Diskusijoje dalyvauja: Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Vilniaus Universiteto (VU) profesorius, istorikas Alfredas Bumblauskas, VU Tarptautinių santykių ir politikos instituto (TSPMI) politologas Vytis Jurkonis ir Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Šventėms grįžo į Baltarusiją
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. baltarusiams išduotas 31 tūkst. leidimų gyventi Lietuvoje, per visus 2023 m. kiek mažiau – apie 23 tūkst. O iš viso į Lietuvą atvykusių ir gavusių leidimą gyventi skaičius dabar siekia apie 62 tūkst.
Gruodžio mėnesio duomenimis, ant L. Kasčiūno, užfiksuota 38 tūkst. atvejų, kuomet leidimą Lietuvoje gyventi turintys baltarusiai grįžo į Baltrausiją. Net ir tie, kurie į mūsų šalį atvyko dėl humanitarinių priežasčių.
„Absoliuti dauguma grįžta atgal. Jie turi šeimas, draugus, gimines. Jie juk ten gali būti verbuojami, jų gali būti prašoma atlikti tam tikras žvalgybines funkcijas ir panašiai“, – laidoje kalbėjo L. Kasčiūnas.
Jis taip pat tvirtino manantis, kad reiktų anuliuoti reguliariai į Baltarusiją grįžtančių baltarusių leidimus gyventi Lietuvoje.
Kaip vyksta leidimų gyventi Lietuvoje suteikimas?
– Papasakokite tą tikrinimo procedūrą. Kaip yra įmanoma patikrinti žmones, kai jų yra toks kiekis?
E.G. – Jūsų klausime jau yra atsakymas – tai yra labai sudėtingas dalykas, reikalaujantis milžiniškų išteklių. Kiekvienas Baltarusijos pilietis, kuris prašo dokumento Lietuvoje, turi užpildyti tam tikrą klausimyną, bet tai nėra vienintelis dokumentas, kurį vertina tiek Migracijos departamentas, tiek Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), Policijos departamentas, Valstybės saugumo departamentas (VSD).
Yra ir kiti dokumentai, kuriuos vertina Migracijos departamentas, ir jis konsultuojasi su minėtomis trimis įstaigomis, kurios savo ruožtu taip pat atlieka vertinimą.
– Visi žinome, kokio dydžio yra Lietuvos įstaigos – tą galime spręsti pagal jiems skiriamą biudžetą ir matyti, kiek ten dirba darbuotojų. Akivaizdu, kad 23 tūkst. per metus atvykstančių žmonių kažkaip detaliau, o ne formaliai patikrinti duomenų bazėse, yra neįmanoma. Ar jūs sutinkate su tuo?
E.G. – Sunku, labai sunku. Patikrinimo lygiai yra įvairūs. Paviršutinišku lygmeniu yra įmanoma, tačiau norint nustatyti realias grėsmes, reikia leisti į gylį. Su keliais pavyksta tą gylį pasiekti, su keliais reikia daugiau laiko. Natūralu, kad kartais žmogus atvažiuoja, gauna leidimą gyventi, bet tik po kažkurio laiko paaiškėja, kad vis dėlto jam neturėjo būti išduotas leidimas gyventi.
– Čia tas pats klausimynas, kuriame yra klausimas apie Krymą?
E.G. – Vienas iš dokumentų.
– Ir jeigu atsako, kad [Krymas] yra Rusijos Federacijos, kas tada?
E. G. – Migracijos departamentas atlieka individualų pokalbį, kad išsiaiškintų individualiai asmens požiūrį į karą, jo pažiūras. Ir jeigu nustatoma, kad išties žmogus yra nelabai toks, kokį norėtume čia turėti, tai priimame sprendimą neišduoti leidimo gyventi Lietuvoje.
– Viena iš priežasčių, dėl ko baltarusiai gali gauti leidimą gyventi Lietuvoje – humanitarinės priežastys – kuomet jie yra persekiojami, kentėję nuo režimo. Bet tokių žmonių yra visiška mažuma. Ar aš tiesus?
E.G. – Taip, tokių žmonių pernai buvo 569.
– Visi kiti atvažiuoja dirbti?
E.G. – Dirbti, studijuoti, [atvyksta] kaip šeimos nariai. Reikia turėti omenyje, kad tame sraute gali būti žmonių, kurie galėtų dėl humanitarinių priežasčių kreiptis, bet jie turi kitą pagrindą, todėl pasirenka nebūti našta, o dirbti, užsidirbti ir išlaikyti save. Tas realus skaičius bėgančių dėl humanitarinių priežasčių galimai yra didesnis.
Galima grėsmė Lietuvai?
– Pone Kasčiūnai, jūs matote grėsmę tame kiekyje žmonių. Baltarusija yra karo prieš Ukrainą dalyvis – remia karą. Ir tie žmonės Lietuvoje, reikėtų aiškiai suvokti, nėra Lietuvos baltarusiai. Jie yra Baltarusijos baltarusiai, kurie gyvena Lietuvoje.
L.K. – Pirmiausia, mes remiame demokratinę ir nepriklausomą Baltarusiją, bet aš nežinau, ar mums reikia Baltarusijos Lietuvoje. Sau atsakius į tą klausimą pasidarys aiškiau.
– Ką jūs turite omenyje? Tą kiekį žmonių?
L. K. – Taip, tą kiekį žmonių ir mūsų absorbavimo galimybes – patikrinimo galimybes ir tik po to integravimo galimybes. Čia yra sudėtingi procesai. Jūs gerai paminėjote – [dabar] karo laikas.
– Jūs siūlote naujų leidimų neišdavinėti.
L.K. – Taip, sustabdyti išdavimą. Mes laikinam, tam tikram laikotarpiui tą siūlome. Nesiūlome amžiams. Mes kalbame apie karo padėtį. Yra šalis agresorė, asistentė. Nebūtų Kyjivo apsupimo, jeigu nebūtų Baltarusija padėjusi [Rusijai]. Mes suteikėme užuovėją demokratinei opozicijai.
Dabar turime savęs paklausti, ar tai, kas dabar atvažiuoja į Lietuvą, ir gauna leidimus, tikrai yra tie žmonės, kurie bėga nuo režimo ar ieško tiesiog ekonominės naudos su mums esančia rizika, kad jie gali turėti ir tam tikrų žvalgybinių intencijų.
– Dviejų žvalgybinių institucijų analizėje sakoma, kad baltarusių specialiosios tarnybos deda ypač dideles pastangas, siekdamos užmegzti santykius su asmenimis, turinčiais teisę gyventi Lietuvoje.
L.K. – Absoliuti dauguma, turinčių laikiną leidimą Lietuvoje gyventi, grįžta daugiau ar mažiau reguliariai į Baltarusiją. Kas dar įdomiau – net humanitariniais pagrindais [Lietuvoje] esantys žmonės, kai kurie iš jų, grįžta į Baltarusiją.
– Kaip taip?
L.K. – Žmonės, kurie bėgo nuo režimo, grįžta į režimą.
– Tiems, kuriems suteikta teisė [gyventi Lietuvoje] per Kalėdas ar Naujus metus grįžinėja namo?
L.K. – Be abejo. Čia turbūt bus išspręsta paprastai – bus naikinama, matyt, humanitarinė viza.
– Bet čia yra vienetai?
L.K. – Dabar prasidėjo analizė.
Jurkonis: nereikėtų sugrėsminti visų baltarusių
– Pone Jurkoni, problema, jūsų nuomone. Jūs pirmiausia, matote grėsmę dėl to didelio kiekio žmonių [Lietuvoje]? Antra – ar Lietuva dabartinėje situacijoje nenuviltų Baltarusijos opozicijos, nepasiųstų signalų, kad jie niekam neįdomūs, jeigu sugriežtintų įvažiavimo tvarką net tiems atvejams, kai žmones persekioja režimas.
V.J. – Pirmas dalykas – nereikėtų sugrėsminti pačių baltarusių. Visų baltarusių. Ir man atrodo, visi čia prie stalo sėdintys, labai aiškiai komunikuoja, kad yra Baltarusijos demokratai, [kuriuos] mes juos matome, ir jiems ta užuovėja Lietuvoje yra reikalinga.
Tas skaičius, kurį paminėjote – 700 – jis šiek tiek apgaulingas. Humanitariniais pagrindais gyvenantys žmonės Lietuvoje iki šių metų buvo gana nepatogus dalykas dėl to, kad reikėdavo kas metus vėl įrodyti, kad tu esi persekiojamas. Šiais metais tai pasikeitė – nuo šių metų mes galime pratęsti leidimą gyventi 3 metams. Dėl to kitos išeitys – ar pagal aukštos kvalifikacijos liniją, ar darbo pagrindu leidimas gyventi buvo lyg ir priimtinesnis dėl to, kad jis būdavo išduotas 2, 3 ar net 5 metams.
– Jūs sakote, kad gali būti ir tokių, kuriuos persekioja režimas, bet jie deklaruoja, kad važiuoja geresnio atlygino, nes jiems formaliai leidimas galioja 2-3 metus?
V.J. – Aš žinau. Ir dėl to aš manau, kad kitais metais tas skaičius bus tikrai didesnis nei 700, nes po tais kitais leidimais gyventi slepiasi ir humanitariniai.
Visą E. Jakilaičio laidą „Dėmesio centre“ žiūrėkite straipsnio pradžioje.
