Apie valdančiosios partijos derybas, prezidento įtaką ir tai, ar koalicija su „Nemuno Aušra“ dar ilgai išsilaikys, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su su LSDP pirmininku M. Sinkevičiumi.
Niekaip nerandate galutinio kandidato į krašto apsaugos ministrus. Kodėl? Ar partijai trūksta žmonių? Ar prezidentas nori dar vieno Kęstučio Budrio varianto Krašto apsaugos ministerijoj, kad tai būtų jo žmogus?
Renkamės labai atsakingai – žmonių daug ir keletą pavardžių jau pasirodė viešoje erdvėje. Šiuo metu turime turbūt bent keturias pavardes kaip realius pretendentus.
Viena iš jų, anot šaltinių socialdemokratų partijoje, yra Roberto Kauno, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nario kandidatūra. Ar neatrodo, kad jis turi per mažai politinės patirties?
Žinote, tada visą laiką kyla klausimas, o kiek yra pakankamai politinės patirties? Taip, jis yra politikos naujokas, aktyvus narys, NSGK narys. Manau, kad jis – aktyvus komentuotojas, nebijantis aštrių kampų ir perspektyvus jaunas politinis žmogus. Ar jam bus suteiktas mandatas? Sunku pasakyti be šio vakaro partinio posėdžio.
Tačiau jį turbūt tiesiog suvalgytų Krašto apsaugos ministerijos vadinamasis „deep state’as“?
Manau, kad ir pats Robertas supranta, svarstydamas nominaliai, nes viskas vyksta dar tik hipotetiškai, kad nebūtų lengva ir įvertina savo realias galimybes. Jis tikrai nėra tas, kuris mušasi krūtinę, „tik man duokite, aš viską sugebėsiu“. Jis labai realiai įvertina savo galimybes ir galvoja, ar susitvarkytų. Manau, kad tai yra sveiko žmogaus požiūris.
Kaip Lietuva dažnai tampa krepšinio specialistais, visi 3 milijonai, taip šiuo metu daug kas tampa Krašto apsaugos ministerijos kandidatūrų specialistais. Na, ir iš visų pusių girdime variantus. Klausiama, kodėl, pavyzdžiui, patyrę žmonės nesiūlomi į tą sritį – socialdemokratai, tokie kaip Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas arba NSGK pirmininkas Rimantas Sinkevičius?
Jie iš tikrųjų yra svarstomi, bent frakcijos lygmenyje jų pavardės šmėžuoja. Aš tą galiu pripažinti ir nebūtinai, kad tai, kas matoma viešoje erdvėje, sutampa su politine virtuve partijoje. Kai kas prasprūsta, galbūt kartais kažkas tendencingai tą padaro, bet tikrai galiu patikinti, kad diskusijos verda ir pakankamai aštriai.
Ar jums neatrodo, kad prezidentas Gitanas Nausėda pernelyg aktyviai dalyvauja formuodamas Vyriausybę, o socialdemokratai tik linksi? Kaip Energetikos ministerijos atveju.
Manau, kad Lietuvos Respublikos prezidentas užėmė pakankamai aktyvią rolę, formuojant XX Vyriausybę. Matyt, kad aktyvumas davė ir tam tikrų pasekmių Kultūros ministerijos ir visų protestų kontekste.
Nelabai gerų pasekmių.
Manau, kad prezidentui tikrai skaudėjo. Kiek yra bandymas toliau reguliuoti? Aš nesu ministras pirmininkas ir tuose pokalbiuose, kurie vyksta tarp prezidento ir premjerės, nedalyvauju. Tačiau tiek, kiek bendrauju tiesiogiai su prezidentu, tai jis užima tokią rolę, kuri, manau, yra korektiška. Ta prasme, kad jis nori patikimo, stabilaus Vyriausybės darbo, kompetentingo, politinį svorį turinčio krašto apsaugos ministro. Tai tie norai, manau, kad yra korektiški ir tinkami. Bent man jis nepateikė sąrašėlio, kas yra tinkami kandidatai. Tai tikiuosi, kad toks formatas Konstitucijos rėmuose dar įsitenka.
O gal yra ne sąrašėlis, o tiesiog kokia nors pavardė, viešai neminima? Galite patvirtinti arba paneigti, kad yra tokia pavardė.
Aš ir pats su prezidentu kalbėdamas, diskutuodamas aptariau keletą pavardžių, bet galiu patikinti, kad bent man nebuvo pasiūlyta, „o gal jūs pagalvokite“ ir žinote, mirktelėjimas. Tai ne, to nebuvo.
Kada planuojate nustoti bendradarbiauti su „Nemuno Aušra“ valdančioje koalicijoje. Ar tai įvyks iki Seimo pavasario sesijos, ar iki Kalėdų?
Čia, žinote, galima išsisukti iš klausimo. Kadangi esame parlamentinė partija, tai bendradarbiauti Seimo formate vis tiek reiks. Klausimas tik, kokia bus pozicija – ar veiksime kartu, ar vienas prieš kitą.
Ką sako jūsų nuojauta, kaip bendradarbiausite ateityje?
Manau, kad įtampų tai padaugėja, tai atslūgsta, tai santykiai normalizuojasi, tai eskaluojasi. Tie kalneliai man nepatinka, ypač kai pakylame į viršų ir tada staigiai leidžiamės.
O kreivė į kurią pusę – žemyn ar aukštyn pastaruoju metu?
Kol kas lyg ir stabilizavosi, bet žinote, čia kaip su tais kalneliais – stabilizuojasi ir įprastai dažniausiai kažkoks krytis laukia. Tai dinamika varginanti ir premjerę, ir komandą, ir kartais, matyt, sudėtinga dirbti, nes daug retorikos, eskalacijos ir įvairių temų.
Šioje studijoje anksčiau sakėte, kad kantrybės jau turite tik pusę lašo. Manau, nuo to pokalbio tie pusė lašo jau išgaravo. Tai kas tada, jeigu nelieka „Nemuno Aušros“? Ar jūs sugebėtumėte turėti bent jau 71 parlamentarą be šios partijos koalicijoje?
Čia sudėtingas uždavinys – klausimas, kiek būtų norinčių kažką daryti, jungtis prie mūsų, bet kol kas to klausimo aktyviai nesvarstome. Dabar yra degantys klausimai – krašto apsauga, kultūra.
O šitą svarstote patyliukais?
Šitą svarstome, bet tų svarstymų būna visokių. Manau, kad kai kas svarsto ir už mus. Ir, matyt, kad nebūtinai visi – ir politiniai palaikytojai, ir oponentai – mums linki sėkmės.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
