Spręsdama dėl ES įsipareigojimo, Lietuva svarsto dalį migrantų priimti, o už dalį – susimokėti

Kita vertus, jis pabrėžia, kad sprendimas dar nėra priimtas.

„Diskusijos nebuvo kategoriškos už (migrantų priėmimą – BNS) ar prieš. (...) Reikia suprasti, kad jeigu mes neimame ir mokame, tai mūsų šaliai kainuos 20 tūkst. eurų asmeniui, o jeigu mes asmenį paimame ir integruojame Lietuvoje, už tą asmenį mes gauname 10 tūkst. eurų, kas iš tikrųjų padengia to asmens prieglobsčio metu (...) išlaidas“, – žurnalistams pirmadienį po Vyriausybės migracijos komisijos posėdžio sakė ministras.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Kondratovičius: baltarusiškų prekių tranzito traukiniais ribojimo dar nesvarstėme

Padėtis dėl Baltarusijos sukeltos hibridinės atakos normalizuojasi, sako Vladislavas Kondratovičius

Kondratovičius pyktį liejantiems vežėjams pasiūlė protestuoti Baltarusijoje

Jis akcentavo, kad priimami migrantai būtų tikrinami, ar nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, taip pat yra galimybė prašyti, jog perkeliami asmenys būtų kultūriškai artimi Lietuvai.

„Galime iškelti tokį prašymą, kad tie asmenys, kurie būtų perkeliami čia į Lietuvą, į mūsų šalį, būtų kuo artimesni mums kultūriškai pagal vyraujančią religiją ir taip toliau“, – sakė V. Kondratovičius. 

ES Taryba pernai gegužę patvirtino Migracijos ir prieglobsčio paktą, pagal kurį Lietuva kasmet turėtų priimti apie 158 į ES patekusius migrantus arba sumokėti 3,16 mln. eurų.

Pasak ministro, posėdžio metu buvo aptarti Europos Komisijos (EK) siūlymai dėl migrantų priėmimo, tačiau Vyriausybės komisija laukia konkretesnių sprendimų iš vadovų susitikimo Briuselyje.

„Tada sprendimai tikri bus žinomi, tikri skaičiai ir tikros sąlygos, pagal kurias mes turime apsispręsti“, – sakė jis. 

EK pirmojoje Europos metinėje prieglobsčio ir migracijos ataskaitoje skelbė, kad Graikija, Kipras, Ispanija ir Italija patiria migracijos spaudimą, o dar 12 šalių, tarp jų – Lenkija bei Lietuva, patiria rimtą migracijos spaudimą.

V. Kondratovičiaus teigimu, tai, kad Lietuva pripažinta patirianti migracijos spaudimą, leidžia į ES kreiptis dėl papildomo finansavimo sienos apsaugai ir kitoms reikmėms. 

Anot V. Kondratovičiaus, dėl Solidarumo pakto įgyvendinimo lapkričio pabaigoje migracijos komisija turėtų susitikti su Seimo Užsienio reikalų, Ekonomikos ir Europos reikalų komitetų nariais. 

Migracijos komisija taip pat ketina konsultuotis su savivalda dėl galimo migrantų priėmimo.

„Jie gali irgi išreikšti, tarkime, poreikį, kad jiems reikalingi darbuotojai ir būtent (...) galime siūlyti jiems darbuotojus, kurie gaus finansavimą tiesiogiai integracijai tų žmonių“, – nurodė ministras.  

Vyriausybės migracijos komisiją sudaro vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas ir Vyriausybės kancleris Laimonas Rudys. 

Priėmus Migracijos paktą, buvo sukurtas solidarumo mechanizmas, pagal kurį Bendrijos narėms privaloma pasidalyti migrantų našta su valstybėmis, tampančiomis pirmąja atvykėlių į ES stotele. Pakete taip pat numatyta, kad šalis galėtų prisidėti ir techninėmis priemonėmis – tai būtų užskaitoma kaip tam tikra solidarumo dalis.

Lietuva anksčiau yra skeptiškai vertinusi galimybes priimti migrantus, nes šalis ir taip suteikė prieglobstį nuo karo bėgantiems ukrainiečiams, taip pat per sieną su Baltarusija reguliariai bando patekti neteisėti migrantai.

VRM duomenimis, nuo 2021 metų Lietuvos pasieniečiai užkirto kelią daugiau 24 tūkst. mėginimams neteisėtai kirsti valstybės sieną.

Migracijos departamentas spalį teigė, kad Lietuvoje iš viso registruota per 211 tūkst. užsieniečių, turinčių galiojančius leidimus gyventi.

EK pirmojoje Europos metinėje prieglobsčio ir migracijos ataskaitoje skelbė, kad Graikija, Kipras, Ispanija ir Italija patiria migracijos spaudimą, o dar 12 šalių, tarp jų – Lenkija bei Lietuva, patiria rimtą migracijos spaudimą.