Guodžiasi ne vienerius metus vasaromis prie pensijos miško gėrybėmis pakelėje prisidurianti Genutė. Moteris sako, jeigu pavyksta parduoti sunkiai surinktus grybus ar uogas, tai tik turistams. Vietiniai mažai perka arba neperka iš viso. Nors kainos, kaip sako moteris, nėra didelės.
Mėlynės – po keturis eurus už litrą. Moteris sako, ši prekyba – loterija: būna, kad per dieną pavyksta parduoti už dešimt eurų, o būna, kad ir tenka nešti ryte surinktus grybus ar uogas į supirkimo punktus, nes pakelėje jų nenuperka niekas. Tiesa, skubančiųjų ten ne tiek ir daug. Vieni prekeiviai skundžiasi, kad, pavyzdžiui, Valkininkuose supirktuvė vėlai priima surinktus grybus ir uogas.
Kiti kalbėti į kamerą nenori, bet pasipiktina, esą punktai gėrybes superka už juokingą kainą. Aritmetika paprasta. Už kilogramą voveraičių supirkėjai moka eurą aštuoniasdešimt.
Į kilogramą telpa du tokie stiklainiai – po litrą, kurie pakelėje kainuoja po du su puse euro už kiekvieną. Tad parduodantis pakelėje gauna penkis eurus už tiek, už kiek supirkimo punkte negautų nė dviejų eurų. Akivaizdu, norinčiųjų priduoti nedaug. Tad ir laukia kas šimtą metrų kiekvienas savo pirkėjo. O štai čia, – nedidukas turgelis prie pat kelio.
Darbo dienomis čia galima rasti vos kelias moteris. Eugenija parduoda voveraites, mėlynes ir bruknes. Kitokių grybų dėl sausros nėra. Dar žmones moteris vilioja savo megztais dirbiniais – per dieną, sako, tikrai atsiranda, kas nuperka. Kiek užsidirba iš miško gėrybių, moteris neišduoda. Bet sako, padirbėjus pragyventi galima. Tik štai kasmet perkančiųjų mažėja. Nors kainos, kaip sako moteris, piniginėms streso neturėtų kelti. Mėlynės kainuoja po keturis eurus už litrą, pirmosios bruknės kiek brangesnės – pustrečio ar trys eurai už litrą. Grybai, moters manymu, taip pat ne brangūs.
Tik niekas per daug nesidera. Bent jau turistai. Jevgenijus – ukrainietis. Ir jam, atvažiavusiam iš šiaurės Ukrainos, grybai tokie pigūs, kad net minčių neturi derėtis. Trys, keturi eurai už litrą voveraičių – tiek moka gimtinėje.
Tokių turistų parduodančiosios laukia labiausiai. Mat jie ir perka daugiau, ir kartais arbatpinigių palieka. Lietuviai išsineša vos vieną kitą litrą gėrybių, nors ankstesniais metais žmonės grybus ar uogas pirkdavo krepšiais.
