Ši savaitė Lietuvoje prasidėjo kiek neįprastai – dauguma šalies regioninės spaudos leidinių spausdina pirmąjį puslapį tuščią arba su žodžiu „Protestas“.
Būtent tokios spaudos nori premjeras Andrius Kubilius, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, „sveiko proto“ dešinieji liberalai, parlamento Informacinės visuomenės plėtros pirmininkas Arūnas Valinskas, kažkada buvęs „vienu iš trijų“ ir ėmęsis reguliuoti, kaip žurnalistai turi dirbti Seimo rūmuose, ir visi kiti valdančiosios koalicijos nariai, negriežiantys pirmaisiais smuikais, bet klusniai vykdantys partines komandas.
Tuščias pirmasis puslapis – ženklas, kurį, pripažįstame, reikėjo parodyti dar 2009-aisiais, kai pajutome pirmą nokautuojantį politikų smūgį – beveik keturis kartus padidintą PVM, pradėtus didinti mokesčius autoriniams atlyginimams (beje, sutinkame, kad tai reikėjo daryti, bet ne tokiu milžinišku tempu).
Kadangi tylėjome, spardyti mus patiko. Atėmė teisinius skelbimus – vieną pagrindinių regioninių dienraščių pajamų šaltinių. Tai nepribaigė – padidino mokesčius spaudos platintojams, apmokestino autorinius atlyginimus.
Bedantis suspardytas šuo, su nostalgija prisimenantis tuos laikus, kai galėjo save vadinti sarginiu. Taip šią Spaudos dieną pasitinka Lietuvos spauda.
Visų pastarojo meto valdžios žygių rezultatus puikiai iliustruoja pernai žurnalistų etikos inspektorės Zitos Zamžickienės Seimui pristatyta veiklos ataskaita. Joje rašoma, kad įgyvendinant visas minėtas mokestines reformas nesusimąstyta apie galimas ilgalaikes neigiamas pasekmes. Be to, didesni mokesčiai nepateisino vilčių surinkti daugiau pajamų.
„Dėl naujos mokesčių politikos jau 2009 metų pradžioje buvo stabdoma laikraščių ir žurnalų leidyba, masiškai atleidinėjami žurnalistai, kiti visuomenės informavimo priemonių darbuotojai. Mažėjo prenumeratorių, išlikę laikraščiai ir žurnalai brango, krito jų pardavimas. Padaugėjo užsakomosios žiniasklaidos, prastėjo bendra jos kokybė. Todėl net nekyla klausimas, ar naudinga buvo tokia mokesčių reforma. Naudą arba nuostolius galime įvertinti ir pinigais. 2008 metais iš laikraščių leidybos surinkta 18,9 mln. litų PVM, 2009 m. – 16,4 mln. litų. Iš žurnalų leidybos 2008-aisiais surinkta 7,8 mln. litų, 2009 m. – 9 mln. litų. Tačiau pastarasis rodiklis veikiausiai susijęs ne su mokesčių reforma, bet su didėjančia žurnalų pasiūla. Vadinasi, konkrečiu atveju reikia kalbėti ne apie 1,2 mln. litų naudą, bet apie 1,3 mln. litų nuostolį. Daug sunkiau suskaičiuoti tuos praradimus, kurie neturi piniginės vertės išraiškos“, – rašoma žurnalistų etikos inspektorės ataskaitoje.
Beje, spaudai visoje Europos Sąjungoje pagrindinis PVM tarifas, be Lietuvos, dar taikomas tik Bulgarijoje, Slovakijoje, Latvijoje ir Suomijoje. Visur kitur suprantama, kad tai – specifinė sritis, ir jos negalima prilyginti trąšoms ar tualetiniam popieriui.
Vis dėlto šios kadencijos valdžia taip nekenčia spaudos, kad negirdi ne tik šių argumentų, bet ir prezidentės, kurios pasiūlymus paprastai priima be didesnio pasipriešinimo ir diskusijų, pozicijos, kad reikia pagaliau atlaisvinti spaudai užmegztą kilpą ir vėl taikyti lengvatinį PVM. Pernai žiemą suradę formalų pretekstą nebesvarstyti šių prezidentės siūlomų pataisų parlamentarai, priimdami pavasario sesijos darbų programą, buvo įsipareigoję tai padaryti dar kovo mėnesį. Spėkite, ar padarė?
Todėl šiandien savo pirmuoju puslapiu valdžiai sakome: „Užteks“. Kartu šis puslapis yra viena pirmųjų bent jau regioninės spaudos vienijimosi užuomazgų. Kas toliau? Artimiausi planai – derybos dėl valdančiųjų partijų politinės reklamos boikoto per Seimo rinkimams skirtą politinę kampaniją.
Seimo pirmininkė Irena Degutienė pranešė, kad šį ketvirtadienį Seimas ketina svarstyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos įteisinimą laikraščiams ir žurnalams.
