REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Valdantieji ketino parengti reformą, kuri suteiktų postūmį į darbą nelabai linkusiems bedarbiams, tačiau pasiūlė Užimtumo įstatymo pakeitimus, kurie tikrovėje labiausiai palies dirbti norinčius žmones arba asmenis, kurie nusprendė šiek tiek pailsėti nuo darbo prieš pasirinkdami kitą.  

Valdantieji ketino parengti reformą, kuri suteiktų postūmį į darbą nelabai linkusiems bedarbiams, tačiau pasiūlė Užimtumo įstatymo pakeitimus, kurie tikrovėje labiausiai palies dirbti norinčius žmones arba asmenis, kurie nusprendė šiek tiek pailsėti nuo darbo prieš pasirinkdami kitą.  

REKLAMA

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigia esanti nustebusi, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlė suskirstyti bedarbius į pasirengusius darbo rinkai ir nepasirengusius, kai pasirengusieji dirbti bus atakuojami darbo pasiūlymais dirbti už, tikėtina, mažesnį atlyginimą su grasinimais pašalinti iš bedarbių sąrašų, o antrieji – gyvens ramybėje be darbo pasiūlymų, gaus paslaugas savivaldybėse, išlaikys sveikatos draudimą ir gaus socialines pašalpas ar kompensacijas už šilumą ar vandenį, jeigu jos priklausys pagal pajamas ar turtą.

„Man jau antra savaitė toks sumišimas galvoje, nes Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai kaba viena, o įstatymo projektas šiek tiek kita“, – portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ sakė I. Rugienienė.

REKLAMA
REKLAMA

„Jeigu akcentas skiriamas ilgalaikiams bedarbiams, tai projekte jie gauna visiškai naują statusą kaip nepasirengę dirbti ar darbo paieškoms. Jie ne tai kad išlaiko visas socialines garantijas, bet jiems dar papildomai teikiamos paslaugos“, – pažymi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė.

REKLAMA

Tuo metu bedarbiai, kurie yra laikomi pasirengusiais darbui, sulauks pasiūlymų ir jeigu per 6 mėnesius du kartus atsisakys tinkamo darbo, tai bus išbraukti iš bedarbių sąrašų – praras sveikatos draudimą ir nedarbo socialinio draudimo išmoką, kuri galėtų būti mokama iki 9 mėnesių.

Pirmus 6 mėnesius tinkamu darbu bus laikoms toks, kuris atitinka žmogaus kvalifikaciją bei patirtį, net jeigu ir sieks tik 60 proc. buvusios algos, bet ne mažiau nei minimalus atlyginimas. Nuo 7 mėnesio tinkamas turės būti bet koks darbas, kad ir už minimalią algą, nesvarbu, koks žmogaus išsilavinimas ar patirtis. Bet visais atžvilgiais būtų atsižvelgiama į sveikatos būklę, kad vykimas į darbą ir iš jo neviršytų 2 valandų, o išlaidos šiam tikslui nebūtų didesnės nei 15 proc. nuo algos.

REKLAMA
REKLAMA

„Galvojau, kad mūsų valstybės kryptis yra eiti didesnių atlyginimų, geresnių darbo sąlygų link. Dabar mes net įstatymo projekte sakome, kad nieko baisaus, gali žmogus padirbėti ir už mažesnį atlyginimą. O po šešių mėnesių jau nieko baisaus, kad žmogus gali ir bet kokį atlyginimą gauti, bet kokias darbo sąlygas ir bet kokį darbdavį. Ir jis privalės sutikti, jeigu nenorės prarasti socialinių garantijų“, – sako I. Ruginienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Verslui reikia dirbti pasirengusių darbuotojų

Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Eglė Radišauskienė irgi atkreipė dėmesį, kad nepasirengę darbo rinkai žmonės turėtų gauti daugiau paslaugų savivaldybėse, bet išlaikys socialines garantijas, o nusprendusieji atsikvėpti nuo buvusio darbo ir paieškoti kito – turės sutikti su Užimtumo tarnybos pasiūlymais net ir už mažesnį darbo užmokestį.

„Atskirdami nepasirengusius darbo rinkai, suteikdami atskirą statusą, traktuodami, kad su jais reikia dar padirbėti, mes juos užliūliuojame. Ir toliau darbo vieta yra, bet jis nedirba ir net nesiruošia eiti“, – teigia Lietuos verslo konfederacijos generalinė direktorė. 

REKLAMA

E. Radišauskienė teigia, kad verslui svarbiausia yra į darbo rinką ateinančių asmenų kvalifikacija ir motyvacija, todėl mano, kad valstybė turėtų labiau investuoti į darbuotojų profesinį mokymą, mokymąsi darbo vietoje, darbo įgūdžių įgijimo rėmimą ir kitokias paramos rūšis. Biurokratine kalba tai vadinama aktyviomis darbo rinkos priemonėmis, bet valdantieji šiam tikslui didinti lėšų neketina. Tik sako, kad nemažins.

Kodėl geresnio darbo ieškotis reikia dirbant, kad ir už mažesnę algą?

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas savo ruožtu pažymi, kad dviejų bedarbių rūšių išskyrimas reikalingas tam, kad būtų galima aiškiai žinoti, kur galima investuoti į darbuotojų kvalifikaciją, o kur reikia teikti socialines paslaugas, nes kartais žmonės darbo neieško, nes turi skolų, yra priklausomi nuo alkoholio, neturi, kaip nuvykti į darbo vietą, nes gyvena nutolusioje vietovėje, neturi, kur aplikti mažų vaikų ar negalią turinčių artimųjų. Toks žmogus dar nėra pasirengęs ieškoti darbo, nes pirmiau turi išspręsti visai kitas problemas.

REKLAMA

„Mes matome, kad turime Užimtumo tarnyboje registruotų žmonių, kurie 10 ir daugiau metų neva ieško darbo. Tai pripažinkime sau, kad jie darbo neieško, jie galimai turi kitų problemų. Gal jie neturi, kaip atvykti. Gal turi priklausomybių. Gal jiems trūksta kvalifikacijos. Tai mes siūlome, kad šių žmonių reikia nebelaikyti ieškančiais darbo, o sakyti, kad tai žmonės, nepasirengę darbo rinkai, ir dirbti su jais, kad jie būtų pasirengę bei pradėtų ieškoti darbo, padėti išspręsti jų problemas“, – sako V. Šilinskas.

Bedarbių išfiltravimas taip pat reikalingas norint sumažinti darbo krūvį Užimtumo tarnybos specialistams, nes vidutiniškai turėdami po 700 klientų jie negali skirti kokybiško dėmesio tikrai darbo ieškantiems žmonėms.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Paklaustas, kodėl nepasirengusieji darbo rinkai išlaikys sveikatos draudimą, o kadangi vis tiek bus Užimtumo tarnybos sąrašuose, tai ir piniginę socialinę paramą, viceministras V. Šilinskas paaiškino, kad sveikatos draudimo panaikinimas šiems žmonėms turėtų dar didesnių neigiamų pasekmių, nes jie vis tiek sirgs, bet tikrai nemokės įmokų savarankiškai, todėl kaupsis skolos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat paaiškino, kodėl neįmanoma atsisakyti piniginės socialinės paramos: „Jeigu atsisakytume teikti paramą praradus bedarbio statusą, dar labiau padidėtų šių asmenų skurdo rizika ir socialinė atskirtis. Valstybė visais atvejais privalo užtikrinti minimalias pajamas, kad asmuo išgyventų“.

REKLAMA

Kalbėdamas apie spaudimą dirbti pasirengusiems bedarbiams kuo skubiau priimti tinkamą darbo pasiūlymą, net jeigu atlyginimas ir mažesnis už buvusį anksčiau, viceministras sako, jog nedirbantis žmogus turėtų norėti gauti kad ir mažesnį darbo užmokestį, o jau po to ieškotis darbu su dar aukštesniu atlyginimu, nes nedirbant menksta asmens kvalifikacija.

„Kuo žmogus ilgiau nedirba, tuo jo kvalifikacija mažėja ir tuo labiau jis savo vertę praranda“, – teigia V. Šilinskas.

„Visuomet geriau darbo ieškotis dirbant už mažesnį atlyginimą ir tuomet ieškoti už didesnį atlyginimą negu laukti be darbo ir tikėtis, kad kažkas pasiūlys didesnį atlyginimą“, – pridūrė viceministras.

Atsikalbinėjimas ministerijos klerkų ir tiek.. tas, kuris turi kitų problemų, dėl kurių jis negali dirbti, šias problemas turės, nes niekas jam nesiruošia padėti spręsti tas rimtas problemas. Su minimumu toli nenuvažiuosi, tegul patys klerkai pabando pragyventi už minimumą,... ...po trumpo laiko staugs kaip vilkai.....laukan tokią valdžią, tegul nosimi knisa žemę, gal iškas kokią naudingą iškaseną...
Tiesiog užaugo jaunimo karta kuri nenori vergauti kai tą darė tėvai. Jaunimas nori oriai kaip vakarouose gyventi. Geriau mokesčius vyriausybė surinktų iš tokių įmonių kurios lyg šiol moka vokeliuose, komandiruotpinigiais, nauda nors būtu valstybei, o ne kokį vargšą bedarbį gainiotų.
Koks cia paradoksas kai neadekvatūs sėdi valdzioj lauk nesveikus
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų