Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos užsienio politikos kursas Kinijos atžvilgiu pastaruoju metu labai pasikeitė, bet ir iki tol Pekino draugiškumo reikėjo labiau saugotis nei mėgautis. Tą liudija kitų Vakarų šalių, tarp jų ir Lietuvai artimos Estijos, patirtis, kai bendradarbiavimu su kinais susižavėję mokslininkai buvo nuteisti savose šalyse.

Lietuvos užsienio politikos kursas Kinijos atžvilgiu pastaruoju metu labai pasikeitė, bet ir iki tol Pekino draugiškumo reikėjo labiau saugotis nei mėgautis. Tą liudija kitų Vakarų šalių, tarp jų ir Lietuvai artimos Estijos, patirtis, kai bendradarbiavimu su kinais susižavėję mokslininkai buvo nuteisti savose šalyse.

REKLAMA

2021 m. kovo mėnesį garsus estų jūrų mokslininkas Tarmo Kõuts buvo nuteistas už šnipinėjimą Kinijos karinei žvalgybai, nors žmonės, su kuriais jis bendravo, formaliai dirbo viename Kinijos analitiniame centre. Pasak Estijos vidaus saugumo tarnybos (KAPO) ataskaitos, Kinijos žvalgybą šis mokslininkas domino dėl to, kad jo sritis susijusi su gynyba, todėl jis priėjo prie kai kurių Estijos valstybės paslapčių. Mokslininkas kinams nespėjo atskleisti jokių valstybės paslapčių, užteko to, kad gavo pinigų, buvo apmokėtos jo kelionės po Azijos šalis, viešnagės prabangiuose viešbučiuose ir apsilankymai restoranuose.

Visai neseniai JAV nuteistas garsus chemikas Charles Lieber, kuris dalyvavo Kinijos Tūkstantmečio talentų programoje, bet to neatskleidė JAV institucijoms, taip pat nedeklaravo iš Kinijos universiteto gautų pajamų ir nepranešė apie turimą banko sąskaitą Kinijoje. Dalyvauti kinų talentų pritraukimo programose JAV nėra nelegalu, bet reikalaujama apie tai deklaruoti, nes JAV vyriausybė pati finansuoja įvairius tyrimus ir nenorėtų, kad apie juos būtų žinoma Kinijai. Amerikiečių mokslininkas buvo nuteistas, nors neatskleidė kinams valstybės paslapčių ar jautrių duomenų.

REKLAMA

Bet Lietuvoje apie tai mąstoma retai. Lietuvos valstybiniai universitetai yra užmezgę daugybę partnerysčių su Kinijos mokslo įstaigomis, o motyvuodama aukštųjų mokyklų autonomija Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pernelyg į tai nesikiša. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas svarsto kreiptis į aukštąsias mokyklas laišku ir atkreipti dėmesį į potencialias pinkles. Valstybės saugumo departamentas (VSD) žada aktyvesnį bendravimą su mokslo bendruomene. 

REKLAMA
REKLAMA

Savaime bendradarbiavimas su Kinija ar bet kuria kita nedemokratine valstybe nėra išsiskiriantis. Iki šiol universitetai bendradarbiauja ir su Rusijos bei Baltarusijos universitetais. Tačiau kadangi kinų manipuliacijos dažniausiai būna švelnios ir menkiau pastebimos, riba tokia plona, jog patys mokslininkai gali paslysti lygioje vietoje.

Lietuvoje aktyviausias Kinijos universitetas, susijęs su garsiu šnipinėjimo skandalu

Lietuvoje daugelis valstybinių universitetų yra užmezgę vienokias ar kitokias bendradarbiavimo partnerystes su Kinijos universitetais. Aktyviausias iš jų – Nandžingo aeronautikos ir astronautikos universitetas, užmezgęs partnerystes su trimis Lietuvos aukštosiomis mokyklomis: Vytauto Didžiojo universitetu, Vilniaus Gedimino technikos universitetu bei Vilniaus universitetu. Šis Kinijos universitetas išsiskiria artimais ryšiais su karine ir civiline aviacijos pramone, yra patekęs į šnipinėjimo skandalą. 

Vytauto Didžiojo universitetas 2021 m. pradžioje su Nandžingo aeronautikos ir astronautikos universitetu pasirašė formalų bendradarbiavimo susitarimą, nors pats bendradarbiavimas vyksta dešimtmetį. Universitetai kartu vykdo projektą „Skraidančių mikrorobotų naujo tipo judesio vykdiklių kūrimas“, jį finansuoja Lietuvos mokslo taryba.

REKLAMA
REKLAMA

Savo pranešime spaudai universitetas išskyrė daugiausia prie bendradarbiavimo su Kinija prisidėjusį mokslininką Piotrą Vasiljevą, kuris kartu su komanda kasmet vyksta į Nandžingo aeronautikos ir astronautikos universitetą atlikti tyrimų. Kinijoje mokslininkas yra gavęs apdovanojimų: 2011 m. P. Vasiljevas tapo Nandžingo aeronautikos ir astronautikos universiteto garbės profesoriumi, 2012 m. gavo Kinijos švietimo ministerijos apdovanojimą už draugystės puoselėjimą, o 2016 m. valstybinį apdovanojimą už išskirtinį indėlį puoselėjant Džiangsu provincijos tarptautiškumą.

Pats mokslininkas plačiau papasakoti apie savo veiklą portalui tv3.lt nesutiko pamatęs komentarus po Vytauto Didžiojo universiteto pranešimu spaudai, kuriuose piktinamasi bendradarbiavimu su komunistine ir žmogaus teises pažeidžiančia Kinija. 

„Nenoriu veltis į beprasmiškas diskusijas. Aš jau solidaus amžiaus, be to, lengvai pažeidžiamas, nes pavardė mano nepatriotiška. Jeigu būtų noras plačiau sužinoti apie mūsų darbus, kreipkites į mano kolegas, mano mokinius“, – elektroniniu paštu atrašė mokslininkas. 

REKLAMA
REKLAMA

Dauguma supranta, kad nepaisant užsienio politikos pokyčių visiškai užkirsti bendradarbiavimo nereikia, bet padidintas dėmesys vienaip ar kitaip turi būti skiriamas, nes per valstybinius universitetus ar mokslo įstaigas oficialusis Pekinas skleidžia savo „minkštąją galią“ arba šnipinėja.

Pavyzdžiui, minėtasis Nandžingo aeronautikos ir astronautikos universitetas 2018 m. jau yra pakliuvęs į šnipinėjimo skandalą, kai JAV suėmė Kinijos žvalgybos pareigūną Xu Yanjun, kuris siekė išvilioti technologines paslaptis iš „GR Aviation“. Kaltinamajame nuosprendyje užsimenama ir apie Nandžingo aeronautikos ir astronautikos universiteto direktoriaus pavaduotojo įsitraukimą į sąmokslišką veiklą. 2020 m. šis universitetas buvo įtrauktas į JAV juridinių subjektų sąrašą, kurie „įgijo ar siekė įgyti JAV kilmės prekes įgyvendinant Kinijos Liaudies Respublikos programas“.

Australai sukūrė įrankį Kinijos universitetų tikrinimui

Australijos strateginės politikos institutas yra sukūręs įrankį „Chinese Defence Universities Tracker“, kuris leidžia pasitikrinti, ar mokslo įstaiga yra rizikinga, ar ne. Australija yra kovoje su Kinija itin patyrusi valstybė, nes šių šalių interesai susiduria Pietryčių Azijoje.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak šio instituto, Nandžingo aeronautikos ir astronautikos universitetas, kuris yra pavaldus Pramonės ir informacinių technologijų ministerijai, kelia rizikų dėl potencialaus įsitraukimo į ekonominį šnipinėjimą bei glaudžiai dirba su Kinijos ginkluotosiomis pajėgomis, taip pat civilinėmis ir karinėmis aviacijos kompanijomis.

Vytauto Didžiojo universitetas paaiškino, kad pasirašyta sutartis liko neveiksni ir bendradarbiavimas dėl pandemijos nebuvo vystomas, mat paprasčiausiai nebuvo galimybių. „Šiuo metu esamos sutartys bus peržiūrėtos ir priimtas abipusis sprendimas dėl tolimesnio bendradarbiavimo“, – sakė universiteto Marketingo ir komunikacijos departamento darbuotojas Martynas Gedvila.

Su tuo pačiu Kinijos universitetu bendradarbiaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetas pažymi, kad iki 2021 m. bendradarbiavimas su Kinijos universitetais buvo labai skatinamas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.

„Produktyviausias mokslo prasme yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Vytauto Didžiojo mokslininkų bendradarbiavimas su Nandžingo aeronautikos ir astronautikos universitetu pjezoelektrinių medžiagų ir aktuatorių srityje. Šio bendradarbiavimo rezultatas – septynios JAV, Kinijoje ir Lietuvoje patvirtintos patentinės paraiškos“, – paaiškino universiteto Komunikacijos projektų vadovė Neda Černiauskaitė.

REKLAMA
REKLAMA

Su Nandžingo universitetu nuo 2019 m. taip pat bendradarbiauja ir Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas. Vilniaus universiteto Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus Viešosios komunikacijos poskyrio vadovė Gretė Gerulaitytė pasakoja, kad dvišalės universitetų partnerystės reiškia, jog bendradarbiavimas vyksta mokslininkų lygiu, bet kiekviena pusė moka už save. Šiuo metu Vilniaus universitetas neturi jokių projektų, kuriuos koordinuotų Kinijos universitetas, bet vykdoma keletas Lietuvos, Latvijos ir Taivano projektų.

Vilniaus universitetas taip pat turi Konfucijaus institutą, kuris yra finansuojamas per pusę Vilniaus universiteto ir Tarptautinės kinų kalbos tarybos (Hanban). Tokie institutai įkurti daug kur pasaulyje, oficialus jų tikslas susijęs su kinų kalbos ir kultūros populiarinimu, tačiau realiai jie pasitelkiami ir švelniosios galios plėtrai ar komunistinės propagandos skleidimui.

„Konfucijaus instituto veikimą – infrastruktūrą, lietuvės direktorės atlyginimą, administracijos darbą ir panašiai apmoka Vilniaus universitetas, Kinijos tarptautinio kinų kalbos mokymo fondo lėšomis padengiami kalbos mokymu ir kultūrinės veiklos pristatymo veiklas atliekančių dėstytojų ir darbuotojų, kurių dalis yra lietuviai, atlyginimai“, – informavo G. Gerulaitytė.

REKLAMA
REKLAMA

Buvęs Vilniaus universiteto rektorius, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas pamena, kad kai į Lietuvą atvyko Dalai Lama, Kinijos pasiuntinys itin spaudė neleisti Dalai Lamai kalbėti universitete ir grasino uždaryti Konfucijaus institutą. Bet tuometinis rektorius juokiasi puikiai žinojęs, jog kinai instituto neuždarys, nes jis jiems patiems reikalingas.

Lietuvos valstybiniai universitetai bendradarbiauja ir su kitais Kinijos universitetais. Pavyzdžiui, Vytaudo Didžiojo universitetas, Vilniaus universitetas ir Mykolo Romerio universitetas turi partnerystę su Pekino nacionaliniu universitetu. Angliškai jo pavadinimas skamba Beijing Normal University. Terminas „normal“ kildinamas iš prancūziško école normale ir šiuo atveju reiškia įstaigą, skirtą ruošti mokytojams. Šis universitetas pagal „Chinese Defence Universities Tracker“ pažymėtas kaip keliantis menkas rizikas dėl bendradarbiavimo su gynybos pramone, žvalgybos ar saugumo tarnybomis.

REKLAMA
REKLAMA

Kauno technologijos universitetas bendradarbiauja su aukštai rizikai priskiriamu Pekino technologijų institutu. Pastarasis JAV buvo įtrauktas į juridinių asmenų sąrašą, kurie „įgijo ar siekė įgyti JAV kilmės prekes įgyvendinant Kinijos Liaudies Respublikos programas“. 2016 m. Kauno technologijos universiteto profesorius Minvydas Kazys Ragulskis yra laimėjęs Kinijos vyriausybės vykdomą programą „High – end foreign expert program“. Tai vadinamoji talentų pritraukimo programa, kurią, kaip manoma, Kinija išnaudoja ne tik talentams pritraukti, bet ir paslaptims vogti. Žinoma, prie tokios išvados Vakarų valstybės priėjo tik 2018-2020 m., iki tol tokios didelės grėsmės nebuvo įžvelgiama. 

Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas pasakoja, kad kinai pas juos norėjo prieš kurį laiką įkurti Konfucijaus institutą, bet universitetas nesutiko. Šio universiteto rektorius Eugenijus Valatka portalui tv3.lt aiškino, kad dauguma partnerysčių su Kinijos universitetais yra nelabai veiksnios.

REKLAMA
REKLAMA

„Tiek iš jų pusės ar iš mūsų pusės kažką keisti tikrai nebuvo jokių signalų. Bendrai vertinant bendradarbiavimą su Kinijos universitetais, sakyčiau, kad jis vyko, bet tikrai nebuvo intensyvus. Atskiros galbūt kažkokios temos, mokslininkų... Studentų mainų taip pat nedideli skaičiai, vienas-du studentai per metus būdavo. Bendradarbiavimas vyko tam tikros apimties, bet nepasakyčiau, kad labai intensyvus. O kai jūs minite Pekino technologijų institutą, tai aš pamenu, kad sutartį turime, bet realaus bendradarbiavimo nebuvo“, – sakė Kauno technologijos universiteto rektorius E. Valatka. 

Kaip aiškina „Chinese Defence Universities Tracker“ įrankį sukūręs Australijos strateginės politikos institutas, Kinijos komunistų partija aktyviai tiesia tiltus tarp civilinių universitetų ir karinių, žvalgybos bei saugumo agentūrų. Pasitelkus civilinį sektorių siekiama sustiprinti karinę savo galią. Tai vadinama civilinio ir karinio sektoriaus susiliejimu. Pasak šio instituto, mažiausiai 15 Kinijos universitetų buvo tiesiogiai įsitraukę į kibernetines atakas, nelegalų eksportą ar šnipinėjimą. Todėl bendradarbiavimas su Kinijos universitetais daugeliui mokslo įstaigų visame pasaulyje kelia galvos skausmą: kyla rizika, kad mokslininkai iš Vakarų prisidės prie Kinijos karinės galios augimo. 

REKLAMA
REKLAMA

Klaipėdoje su Kinija vykdyti du projektai

Klaipėdos universitetas dvišalių partnerysčių su Kinijos aukštojo mokslo įstaigomis neturi, tačiau prieš pandemiją pradėjo keletą mokslinių projektų. Pavyzdžiui, 2017 m. universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultetas bei Šanchajaus jūrų universitetas pradėjo bendrą projektą „SGD varomų laivų tyrimai ir kaskadinis SGD šalčio panaudojimas“. Pasak Klaipėdos universiteto Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus atstovės Dalios Grikšaitės, projektas buvo finansuojamas iš Šanchajaus miesto savivaldybės plano „Science and Technology Innovation Action Plan“ kaip tarptautinis MTEP projektas. Projekto biudžetas buvo šiek tiek didesnis nei 16 tūkst. eurų.

„Lėšos buvo skirtos Klaipėdos universiteto dėstytojų vizitams į Šanchajų apmokėti, moksliniams straipsniams publikuoti. Klaipėdos universiteto grupė į Šanchajų išvyko tik vieną kartą 2018 m., kitų vizitų jau nebuvo dėl COVID-19 pandemijos. CA WoS žurnaluose buvo publikuoti keli moksliniai straipsniai, į Klaipėdą buvo atvykę 3 mokslininkai iš Kinijos. Jiems buvo pristatytas Klaipėdos universitetas, mokslinė infrastruktūra, organizuotos ekskursijos į Klaipėdos jūrų uostą, įvyko susitikimas su AB „Klaipėdos nafta“, SGD terminalo atstovais. Buvo ir kultūrinė programa į Kuršių neriją“, – pasakojo D. Grikšaitė. 

REKLAMA
REKLAMA

Kitame projekte su Honkongo universiteto Edukologijos fakultetu partneriu buvo Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas. Projektas finansuotas iš Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, jo tikslas yra rengti specialistus teikti visavertę pagalbą asmenims su negalia sveikatos priežiūros sistemoje. Šio projekto rėmuose 3 Klaipėdos universiteto profesorės dalyvavo stažuotėje ir mokymuose Honkonge, o vieno didžiausių Kinijos universiteto mokslininkės buvo atvykusius į Lietuvą ir vedė mokymus Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslininkams.

Ar bendradarbiavimas blogai? Yra slidžių vietų

Ar bendradarbiavimas su Kinijos universitetais taip jau blogai? Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad situacija delikati: viena vertus, universitetai yra autonomiški, bet, antra vertus, jie turėtų atsargiai vertinti partnerių iš nedemokratinių valstybių ryšius su vyriausybėmis, saugumo ir karinėmis struktūromis, nes kai kurios kinų švietimo įstaigos gali būti saistomos privalomų reikalavimų teikti perteklinius duomenis apie tarptautinio bendradarbiavimo partnerius ir tyrimų rezultatus.

REKLAMA
REKLAMA

„Deja, šiuolaikiniame pasaulyje galime įžvelgti ne tik abipusiai naudingo tarptautinio bendradarbiavimo potencialo, bet ir stiprėjančios nesąžiningos konkurencijos bei mokslinės veiklos išnaudojimo politiniais ar propagandiniais tikslais. Ypač tai dažna autoritarinėse valstybėse (pavyzdžiui, Rusijoje, Kinijoje), kur akademinis bendradarbiavimas neretai tampa priedanga režimo propagandinėms manipuliacijoms ar saugumo ir karinių struktūrų neteisėtai veiklai“, – teigia politikas.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas teigia svarstantis, kad į Lietuvos aukštąsias mokyklas būtų galima kreiptis laišku, panašiai kaip yra padaręs JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Keithas Krachas. 2020 m. rugpjūtį JAV administracijos požiūrį jis išdėstė laiške švietimo įstaigų taryboms, kuriame perspėjo dėl Kinijos komunistų partijos įtakos sklaidos per mokslo įstaigas, taip pat dėl intelektualinių vagysčių ir bandymų pasinaudoti JAV universitetų atvirumu.

„Universitetai turi triskart pagalvoti prieš pasirašydami sutartis su įvairiais centrais, ar jie netaps to poveikio objektais, kad ir kaip pelninga būtų pasirašyti tokias sutartis“, – mano ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

Aukštosios mokyklos yra autonomiškos nuo valstybės, todėl tiesiogiai nurodyti, kokias partnerystes megzti, o kokių vengti valstybės institucijos negali. Užsienio reikalų komiteto narys, konservatorius Audronius Ažubalis sako prieš keletą metų kreipęsis į Vilniaus universitetą dėl Konfucijaus instituto, bet gavęs rektoriaus atsakymą, kad programas tvirtina Lietuvos pusė, todėl Kinijos institucijos neturi jokios įtakos mokslo turiniui. „Jeigu jie prisiima atsakomybę, tai gal taip ir yra. Bet kitos šalys tai uždarė tuos Konfucijaus institutus“, – portalui tv3.lt sakė A. Ažubalis. 

„Kiekvieno universiteto vadovybė prieš užmegzdama santykius su viena ar kita aukštąja mokykla turi labai aiškiai pasižiūrėti patys. Jie ne maži vaikai. Manau, jog būna, kad sužavi palankios kontraktų sąlygos, bet vis tiek pirmiausia turėtų rūpestį rodyti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Valstybės saugumo departamentas. Manau, kad tie, kurie nori, kreipiasi ir tikrai gauna rekomendacijas. Bet didžiausia atsakomybė tenka universitetų autonomijos lyderiams, tai yra rektoriams ir senatams“, – reziumavo politikas. 

VSD žada stiprinti bendradarbiavimą su akademine ir mokslo bendruomene

Valstybės saugumo departamentas, atsakingas už civilinės srities žvalgybą ir kontržvalgybą, pažymi, kad apie didėjantį Kinijos žvalgybos aktyvumą viešai kalba jau kelerius metus, bet ši grėsmė Lietuvos regionui yra santykinai nauja, todėl jos suvokimas Lietuvos visuomenėje ir atskiruose jos segmentuose nėra pakankamas.

„Valstybės saugumo departamentas gauna informacijos apie Lietuvos mokslo, verslo, kultūros, švietimo institucijų ir asmenų bendradarbiavimą su Kinijos partneriais. Esant poreikiui rengiami tiek individualūs, tiek ir grupiniai mokymai apie grėsmių prevenciją bei teikiama informacija apie rizikas ir pavojus, kuriuos kelia nedraugiškų užsienio valstybių žvalgybos tarnybos“, – teigia Valstybės saugumo departamento Strateginės komunikacijos skyriaus vedėja Aurelija Vernickaitė. 

„Per ateinančius metus bus siekiama toliau stiprinti bendradarbiavimą su akademine ir mokslo bendruomene, didinti jos atsparumą nedraugiškų valstybių, tokių kaip Rusija, Baltarusija ar Kinija, poveikiui“, – priduria Valstybės saugumo departamento atstovė.

Ministerija ketina skirti papildomą dėmesį

Švietimo mokslo ir sporto ministerija teigia, kad aukštosios mokyklos, naudodamosi autonomijos teisėmis, gali savarankiškai spręsti dėl bendradarbiavimo su užsienio partneriais, įsivertinusios tiek privalumus, tiek galimas rizikas.

Pasak švietimo ir mokslo viceministro Gintauto Jakšto, universitetai turi pasitvirtinę atskiras veiklos strategijas, kurios apima ir tarptautiškumo plėtrą, o tarptautiškumo plėtra susijusi ir su akademinės veikos, ypač mokslinių tyrimų, saugumu, naujais iškylančiomis grėsmėmis globaliame kontekste, konkurencingumu.  

„Aukštosios mokyklos bendradarbiauja su už saugumą atsakingomis institucijomis, vyksta mokymai bendrojo saugumo, intelektinės nuosavybės apsaugos ir kitais klausimais. Mūsų žiniomis, bendradarbiavimas su Kinijos aukštosiomis mokyklomis nėra labai aktyvus“, – teigė viceministras G. Jakštas.   

„Numatome dar atskirai kreiptis ir į universitetus, ir į atsakingas institucijas dėl papildomo dėmesio šiam klausimui, bendrų rekomendacijų visoms aukštosioms mokyklos parengimo, sustiprintos profesionalų, kurie žino apie grėsmes ir gali patarti, kaip jas atpažinti ir kaip elgtis, pagalbos“, – sako Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų