VTAĮT praneša, jog 2020 m. buvo užfiksuota 22 proc. daugiau pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus – iš viso daugiau nei 39 tūkst. Iš jų 28 proc. buvo pakartotiniai.
„Vertiname tai, kaip labai gerą tendenciją, kad mūsų visuomenės nuostatos keičiasi, kad net patys vaikai praneša, jog pažeidžiamos jų teisės, smurtaujama prieš juos. Tarnyba pasitikėjimas auga, žmonės informuoja, jiems rūpi“, – ketvirtadienį vykusios spaudos konferencijos metu sakė tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.
Pasak I. Skuodienės, vos paskelbus karantiną pavasarį žmonės neskubėjo pranešinėti apie galimus pažeidimus. Daugiausia jų sulaukta rugpjūtį. Taip esą galėjo būti dėl itin apribotų socialinių kontaktų, bendro žmonių susikaupimo:
„Jeigu atsimenate, 2020 m. buvo itin daug vaikų kritimo per langus atvejų, vasara buvo tikrai įtempta. Tie trys mėnesiai buvo ypatingai svarbūs“.
Smurto buvo mažiau
Smurtas prieš vaikus 2020 m. buvo fiksuojamas rečiau, tačiau, kaip sako tarnybos vadovė I. Skuodienė, tai tik skaičiai ir jie nebūtinai atspindi tikrąją situaciją.
Praėjusiais metais galimo fizinio smurto prieš vaikus atvejų buvo nustatyta beveik 1,5 tūkst. Seksualinio ir psichologinio smurto atvejų fiksuota gerokai mažiau – po kelis šimtus.
Labiausiai pažeidžiami paaugliai nuo 10 iki 14 metų, o tarnybos turimais duomenimis, berniukai smurtą patyrė 20 proc. daugiau nei mergaitės.
„Visgi, karantinas, kaip ir minėjau, dėl mūsų uždaro gyvenimo ir izoliacijos tikrai neatspindi realios situacijos, kiek to smurto buvo“, – teigė I. Skuodienė.
Pasak I. Skuodienės, įdomu ir tai, jog smurtas prieš vaikus dažniau buvo fiksuojamas miesto, o ne kaimo vietovėse. Ir 2019, ir 2020 m. miestuose su šia problema buvo susidurta beveik 1 tūkst. kartų dažniau.
„Verta atkreipti dėmesį į tiek mokyklų bendruomenių, tiek sveikatos įstaigų specialistų, tiek bendruomenių gyvenančių kaimiškose vietovėse požiūrį į situaciją.
Aš nemanau, kad smurtaujama mažiau kaimiškose vietovėse. Aš manau, kad mažiau atskiriamos smurto formos ir tolerancijos smurtui ribos yra platesnės miestuose“, – pažymėjo specialistė.
Įtakos palaipsniui mažėjančiam smurtui prieš vaikus turėti galėjo ir 2018 m. registruota vadinamoji „Matuko reforma“, kurios dėka buvo sugriežtinti vaikų priežiūros reikalavimai tėvams. Ji pradėta kurti prieš ketverius metus, kuomet šeimoje buvo nužudytas keturmetis berniukas Matas.
„Esminis lūžis yra visuomenės susitarimas, kad fiziniam smurtui – ne. Visuomenės nepakantumas, reagavimas į pranešimus. Pastaruoju metu matome, kad tikrai daug giminaičių praneša apie situacijas šeimoje, su lūkesčiu padėti ir suteikti paslaugą šeimai“, – apie reformos įtaką sakė I. Skuodienė.
Vaiko teisių specialistas papasakojo sukrečiančias istorijas
Mažiausiai visoje Lietuvoje pranešimų praėjusiais metais buvo užfiksuota Utenos apskrityje, daugiausia – Šiauliuose. Antroje vietoje pagal pranešimų skaičių liko Kaunas, trečioje – Vilnius.
„Jeigu palygintume statistiškai, kiek gyvena vaikų Šiaulių apskrityje ir kiek buvo pranešimų – vaiko teisių specialistai pabendravo su kas aštuntu vaiku“, – aiškina I. Skuodienė.
Pasak Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo Gedo Batulevičiaus, sostinė iš kitų miestų išsiskiria pranešimų „rafinuotumu“, trečdalis jų yra apie tėvų skyrybas. Itin opia problema išlieka ir priklausomybės bei su jomis susijusio fizinio, psichologinio smurto problemos.
„Įsivaizduokite vaiką, kuris pašoka nuo kėdės, išgirdęs, kad galės važiuoti pas mamą. Tą pačią sekundę susigūžia ir bėga pas budinčią globotoją, apsikabina jos galvą. Klausia – ar tu važiuosi kartu? Nes mama gali būti girta, mama gali būti pikta.
Kita situacija – berniukas, kuris slaugė mamą po eilinių tėvo išpuolių, galiausiai jos neteko. Jis kiekvieną kartą sustingsta išgirdęs kažką apie tėvą. Jau tris mėnesius būdamas saugioje aplinkoje, gaudamas specialistų pagalbą atsisako su juo pasimatyti net nuotoliniu būdu“, – apie kasdien sutinkamas žmonių istorijas pasakoja G. Batulevičius.
Daugiau vaikų gyvybės langeliuose
Praėję metai išsiskyrė ir gyvybės langeliuose paliktų vaikų skaičiumi – jų iš viso buvo dešimti. 2019 m. fiksuoti keturi tokie atvejai, o 2018 m. – trys.
„Mes manome, kad tai yra nesaugumas, nepasitikėjimas, finansinių resursų neturėjimas, emocinės paramos neturėjimas, konfliktinė situacija šeimoje“, – apie priežastis, kodėl naujagimiai dažniau atsidūrė gyvybės langeliuose, kalbėjo I. Skuodienė.
Vilniuje ir Šiauliuose palikta po tris vaikus, Kaune – du, Alytuje ir Klaipėdoje – po vieną.
Vaiko teisių specialistai prašo gimdymą priimančių akušerių atkreipti dėmesį į gimdyvės būklę ir pastebėjus, kad ši labai liūdna ar apatiška arba priešingai – rodo labai stiprias emocijas, nepalikti jos vienos ir nukreipti pagalbos.
Vaiko teisių specialistai džiaugiasi sprendimu sunkumų turintiems vaikams leisti grįžti į mokyklas bei įspėja, kad įstaigos turėtų būti pasirengusios teikti psichologinę pagalbą vaikams, kai šie pradės grįžti į mokyklas.
2021 metais tarnyba žada daugiau dėmesio skirti paaugliams ir jų problemoms, nes pastebima, kad būtent ši grupė patiria daugiausiai smurto.
Tarnyba žada siekti didinti visuomenės pasitikėjimą ja, taip pat užmegzti glaudesnį ryšį su vaikais: ruošiamasi steigti Vaikų tarybą, kur tarnybos atstovai su vaikais aptars jiems kylančias problemas.
Pasak I. Skuodienės, tarnyba siekia ne tik reaguoti į problemas, kai jos šeimose iškyla, bet padėti šeimoms.
