų telefonuose, o Vilniuje laikinai sustabdytas viešojo transporto ir traukinių eismas.

Oro pavojaus metu – sujudimas ir gydymo įstaigose. Ligoninėse gulintys pacientai pasakojo apie kilusį chaosą – vieni pacientai buvo skubiai nuvesti į rūsius, kiti liko laukti koridoriuose. Ligoninių ir greitosios pagalbos vadovai pripažįsta, kad kai kurie darbuotojai pasimetė ir nežinojo, ką daryti.

Apie pusė Lietuvos gyventojų teigia žinantys, kaip reikėtų elgtis ekstremaliųjų situacijų metu. Ką tai parodo ir kaip turėtume ruoštis pavojui? Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su Lietuvos kariuomenės atsargos majoru Dariumi Antanaičiu ir Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės, 1039-osios civilinės saugos kuopos vadu Gabrieliumi E. Klimenka.

Apklausos rodo, kad 72 valandoms būtinų atsargų turi maždaug kas antras lietuvis, tačiau ekspertai ramina – realybėje pasiruošusiųjų gali būti kur kas daugiau. Pasak jų, ekstremaliose situacijose svarbiausia ne prikrauta kuprinė ar konservų lentyna, o gebėjimas veikti ramiai, nepasiduoti mitams ir remtis bendruomene, nes būtent kaimynų pagalba gali tapti svarbiausiu išgyvenimo veiksniu.

Vyriausybei siūloma iš valstybės rezervo skirti 320,5 tūkst. eurų iš dalies kompensuoti kai kurių rajonų ūkininkų pernai patirtus nuostolius dėl šalnų bei užsitęsusių liūčių – dėl to šalyje buvo paskelbta ekstremali situacija. Kaip nurodoma Finansų ministerijos išvadoje, valstybės parama už nuostolius siektų 22 proc. patirtos žalos.

Nacionalinio krizių valdymo skyriaus vadovas tikina, kad artimiausią savaitę potvynis neturėtų kilti. Pasak Vilmanto Vitkausko, jei potvynis vis dėlto būtų prognozuojamas, tarnybos veiksmų imtųsi dar iki jam prasidedant. Jo teigimu, tuomet būtų aktyvuota pirmoji krizių valdymo fazė.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo atšaukti dvi pernai pavasarį ir vasarą paskelbtas valstybės lygio ekstremaliąsias situacijas – dėl šalnų ir ilgo lietingo laikotarpio padarinių žemės ūkiui. Ministerija ketvirtadienį pateikė derinti tai numatantį Vyriausybės nutarimo projektą.

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako kol kas nematantis poreikio atšaukti gruodžio pradžioje dėl kontrabandinių balionų skrydžių iš Baltarusijos įvestą valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. „Šiandien kol kas nematau to poreikio (atšaukti – BNS), dėl to, kad gyventojams tai nesukelia papildomų kažkokių problemų, o teisėsauga ir kariuomenė kartu su muitine pasiruošusios kartu veikti ir užkardyti nelegalią veiklą“, – BNS trečiadienį sakė V. Kondratovičius.

Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija, siekiant suvaldyti kontrabandinių balionų grėsmę. Gali būti vykdoma sustiprinta transporto priemonių patikra, o keliaujantys, ypač per pasienio zonas, turėtų tikėtis sustojimų ir patikrinimų. Ką reikia žinoti apie tai? Apie tai portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Baltarusijoje įstrigę Lietuvos vežėjų vilkikai tapo dar vienu hibridinio spaudimo įrankiu – režimas keičia „priežastis“, kelia naujus reikalavimus ir net grasina konfiskavimu, o tikslūs sulaikytos technikos skaičiai vis dar kelia ginčų. Ar valstybė turi realių svertų šią situaciją išjudinti, ar galiausiai viskas paliekama pačių vežėjų atsakomybei? Apie tai portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Pastarosiomis savaitėmis pasienyje daugėja iš Baltarusijos leidžiamų kontrabandinių balionų, trikdančių oro erdvės saugumą ir kelių skrydžių maršrutų darbą. Vyriausybė ieško sprendimų, kaip sustiprinti oro erdvės stebėseną, greitesnį identifikavimą ir reagavimą. Kas bus toliau? Apie tai portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius. Iš tiesų, kontrabanda visada egzistavo.

Lietuvoje vis dar svarstoma, kaip spręsti balionų, kertančių šalies oro erdvę, problemą. Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius teigia, kad nors numušimas tam tikrose situacijose įmanomas, daugeliu atvejų tai kelia pavojų.  Apie tai portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad remia „draugiškos Lietuvos veiksmus“ reaguojant į nuolatinius kontrabandinių balionų paleidimus į jos teritoriją iš Baltarusijos, rašo „Evropeiskaja pravda“. Ministerija pažymėjo, kad tokie Baltarusijos režimo veiksmai kelia grėsmę tarptautinių skrydžių saugumui, piliečių gyvybei ir sveikatai, turtui ir aplinkai.

Kontrabandininkų balionams nepaliaujamai trikdant mūsų oro erdvę, valdžia skelbia ekstremaliąją situaciją visoje Lietuvoje. Tai oficialiai pripažinta grėsme nacionaliniam saugumui. Tai reiškia, kad kartu su pasieniečiais ir policija nuo šiol dirbs ir šalies kariuomenė – tiek patruliuodama ir tikrindama transporto priemones, tiek ieškodama krovinių skirtingose teritorijose. Politikai už Vyriausybės sienų apsisprendė – Lietuvoje skelbiama ekstremalioji situacija.

 Dėl iš Baltarusijos plūstančių kontrabandinių balionų krizės Vyriausybė planuoja skelbti ekstremalią situaciją visoje šalyje. Tai numatyta penktadienį registruotame Ministrų kabineto nutarimo projekte. Sprendimą Vyriausybė turėtų priimti antradienį – apie tai Eltai patvirtino premjerės Ingos Ruginienės patarėjas Ignas Algirdas Dobrovolskas.

Ekstremaliąją situaciją dėl kontrabandinių balionų iš Baltarusijos keliamos grėsmės civilinei saugai bus siūloma paskelbti visoje šalyje. Tokį projektą penktadienį registravo Vidaus reikalų ministerija (VRM), dėl jo kitą savaitę turėtų apsispręsti Vyriausybė. Pagal Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymą, valstybės lygio ekstremalioji situacija skelbiama, kai ekstremaliojo įvykio padariniai atitinka Vyriausybės nustatytus kriterijus dviejose ar daugiau savivaldybių teritorijų.

Lietuvai susiduriant su kontrabandinių balionų iš Baltarusijos grėsme, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako, jog yra svarstomas ir ekstremalios situacijos įvedimas. „Toks siūlymas (ekstremalios situacijos įvedimas – BNS) yra. (...) Mes šiandien, faktiškai kaip teisėsaugos institucija sukūrusi jungtinę darbo grupę ir vykdant koordinuotus veiksmus, iš dalies jau vykdom tas priemones, kurios būtų vykdomos per ekstremalią situaciją“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo ministras.

Gyvūnų globos įstaigos pasigenda informacijos, ką daryti, jeigu Astravo atominėje elektrinėje įvyktų sprogimas. Nežino, kur reikėtų dėti mylimus augintinius ir karo atveju. Tokios informacijos pasigenda ir žmonės, namuose laikantys šunis ar kates. Dažnas neslepia, kad ir kas benutiktų, nei šuns, nei katės likimo valiai nepaliktų.

Tik 3 iš 10 gyventojų Lietuvoje būtų pasiruošę reaguoti į ekstremalią situaciją, o net 8 iš 10 neturi net išvykimo krepšio – atskleidžia naujausias tyrimas. Dalis žmonių sako, kad apie pasirengimą nėra net pagalvoję, kiti esą nežino, kaip reiktų reaguoti kilus ekstremaliai situacijai. 40 proc. apklaustųjų nežino, kur yra artimiausia priedanga. Pasak Vidaus reikalų ministerijos, nepakanka ir priedangų – jomis galėtų pasinaudoti 1,5 milijono gyventojų.

Kilus nepaprastajai padėčiai ar kokiai nors ekstremaliai situacijai, kurios metu prasidėtų gyventojų evakuacija, ne visi gyventojai galėtų naudotis savo transportu. Dalis piliečių tokiais atvejais pasikliautų miestų viešuoju transportu. Didžiųjų miestų atstovai dalinasi, kad priklausomai nuo situacijų, egzistuoja planai, kaip reikėtų elgtis kilus pavojingoms situacijoms, visgi dalis jų pažymi, kad egzistuoja ir tam tikros grėsmės.

Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius teigia, kad dėl sostinės pakraštyje kilusio gaisro Pagirių seniūnijoje paskelbta ekstremali situacija yra atšaukiama. „Šiandien pasirašiau potvarkį, kuriuo atšaukiau ekstremalią situaciją Pagirių seniūnijoje, Vilniaus rajone. Gaisro židinį pavyko suvaldyti – išplitimo pavojus yra minimalus, o šiuo metu vyksta kontroliuojamas dujų degimas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašo R. Duchnevičius.

Vilniaus pakraštyje kilus milžiniškam gaisrui dujų pildymo stotyje Baltosios Vokės gatvėje, kurio metu užsiliepsnojo 8 vagonai bei rezervuaras su dujomis, tarnybos praneša, kad šiuo metu yra nukentėję 2 žmonės, o ugniagesiai toliau aktyviai dirba ties įvykio vieta.

Lietuvos oro erdvę vienas po kito pažeidę ir, ekspertų vertinimu, realų pavojų sukėlę rusiški dronai, artėjančios Rusijos-Baltarusijos „Zapad“ pratybos šalies gyventojus verčia nerimauti dėl aktyvėjančios priešiškų valstybių veiklos. Tačiau pasirūpinti savo ir artimųjų saugumu, bent jau susidedant svarbiausius daiktus į kuprinę, ruošiasi ne kiekvienas.

Lietuvos ūkininkams vis dar mirkstant po smarkių liūčių, o kai kuriems negalint nuimti derliaus ir iki jo plaukiant net baidarėmis, Vyriausybė skelbia ekstremalią situaciją šalies mastu. Taip ūkininkai galės negaišti laiko įrodinėdami, kad nukentėjo nuo smarkaus lietaus. Tačiau žemdirbiai skundžiasi, kad ekstremalią situaciją reikėjo skelbti greičiau.   Žemės ūkio viceministras teigia, kad anksčiau priimtas sprendimas nieko nebūtų pakeitęs.

Dėl smarkių vasaros liūčių Vyriausybė trečiadienį valstybės lygiu paskelbė ekstremaliąją situaciją. Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), šią vasarą Lietuvoje kai kuriose vietovėse per parą iškrito tiek lietaus, kiek įprastai iškrenta per visą mėnesį.  Ministerijos teigimu, ilgas lietingas laikotarpis turėjo didelių padarinių žemės ūkio sektoriuje.

Žemės ūkio ministerija siūlo skelbti ekstremalią situaciją valstybės lygiu. Dėl stichinių liūčių skęsta ūkininkų laukai, pūva derlius. Situaciją vertina Nacionalinis krizių valdymo centras ir netrukus žada teikti rekomendaciją Vyriausybei. Dėl labai smarkaus lietaus ekstremalioji situacija jau paskelbta šešiose šalies savivaldybėse.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Ūkininkas Algimantas Vaupšas aprodo savo laukus Kelmės rajone.

Atsižvelgdamas į Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nutarimą, Rokiškio rajono savivaldybės meras Ramūnas Godeliauskas penktadienį priėmė sprendimą paskelbti ekstremalią situaciją Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje dėl stichinių meteorologinių reiškinių, sukėlusių žemės ūkio augalų žūtį. Ekstremalios situacijos operacijų vadovu paskirtas administracijos direktorius Valerijus Rancevas, skelbia savivaldybė.

Besirengdamos ekstremalioms situacijoms dalis šalies savivaldybių apsirūpina sulankstomomis lovomis, miegmaišiais. Šiaulių miesto savivaldybė šią savaitę pranešė planuojanti įsigyti lovų ir miegmaišių, skirtų naudoti kolektyvinės apsaugos statiniuose susidarius ekstremaliai situacijai. Iki kitų metų balandžio ketinama 32 kolektyvinės apsaugos statinius aprūpinti 2 tūkst. lovų ir 500 miegmaišių.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje nusprendė skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl pavasarinių šalnų, nuo kurių stipriai nukentėjo uogų ir ankstyvųjų daržovių derlius. Preliminariais Žemės ūkio ministerijos ir vietos savivaldybių vertinimais, kai kuriuose regionuose sunaikinta iki 50-90 proc. derliaus priklausomai nuo žemės ūkio kultūros, o kai kuriose vietovėse – iki 100 proc. uogų ir vaisių derliaus.

Kaip krizės ar karo metu Lietuvoje veiktų parduotuvės, ar būtų galima jose apsipirkti ir atsiskaityti banko kortelėmis už būtiniausius maisto produktus? Nacionalinis krizių valdymo centras skelbia, kad Lietuvoje nutrūkus elektros tiekimui ar ryšio tinklams veiktų mažiausiai 125 specialios atraminės parduotuvės. Tačiau kurios – paslaptis. Jų sąrašo nežino dar net patys prekybininkai.

Kai dauguma apie galimas grėsmes kalba tik teoriškai, 86-erių vilnietis Algimantas Žukauskas nusprendė veikti – ruošdamasis galimai dienai „X“, Vilniuje, Antakalnio rajone, buvusiuose garažuose jis įsirengė asmeninę slėptuvę. Iš dviejų 20 kvadratinių metrų patalpų vyras savo rankomis sukūrė erdvę, kurioje esant reikalui gali apsistoti ne tik pats, bet ir keli kiti žmonės.

Aštuonios Vilniaus apskrityje esančios savivaldybės dėl atliekų tvarkymo iššūkių jau paskelbė arba ketina skelbti ekstremalią padėtį, BNS sako sostinės meras Valdas Benkunskas. „Pristačiau mūsų priimtus sprendimus dėl ekstremalios padėties, ką tai keičia, ką leidžia ir rekomendavau kolegom tą patį padaryt.

Karo ar kitos didelės nelaimės metu vienu metu suteikti pagalbą visiems šalies gyventojams būtų neįmanoma, todėl vyktų griežta pacientų atranka. Valdžia jau dabar planuoja naują skirstymą, kuriems gyventojams pagalba būtų suteikiama pirmiausia, o kurie dėl per didelių kaštų jų gelbėjimui būtų paliekami mirti.

Vilniečiai raginami pasitikrinti pašto dėžutes – jas jau pasiekė informaciniai leidiniai „Jei krizė arba karas: kaip elgtis?“, kuriame trumpai ir aiškiai pateikta informacija, kaip pasirengti ekstremalioms situacijoms bei kaip elgtis jų metu. Kaip skelbia Vilniaus miesto savivaldybė, vilniečius informacinis leidinys jau turėjo pasiekti.

Lietuvoje nėra ugnikalnių ar žemės drebėjimų, vis tik grėsmių sveikatai yra nemažai. Vienos yra tokios, kurioms išskirtinai ruošiasi valstybė, pavyzdžiui, elektros tiekimo sutrikimams ar kibernetinėms atakoms, tačiau kiekvienuose namuose turėtų būti sukomplektuota ir paruošta išsinešti vaistinėlė. Jos tikslas – kaip įmanoma greičiau gebėti sau ir artimiesiems suteikti ambulatorinę pagalbą.

Beveik 70 procentų šalies gyventojų nėra pasiruošę atsargų ekstremalioms situacijoms, rodo LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Apklausos duomenimis, tik kas ketvirtas šalies gyventojas ar namų ūkis turi atsargų ekstremalioms situacijoms. Savo ruožtu 68 proc. apklaustųjų nurodė, kad jų namų ūkis tokių atsargų neturi. Anot tyrimo, didžiąją dalį gyventojų, pasiruošusių atsargas, sudaro vyresni nei 50 metų amžiaus žmonės (29 proc.). Taip pat atsargų krepšį turi 34 proc.

Šiaulių ir Šakių rajonuose dėl praėjusią savaitę siautusios audros padarinių paskelbta ekstremali situacija. Antradienį ekstremalią situaciją potvarkiu paskelbė Šakių rajono meras Raimondas Januševičius. Anot savivaldybės, ekstremali situacija paskelbta dėl stichinio lietaus. „Intensyvus lietus sukėlė didelę žalą žemės ūkiui, sunaikinant ir sugadinant 970 ha žemės ūkio grūdinių ir ankštinių kultūrų“, – skelbia savivaldybė.

Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) dėl audros sukeltų nuostolių valstybės lygio ekstremalios situacijos Vyriausybei skelbti nerekomenduoja. „Atsižvelgiant į ekspertinius vertinimus ir sutelktas pajėgas atkurti paslaugų teikimą vartotojams, šiuo metu NKVC Vyriausybei nesiūlo skelbti valstybės lygio ekstremalios situacijos“, – pabrėžiama penktadienį išplatintame pranešime.

Kalbėdama apie kai kuriose savivaldybėse dėl audros paskelbtą ekstremalią situaciją, premjerė teigia, jog jos skelbti nacionaliniu mastu neketinama. „Šiandien situacijos vertinimas yra toks, kad Nacionalinis krizių valdymo centras nesiūlo skelbti ekstremalios padėties nacionaliniu mastu, bet keletas savivaldybių yra arba priėmusios sprendimus, arba svarsto tuos sprendimus priimti“, – kalbėjo ji.

Po audringo pirmadienio Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) skelbia, kur prilijo daugiausiai ir įspėja dėl pavojingo vandens lygio kilimo. Kaip praneša LHMT, daugiausiai lietaus liepos 29 d. iškrito rytinėje šalies dalyje. Vakarinėje dalyje pasitaikė pragiedrulių. Aukščiausia oro temperatūra 17–21 laipsnis. Dienos antroje pusėje vėjas palengva silpnėjo (gūsiai siekė iki 15–20 m/s), o per naktį vėjas toliau laipsniškai rimo. Nakties metu palijo jau tik vietomis.

Dėl viesulo sukeltų padarinių Šiaulių kaimiškojoje seniūnijoje paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija. Kaip pranešė Šiaulių rajono savivaldybė, Šiaulių kaimiškojoje seniūnijoje dėl katastrofinio meteorologinio reiškinio – labai smarkaus vėjo (viesulo) sukeltų padarinių nuo liepos 13 d. iki jos padarinių likvidavimo skelbiama savivaldybės lygio ekstremalioji situacija.

Praėjusią savaitę Vilniaus savivaldybei pristačius sostinės gynybos planą, kitų didžiųjų miestų atstovai tikina jau kurį laiką besiruošiantys galimoms grėsmėms. Siekiant stiprinti gynybą, Kauno miesto savivaldybė pastaruoju metu didžiausią dėmesį skiria papildomų priedangų įrengimui. Tuo metu uostamiestis parengė ekstremaliųjų situacijų valdymo planą. Nors savivaldybėse yra sudaryti ir mobilizacijos planai, visgi, pastarieji yra įslaptinti ir neskelbiami viešai.

Atsižvelgiant į augantį įvairių grėsmių skaičių, pasirengimas ekstremalioms situacijoms mokyklose tampa vis svarbesnis. Gerai parengtos mokyklos ne tik apsaugo mokinius ir darbuotojus pavojaus metu, bet ir leidžia jiems priimti protingus sprendimus, kai reikia veikti greitai ir racionaliai.

Nepaisant nuslopusio neteisėtų migrantų srauto, Vidaus reikalų ministerija (VRM) sako nematanti prielaidų atšaukti ekstremalią situaciją, leidžiančią pasienyje apgręžti neleistinose vietose į šalį bandančius patekti užsieniečius. Nevyriausybininkai tvirtina, kad Baltarusijos kurstomą migracijos srautą šiuo metu pakeitė savarankiškos grupės, pačios atradusios šį kelią.

Dėl itin didelio vandens lygio savivaldybėje, Šilutės rajone skelbiama ekstremali situacija. „Šilutės rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras paskelbė ekstremaliąją situaciją dėl labai didelio vandens lygio savivaldybėje“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis. Operacijų vadovu paskirtas Šilutės rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovas Darius Endzelis.