Dabar žmonės pirkiniams, o ir saldesnei pensijai, kaupia, kaip išmano. Pavyzdžiui, kad ir mesdami monetas į taupyklę. Tačiau praeis vos keturi mėnesiai ir situacija keisis iš esmės. Visi, kam nėra 40-ies, privalės kaupti pensijų fonduose.
O tokio amžiaus tautiečių, kurie vis dar tikisi senatvėje išgyventi tik iš „Sodros“ pensijos, gali būti iki 200 tūkstančių. Kas tikrai jiems nutiks kitų metų pradžioje – tai gavę atlyginimą jie pamatys, kad skaičiai keliolika ar keliasdešimt eurų mažesni.
Mat šie gyventojai jau bus privaloma tvarka įtraukti į kaupiančiųjų sąrašą, tad keli procentai algos keliaus į fondą.
Visai nesusipažinusiems su pačia pensijų sistema, gilintis bus į ką. Investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentas aiškino, kad iki tol nepasirinkusieji fondo bus į vieną jų parinkti tiesiog atsitiktine tvarka.
„Bus 8 gyvenimo ciklo fondai, priklausomai nuo gimimo metų kiekvieno dalyvio (tai įstatyme jau nustatyta). Visi tie žmonės, gimę tam tikrą periodą, bus įkeliami į labiausiai jam tinkamą fondą“, – teigė Investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.
Beje, permainos laukia ir kaupiančiųjų dabar, tačiau pasirinkusiųjų netinkamą pagal amžių rizikos fondą. Pastebima, kad net ir jauni lietuviai dažnai renkasi konservatyvų kaupimo būdą ir sukaupia labai mažai, nors iš pradžių derėtų rinktis didesnę riziką.
Valdžia žmonėms paliks galimybę iš papildomo kaupimo išeiti, tam jie turės pusmetį po Naujųjų. Tačiau jeigu noro nebekaupti pensijos nepareikš, jų pinigai toliau keliaus į paskirtą fondą.
Paaiškinimus apie reformą valdantieji teikia tik primygtinai klausiami. Informuoti žadama prieš pat Naujuosius, kai reforma jau bus ant nosies.
„Tai bus visiškai individualizuotos informavimo priemonės. Nuo elektroninio pašto kreipimųsi, registruoto laiško – visais įmanomais būdais tie asmenys, 160 tūkst., bus pasiekiami iš „Sodros“ informacija“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kuraitis.
Privačių pensijų fondų valdytojai šiurpsta – esą laiko – trupiniai, o darbo – aibės.
„Turime pasiruošt per labai trumpą laiką. Pastabų buvo ir įstatymo eigoje, tačiau niekas į tai nei norėjo, nei spėjo atsižvelgt. Traukinys važiavo ir nuvažiavo. Kai dabar prasideda techninio įgyvendinimo etapas, dalies nebegalima pakeist, nes taip įrašyta įstatyme“, – sakė Š. Ruzgys.
„Darbo yra daug, tačiau nuolat kalbuosi su „Sodros“, mūsų specialistais, labai intensyviai dirbant tikrai sistema pasiruoš“, – tikino ministras.
Ministras taip pat kartojo, kad nieko nedarant ateities senjorų gaunama pensija sieks tik trečdalį dabartinių pajamų. O pakeitimai neva jų gyvenimą pagerins ir leis pensijas padidinti bent iki pusės pajamų dydžio.
„Ateityje žmonės išeis į pensiją 65 m., tai bent 25 m. jeigu žmogus kaups, tada sukaups papildomai ir ta suma bus pakankamai ženkli prie valstybinės pensijos, kurią gaus iš „Sodros““, – tvirtino L. Kuraitis.
Tačiau dalis ekonomistų mano, kad nemažai žmonių paprasčiausiai per numatytą pusmetį atsisakys kaupimo. Ir dėl to, kad pinigų stinga net kasdienėms išlaidoms, ir dėl to, kad valdžia reformas keičia reformomis.
„Žmogaus natūra taip sukurta, kad dažniau žiūrima šios dienos, o ne to, kas bus po keliasdešimties metų, ypač kai yra toks didelis neapibrėžtumas“, – sakė ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Jau nuo sausio kaupiantysis kas mėnesį turėtų atsidėti tris procentus algos, o dar pusantro nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio bus pridedama iš valstybės biudžeto. Tačiau galima pradėti kaupti mažesnę sumą. Iš pradžių – mažiau nei du procentus, o prie trijų pereiti 2023.
