Apie tai, kas keisis ir ką reiškia nauji tarifai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.
Ponia Daiva, ar jūsų jau klausė, kaip reikėtų prisitaikyti prie šių pakeitimų? Kaip reikėtų spręsti galimas papildomas išlaidas? Ar yra svarstančių persikelti į kitas šalis?
D. Čibirienė: Neklausė. Jau yra priimti sprendimai ir tiesiog klausiama, kaip juos įgyvendinti. Būna keistų klausimų, pavyzdžiui: „O jeigu aš žemę nusipirksiu arba išsinuomosiu. Ar aš patapsiu ūkininku ir tada galėsiu už programavimo paslaugas mokėti ūkininko tarifą?“
Atsakymas yra ne. Gyventojai tiesmukiškai suprato, kad jeigu turiu traktorių ir žemę, tai tada jau mano ir pajamos bus apmokestinamos mažesniu tarifu. Iš tikrųjų yra stiprus sujudimas ir desperatiškas noras pabėgti net nesuskaičiavus nuo kokios sumos bėgi – tai vaizdas nekoks.
Išsigando žmonės, ar ne?
D. Čibirienė: Išsigando, taip. Facebook‘o paskyroje patalpinau vieną sprendimą individualiai veiklai. Tiesiog 2026 metais įsteikite mažą bendriją – bus nauja įmonė, pelno mokesčio įstatymas irgi pakeistas, kuris numato dviejų metų pelno mokesčio lengvatą, nulinį tarifą.
Vadinasi, pelno mokesčio nuo uždirbtų pajamų nemokėsite. Pajamas galėsite išsiimti per dividendus. Dividendams progresyvus tarifas neįsijungia. Mokėsite tik 15 procentų GPM, PVM irgi neįsijungs, nors pajamos ir perkops 45 tūkstančius eurų. Trečiais metais reikės pradėti kažką galvoti, ar liekate Lietuvoje, ar ne, bet bent kažkaip reikėtų bandyti sustabdyti gyventojus. Jie iš tikrųjų jau kelia sparnus ir turi sprendimus, kas tikrai gąsdina.
O iš kokių sričių gyventojai, išskiriant pagal veiklos rūšis, labiausiai nerimauja?
D. Čibirienė: Nerimauja savo srities profesionalai, kurie daug uždirba. Būna turiu tokį argumentą: „tu nevyk, gal tavo pajamos mažos, nesiekia 100 tūkstančių eurų“. O jie sako: „atsipalaiduok pas mane pajamos tikrai didelės.“. Tai kalba apie gyventojus, kurių pajamos yra virš 200 tūkstančių eurų – aukšto lygio specialistus, pavyzdžiui, programuotojus, nuomonės formuotojus, gydytojus. Tokie specialistai, kurie yra kaip žvaigždės Lietuvoje.
Nebeliko horizontalaus teisingumo, tolygaus mokesčių paskirstymo visiems. Matome tam tikrų išimčių – tie patys ūkininkai. Ar apie neteisybės jausmą jūs irgi girdite ir dažnai sako, kad čia logikos nėra?
D. Čibirienė: Tikrai taip. Pavyzdžiui, jeigu nuomuoji pagal verslo liudijimą, tai pajamos iki 50 tūkstančių eurų bus apmokestintos. Tačiau jei neturi verslo liudijimo nuomai ir nuomuoji, tai moki 15 procentų GPM, kuris pavirs ir į 20. Jam įsijungia progresyvumas. Negana to, nuomos pajamos dar pridedamos prie algos pajamų ir visas krepšelis taip šoka į viršų, kad maža nepasirodys.
Atrodytų, kad žmogus turėtų labai apgalvoti, kokią veiklos formą pasirinkti, nes kitaip gaus mokestinę baudą?
D. Čibirienė: Bus stipresnės pasekmės, tai reikės labiau žinoti. Aš tikiuosi, kad VMI per liepos mėnesį paskelbs mokesčių skaičiuoklę, kuri galbūt kažkiek sustabdys gyventojų pajudėjimą, nes jie jau ruošiasi, zonduoja aplinką ir jau yra priėmę sprendimus – situacija nekokia.
Noriu jūsų paklausti apie individualią veiklą. Turime kaimynę Lenkiją, kuri turbūt vilioja dalį Lietuvos specialistų. Matome, kad net pačius programuotojus. Kai kalbame apie individualią veiklą, Lietuvoje yra keli režimai, Lenkijoje – daugiau. Ar galėtumėte paaiškinti, kodėl mokėjimo režimai skiriasi? Ar norime supaprastinti ir pasiūlyti tik kelias alternatyvas? O štai, tarkime, Lenkijoje turime daugiau jų.
D. Čibirienė: Dėl to, kad mūsų Seimo narius erzina veiklų kiekis ir šios reformos pagrindinis šūkis buvo: „Panaikinkime 73 veiklas ir padarykime 3“. Lietuva nusprendė, kad su mokesčiais reikia elgtis labai paprastai – kuo paprasčiau, tuo bus surinkta daugiau mokesčių. O iš tikrųjų kuo labiau žiūrėsime į kitas šalis, matysime vis daugiau įmantresnių sistemų, kurios paliečia konkretų tikslą ir asmenį, domina valstybę ir kad mokesčiai būtų mažesni.
Kalbant apie programuotojus, Lenkijoje jiems yra sukurtas specialus režimas būtent IT sektoriui. Jeigu vykdai individualią veiklą, moki 12 procentų nuo gautų pajamų, į ką įskaičiuotas ir GPM, ir socialinis draudimas, – nereikia rinkt sąnaudų. Gana paprasta schema, bet taikoma tik programuotojams.
Yra daugybė schemų, sukurtų ir pagal vykdomą ekonominę veiklą, ir pagal tai, kaip nori rinkti sąnaudas. Jeigu esi prekybininkas, tau vienokia schema patogesnė, jeigu esi paslaugų teikėjas – kitokia schema. Pas mus viskas sudėta į vieną katilą ir po to bandoma su tuo katilu matuoti.
Aš, pavyzdžiui, „Bolt“ vairuotojams iš viso sukurčiau kitą schemą. Jie vargšai kankinasi su tuo kuru. Paanalizavus statistinius duomenis, jiems ne 30, o 60 procentų reikėtų padaryti fiksą. Kam tą žmogų kankinti, rinkti sąskaitas ir įrodinėti, kad jis pririnko reikiamą sąnaudų kiekį?
Kalbant apie galimą šešėlį, kada matysime pasekmes? Kalbame, kad įsigalios nuo 2026 metų – žmonės jau dabar kai kurie ieško sprendimų. Gal tikrai tai nebus toks masinis reiškinys? Ar galima matyti ir kitais metais pokytį į neigiamą pusę, ar dar per anksti?
D. Čibirienė: Galime matyti, nes yra progresyvus tarifas ir neaišku, kiek reikės mokėti mokesčių metų gale. Baimė ir neapibrėžtumas yra tokie dideli, kad gyventojas metų eigoje norės apsidrausti ir, jeigu bus šansas, rodyti šešėlyje. Dabar gyventojas sako: „ne, mokėk oficialiai, aš tiesiog nesuku galvos“. Dabar jis bus išsigandęs, nes nežino, kas jo laukia – gali parduoti nekilnojamą turtą, kurio išlaikymas bus trumpesnis nei penki metai, ir jo progresyvus tarifas atsiranda didelis.
Ir iš karto reikės susimokėti gerokai daugiau. Paminėjote nekilnojamą turtą, kurio klausimas buvo labai aktualus. Dabar turime rezultatą, kad kai kurie žmonės už pirmąjį būstą, jeigu ir mokėdavo anksčiau nekilnojamo turto mokestį, dabar jau nebemokės. Koks tai signalas yra?
N. Mačiulis: Toks ir signalas – nereikės mokėti už pirmą būstą. Už labai prabangų reikės, nes dabar kartelė 450 tūkstančių eurų šeimai, bendrasavininkams – 900 tūkstančių.
Visą pokalbį kviečiame pamatyti teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
