Apie oficialiai priimtą mokesčių reformą, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja buvęs finansų ministras, „Insynergy 4“ strateginio valdymo konsultantas Vilius Šapoka ir „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Seime taip pat buvo kalbama, liberalas Simonas Gentvilas teigė, kad Remigijus Žemaitaitis su tokiais nekilnojamojo turto pasiūlymais susimažino mokesčius sau dešimtimis tūkstančių eurų. Ar išties yra taip, kad kai kurie žmonės, tiek Seimo nariai, tiek kiti turtingi asmenys, dabar gali džiaugtis, kad jiems nebereikės iš viso mokėti mokesčio, kurį anksčiau mokėjo arba kur kas mažiau mokės?
V. Šapoka: Dabartinę pertvarką tikrai galima pavadinti nekilnojamojo turto mokesčio mažinimo įstatymu, nes daugeliui šis mokestis sumažės arba jo visai nereikės mokėti.
Nežinau kiekvieno Seimo nario individualios situacijos, tad to nekomentuosiu, bet tiems, kas turi daug brangaus nekilnojamojo turto, mokestis mažės.
Seimas taip pat palaimino didesnius gyventojų pajamų mokesčio tarifus, įvedė tris laiptelius ir suteikė lengvatą ūkininkams, kurie dvi savaites protestavo prie Seimo. Kaip vertinate būtent dėl gyventojų pajamų mokesčio priimtus pakeitimus, kurie pradės veikti nuo naujų metų, ir tai, kad ūkininkai išsireikalavo sau lengvatų?
V. Šapoka: Pradėsiu šiek tiek iš toliau – nuo pradinio tikslo. Žinome, kad šalia vyksta karas, kuris vieną dieną gali ateiti ir pas mus. Reikėjo papildomų lėšų tam, kad Lietuva taptų saugesnė, nes papildomų lėšų reikia kariuomenei, ginklams, ir reikia stengtis, kad tos papildomos lėšos būtų kuo daugiau investuojamos Lietuvoje, pavyzdžiui, į tą pačią karinę pramonę.
Kas dabar atsitiko? Atsitiko tai, kad tų lėšų papildomai nelabai ir bus surinkta, nes turime šildymo lengvatą, cukraus mokestį, gyventojų pajamų apmokestinimą, minusą iš NT mokesčio. Taip pat turime įvestą naują NPD tėvams – bendras rezultatas yra pakankamai nereikšmingas.
Didžioji dalis lėšų krašto apsaugos papildomam finansavimui bus skolintos lėšos. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad po kelerių metų tikrai reikės reikšmingai pakelti mokesčius, nes su dabartine užduotimi Vyriausybė ir Seimas nesusitvarkė.
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį? Kai pasaulyje toks didžiulis neapibrėžtumas, reikia rūpintis, kad investicijos iš Lietuvos neišeitų ir stengtis kuo daugiau jų pritraukti, įskaitant ir karinę pramonę, būtina rūpintis investicine aplinka.
Dabar tie mokestiniai pakeitimai – pelno mokesčio padidinimas, gyventojų pajamų mokesčio, naujo progresinio tarifo atsiradimas ir sumavimas daro neigiamą poveikį ne tik ekonomikos augimui, bet ateityje turės neigiamos įtakos ir investicijų pritraukimui.
Dar vienas aspektas, kurį turime turėti omenyje: investicijų badas Lietuvai ateina ir dėl to, jog ES investicijos trauksis, nes po kelerių metų Lietuva pradės daugiau mokėti įmokų į Europos Sąjungą, nei gauti.
Šioje šviesoje manau, kad buvo padaryta klaida – tikrai nereikėjo judinti nei pelno mokesčio, nei gyventojų pajamų mokesčio. Reikėjo skirti dėmesį vartojimo mokesčiams, pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokesčiui, taršos mokesčiams ir, manau, to būtų pakakę ir būtų surinktos žymiai reikšmingesnės sumos.
Ir dar vienas svarbus dalykas: kai norime, kad šalis taptų saugesnė, mes turime rūpintis, kad visuomenė būtų susitelkusi. Dabar šie chaotiški svarstymai, kai skirtingos grupės buvo priešinamos tarpusavyje – verslininkai su dirbančiaisiais, ūkininkai su dirbančiaisiais – tas supriešinimas tikrai nepadaro mūsų šalies saugesnės.
Manau, kad buvo pridaryta daug klaidų tiek pasirenkant pakeitimų strategiją, tiek ją įgyvendinant ir komunikuojant.
Valdantieji sako, kad ateinančiais metais tikrai neketina liesti jokių mokestinių klausimų – ką priėmė, tą ir paliks. Kaip jums atrodo, kokia ateitis laukia Lietuvos, vertinant ir gyventojų pajamų mokesčio įvestus tarifus?
Ž. Mauricas: Ateitį jie patys pakankamai supranta ir pripažįsta, kad tokie mokesčių pakeitimai mažins Lietuvos ekonomikos augimą. Buvo įvardintas skaičius – 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto, bet manau, kad tai yra labiau optimistinis skaičius.
Vienareikšmiškai, nes yra ekonomikai draugiškesni mokesčiai ir ne tokie draugiški. Būtent nedraugiški ekonomikos augimui mokesčiai yra pelno mokestis, gyventojų pajamų mokestis. Nes ką apmokestinsi, to turėsi šiek tiek mažiau.
Apmokestinsi vartojimą – mažiau vartos, apmokestinsi gyventojų pajamas – mažiau žmonės stengsis dirbti, apmokestinsi pelną – mažiau investicijų pritrauksi, išlaikysi čia. Mes planuojame daugiausiai mokesčių surinkti būtent iš tų mokesčių, kurie yra žalingiausi ekonomikos augimui – tai pelno mokestis, gyventojų pajamų mokestis ir dar draudimo.
Tai mažina vidinį saugumą, kurį galbūt reikėtų didinti, o ko nedidiname, tai turto mokesčio, taršos mokesčių. Iš esmės, našta yra didinama tiems žmonėms, kurie ir taip stengiasi, dirba ir kuria tą mūsų ekonomikos pyragą, kuria tą Lietuvos ekonominį stebuklą, nes mes pastarąjį dešimtmetį tikrai labai stipriai važiuojame į priekį, ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl dabar galime daugiau lėšų skirti ir krašto apsaugai, ir kitoms socialinėms reikmėms.
Grįžtant prie tam tikrų išimčių: vėlgi, vienas iš pagrindinių tikslų buvo suvienodinti mokesčių sistemą, tą horizontalųjį teisingumą, kad nesvarbu, iš kokių pajamų uždirbi, kokiame sektoriuje dirbi, mokėtum vienodą tarifą, tai didina žmonių pasitikėjimą mokesčių sistema.
Dabar matome, kad atsiranda „lygesnių už lygius“, skirtingi tarifai, daugiau jų, visokių išimčių. Išimčių daugiau negu mokesčių pakeitimų. Mokesčių konsultantams tai yra gėris, bet ar gyventojai tokia mokesčių sistema pasitikės? Tas pasakymas, kad „daugiau nedarysime, neliesime“, klausimas, ar jis yra labai geras, nes dar to chaoso pakankamai daug yra mokesčių sistemoje.
Sakyčiau, deja, tam tikra prasme dabar jo yra daugiau nei buvo iki šių pakeitimų. Tikslas sujungti visas pajamas ir apmokestinti vienodu tarifu, bet įvedė pajamas visas, bet iš esmės ne visas. Sujungiamos yra darbo pajamos ir individualios veiklos.
Praktiškai visos kitos – verslo liudijimai, visi kiti – lieka kažkur kitur. Ir toms pajamoms, sujungiamosioms, dar progresinis tarifas atsiranda, o visoms kitoms, pažiūrėkite, yra pakeltos ribos, pavyzdžiui, verslo liudijimui nuomojant būstą, dividendams – 15 proc., ūkiui – 15–20 proc.
Yra tos išimtys, ir žmonės, matydami tai, gali supykti. O kai jie supyks, gali būti visko, nes lietuviai gabūs ne tik ekonomiką kurti ir didinti, bet, deja, ir optimizuoti mokesčius. Kas, beje, buvo po 2008 metų naktinės mokesčių reformos.
Mes pakėlėme mokesčių tarifus, bet surinkome mažiau mokesčių Lietuvoje – mes kūrybingi esame. Gali būti, jeigu pasuks ta blogąja linkme, mes tikrai turėsime ne tik kad po dvejų metų, galbūt būsime priversti kelti mokesčius, bet galbūt netgi ir visą biudžetą subalansuoti, nes ekonomikos augimas, jeigu sulėtės labiau, negu prognozuojama, tai mes turėsime dvigubą iššūkį.
Mes ne tik kad turėsime galbūt didinti mokesčius, bet taip pat ir skubią pagalbą teikti mūsų ekonomikai, kad ji vėl grįžtų į augimo kelią.
Visą pokalbį kviečiame pamatyti teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Dabar žmones apiplėšinėja visokie Šadžiai (šūdai), Sysai (mižalai). Ar galim leisti, kad iš mūsų taip tyčiotūsi?
