Kils ir kitų prekių bei paslaugų kainos, nes, pasak rinkos ekspertų, gyventojai daugiau pirks automobilių, kelionių, buitinės technikos bei kitų prekių.
Jaunimas susidomėjęs darbu statybų sektoriuje
Šiaulių technologijų mokymo centre būsimieji statybininkai ir apdailos meistrai uoliai pluša, ugdo įgūdžius. Ten susirinkę jaunuoliai įsitikinę – ateityje darbo pasiūlymų ir užsakymų jiems netrūks.
„Neblogas atlygis ateityje. Jeigu pats statysiu namą, galėsiu pats padirbėti, nereikės samdyti kitų. Keli draugai yra dirbę – sako, atlygis neblogas“, – sako Šiaulių technologijų mokymo centro mokinys Jonas.
„Yra paklausa, todėl traukia prie vidaus apdailos. Jeigu turi geras rankas – ir uždarbis geras“, – kalba to paties centro mokinys Nedas.
Pasak ekonomistų, kai nuo kitų metų gyventojams atsiras galimybė pasitraukti iš II pensijų pakopos, gali kilti didelis noras „pasitaškyti pinigais“.
„Pagal dabartinį sukauptą turtą galima atsiimti apie 2,3 mlrd. eurų, darant prielaidą, kad per metus bus atsiimta apie 35 proc. visų lėšų. Kita prielaida – nuo rugpjūčio maždaug 60 proc. lėšų bus išleista vartojimui“, – tikina SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
Jei ši prognozė pasitvirtins, gyventojai prekėms ir paslaugoms turėtų išleisti daugiau nei mlrd. eurų.
„Kitąmet prisikviesti meistrą, kuris išklotų plyteles ar perdėtų grindis, bus labai sudėtinga, nes nemažai žmonių gerins buitį – pirks statybines medžiagas ir naudosis statybos darbų paslaugomis“, – sako T. Povilauskas.
Kitąmet kainos kils
Ekonomistai mano, kad žmonės pirks daugiau buitinės technikos, automobilių, kelionių paslaugų, o dalį pinigų panaudos būsto pradiniams įnašams. Dėl to visų šių prekių ir paslaugų kainos gali didėti sparčiau nei įprasta. Jau dabar nekilnojamojo turto rinkoje brangsta butai ir gyvenamieji namai.
„Dažnai viskas įvyksta dar prieš faktą – būsto kainos jau dabar gerokai pabrangusios ir dar gali kilti. Problema ta, kad žmonės, kurie atgaus pinigus, už būstą mokės aukštesnę kainą. Tikėtina, kad su atsiimtais pinigais, ypač nekilnojamam turtui, daug ko nuveikti nepavyks“, – sako T. Povilauskas.
„Kuo didesnis pinigų kiekis per trumpesnį laiką įsilieja į ekonomiką, tuo labiau jis didina infliaciją. Tikėtina, kad matysime trumpalaikį infliacijos šuolį, nes prekių kiekis nespėja prisitaikyti, o pinigų apyvartoje padaugėja“, – aiškina „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Pasak rinkos ekspertų, per metus vidutinė butų kaina padidėjo apie 13 proc., ir ši infliacija gali dar paspartėti. Įtakos turės ir valdžios sprendimas sumažinti pirmojo būsto paskolos pradinį įnašą iki 10 proc.
2027 – trumpalaikio augimo metai
Ekonomistai prognozuoja, kad gyventojai, linkę labiausiai išlaidauti, pirmieji pasiims pinigus iš II pakopos. Dėl to vartojimo suaktyvėjimas bus trumpalaikis, o po masinio apsipirkimo Lietuvos ekonomiką gali ištikti „pagirios“.
„Kiti metai – trumpalaikio augimo metai. 2027-aisiais apyvartos gali mažėti“, – kalba T. Povilauskas.
Rinkos ekspertai prognozes grindžia Estijos pavyzdžiu, kai vietos valdžia taip pat leido gyventojams pasitraukti iš II pensijų pakopos.
II pakopoje kaupiantys gyventojai gali pasitikrinti, kokią dalį pinigų nuo 2026-ųjų galės atgauti į banko sąskaitą, prisijungę prie savo fondo savitarnos paskyros. Iš sukauptos sumos reikės atimti „Sodros“ ir valstybės skatinamąsias įmokas, kurios pasitraukimo atveju grįš į „Sodrą“. Reikalingus duomenis galima rasti „Sodros“ savitarnoje.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.
