Po viešų buvusios direktorės žodžių – Žvėryno gimnazijos tėvai ir mokytojai nebeištvėrė: ar tikrai vadovė tokia „balta ir pūkuota“?

Į redakciją kreipėsi anoniminiai gimnazijos mokinių tėvai ir mokytojai, kurie paskelbė atvirą laišką žiniasklaidai.

„Perskaitę į aukos vaidmenį įsijautusios buvusios Žvėryno gimnazijos direktorės pasisakymą, negalime pritarti kuriamam vienpusiškam naratyvui. Viešai bandoma parodyti, kad direktorės pasitraukimas – tai tik spaudimo pasekmė ir kad ji pati – neteisingai nuskriausta. Tačiau kasdienybėje mes, tėvai, mūsų vaikai ir nemaža dalis mokytojų matė visai kitą realybę“, – rašoma laiške.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Žvėryno gimnazijos direktorei prabilus apie psichologinį spaudimą – savivaldybės atsakas

Jau kitą savaitę – pokyčiai gelinių nagų lakavimo rinkoje: įsidėmėkite

Vilniuje keli jaunuoliai kelia pavojų vairuotojams: viską užfiksavo gyventojai

Apie mikroklimatą mokykloje

Pasak laiško autorių, kasdienybė mokykloje neatitiko buvusios direktorės kuriamo įvaizdžio.

„Ilgus metus gimnazijoje tvyrojo įtampa, baimė, nepasitikėjimas. Ne vienas mokytojas liudijo apie mobingo apraiškas, nuolatinę psichologinę įtampą, žeminantį bendravimą. Rezultatas akivaizdus – dalis pedagogų traukėsi iš darbo, kiti dirbo baimės ir spaudimo sąlygomis. Tokia atmosfera persidavė ir vaikams. Tėvų akimis žvelgiant, tai buvo vienas skaudžiausių aspektų – vaikai turėjo augti toje aplinkoje.

Dalies mokytojų teigimu, mikroklimatas Žvėryno gimnazijoje ėmė prastėti nuo pirmųjų Žanetos V. darbo dienų. Šias tendencijas patvirtino ir Valstybinės darbo inspekcijos atliktas tyrimas, kuriame buvo fiksuoti prasti mikroklimato rezultatai“, – rašo gimnazijos mokinių tėvai.

Taip pat jie pabrėžia, kad šią vasarą įvykusi tragedija nėra susijusi su direktorės pasitraukimu. Anot jų, visuomenei gali susidaryti kitoks įspūdis, nes pasitraukimas bandomas pateikti kaip tiesioginė šio įvykio pasekmė.

Abejonės dėl ligos

Direktorei paminėjus, kad dėl patirto streso teko net gydytis ligoninėje, tėvai taip pat atkirto, jog trūko aiškumo komunikacijoje.

„Iki pat jos pasitraukimo visuomenei buvo komunikuojama, kad direktorė išvyko atostogų, vėliau jas atšaukė (pasak jos dėl įvykusios tragedijos). Apie tariamą gydymąsi ligoninėje buvo prabilta tik tuomet, kai kilo klausimų dėl pasitraukimo aplinkybių.

Nei tėvų bendruomenė, nei mokytojai iki tol negirdėjo apie tokį „staigų išvežimą“. Todėl kilo natūralus klausimas – kodėl liga buvo prisiminta tik tuomet, kai prireikė pagrįsti savo pasitraukimą?“ – pažymi jie.

Pasak tėvų ir mokytojų, net paskutinėmis savo darbo dienomis direktorė ėmėsi sprendimų, kurie bendruomenėje sukėlė pasipiktinimą.

„Net paskutinėmis savo darbo dienomis direktorė ėmėsi žingsnių, kurie labiau priminė kerštą nei rūpestį bendruomene – bandyta atleisti jai neįtikusius mokytojus. Laimei, šiuos veiksmus sustabdė kitų institucijų įsikišimas. Ar tokie veiksmai dera su vadovo, ginančio savo bendruomenę, įvaizdžiu?“, – rašoma laiške.

Tėvelių bendruomenė: ar tikrai vadovė yra tokia „balta ir pūkuota“?

Anoniminiai autoriai gina tėvų komitetą, kuris, pasak jų, neteisingai bandomas pavaizduoti kaltu. 

„Tėvų komitetas, šiandien bandomas pavaizduoti kaip kaltasis, iš tikrųjų buvo ta jėga, kuri palaikė mokytojus, tėvus ir vaikus, nebijodama kalbėti apie realią padėtį mokykloje. Už tai jiems priklauso padėka, o ne kaltinimai.

Be tėvų bendruomenės aktyvaus įsitraukimo Vilniaus miesto savivaldybės reakcija į mokykloje susidariusią situaciją buvo vangoka. Mokytojai yra labai dėkingi tėvams, kurie nepabijojo kelti problemų ir padėjo priversti institucijas į jas reaguoti“, – nurodo jie.

Be to kreipimosi autoriai ragina visuomenę pažvelgti į situaciją plačiau:

„Todėl šiandien norime paklausti visuomenės: ar tikrai vadovė yra tokia „balta ir pūkuota“, kaip bandoma parodyti? Ar nevertėtų labiau pasigilinti į tai, koks iš tiesų buvo mikroklimatas, kokia buvo vadovavimo kultūra, kokią žalą patyrė mokytojai ir vaikai? Mes, tėvai ir mokytojai, matėme tai iš arti. Ir tylėti būtų neteisinga mūsų vaikų atžvilgiu. Jei tylėsime – šią istoriją sukurs kiti, ir ji neturės nieko bendra su realybe“, – aiškina tėvai.

Direktorė atvirai prakalbo apie tragediją ir priežastis

Ketvirtadienį pasirodė žinia, kad iš pareigų traukiasi Žvėryno gimnazijos direktorė Žaneta Vaškevičienė, o apie tai mokyklos bendruomenė sužinojo likus vos kelioms dienoms iki naujųjų mokslo metų pradžios.

Pirmasis šią naujieną pranešė portalas 15min.

Prieš kelias savaites visą šalį, taip pat ir Žvėryno gimnazijos bendruomenę, sukrėtė itin žiaurus nusikaltimas.

Direktorė atvirai prakalbo apie tragediją ir priežastis penktadienį savo „Facebook“ paskyroje, paviešinusi emocingą laišką.

„Nebegaliu tylėti. Kaip istorikė žinau, kad jei tylime, mūsų istoriją kuria kiti. Šiandien mano paskutinė darbo diena, nes nusprendžiau atsistatydinti iš direktorės pareigų“, – rašė Ž. Vaškevičienė.

Ji teigė į mokyklą atėjusi su dideliu tikėjimu žmonėmis ir noru kurti erdvę, kurioje gera visiems.

„Atėjau su didele viltimi, tikėjimu žmonėmis ir noru kurti mokyklą, kurioje gera visiems – ir mokiniams, ir mokytojams, ir mokyklą aptarnaujantiems darbuotojams, ir mokinių tėvams. Per trejų metų darbo laikotarpį išgražėjo, pajaukėjo ir pašviesėjo mokykla“, – dalijosi ji.

Vis dėlto, anot Ž. Vaškevičienės, direktorei teko patirti nuolatinį spaudimą.

„Nuo 2024 spalio mėnesio Atspirties ir atsparumo skyrius, kuriame dirba gimnazijos tėvų komiteto narė, net 18 kartų prašė manęs teikti duomenis. (…) Administracijoje atsirado baimė, kad ir vėl bus skundas, ir vėl bus kažko ieškoma. Net baisios mokyklai nelaimės akivaizdoj, jie toliau prašė duomenų, neparodydami neįvardintų anoniminių skundų turinio. Patyriau stiprų psichologinį spaudimą iš savivaldybės Atspirties ir atsparumo skyriaus, kuris, beje, yra unikalus, nes yra vienintelis Lietuvoje... Čia padarysiu pauzę, tegul juo domisi kiti...“ – rašė ji.

Direktorė pabrėžė, kad kaltinimai dėl nesidomėjimo tragedija yra melagingi.

„Melas, kad aš nesidomėjau, ar nesupratau skaudžios nelaimės. Aš pati pirma pranešiau Vilniaus miesto savivaldybei apie įvykusią tragediją, paprašiau pagalbos mokyklos bendruomenei, ėmiausi teikti pagalbą žuvusiojo berniuko šeimai, informuoti tarnybas. Kreipiausi į Vilniaus pedagoginę, psichologinę tarnybą, kuri geriausiai žinojo, kaip reikia veikti susiklosčiusioje krizinėje situacijoje. Su žuvusio berniuko šeima bendrauju ir dabar...“ – nurodė buvusi direktorė.

Dėl patirto streso teko net gydytis ligoninėje

„Tiesa ta, kad aš neatostogavau, mane iš darbo išvežė į ligoninę greitoji pagalba. Sutriko širdis jaučiant begalinį stresą dėl susiklosčiusios situacijos. Gydytojai griežtai liepė rūpintis savo fizine sveikata, suteikė nedarbingumo pažymą. Tačiau prioritetas kaip visada buvo darbas...“, – rašė Ž. Vaškevičienė.

Nors daugiau apie savivaldybės poziciją direktorė nenorėjo kalbėti, ji padėkojo tiems, kurie palaikė.

„Dėkoju tiems, kurie nepatikėjote užsakytais straipsniais ir naujienomis. Dėkoju už palaikymą ir gražias žinutes... Dėkoju už rūpestį, atidumą, jautrumą, susitelkimą, žmoniškumą. Nesitikėjau, kad tiek daug žmonių mane nuoširdžiai palaikys ir stiprins. Apkabinu jus nuoširdžiai dėkodama...

Manau, kad tikra tiesa, kam reikalinga mokykla jau ryškėja ir ateityje pamatysime naujų šios istorijos epizodų. Išeinu tikėdama žmogiškumu, padariusi tai, ką turėjau padaryti kaip žmogus, atsakinga Lietuvos pilietė ir kaip vadovas. Linkiu branginti, gerbti vienas kitą, ypač savo vaikus, mokinius. Linkiu būti jautriems kitų žmonių išgyvenamoms situacijoms. Vaikai yra pats didžiausias Lietuvos turtas, ateitis. (…) Tarnaukime Lietuvai, o ne piktoms interesų grupėms.

Tariu nuoširdų „ačiū“ už trejų metų bendrystę, patirtis, išgyventus iššūkius, išmoktas pamokas, įgyvendintas svajones. Gražių gyvenimo akimirkų linkėdama“, – rašė ji.