Nevienodų atlyginimų klausimas skirtinguose šalies miestuose nagrinėjamas jau seniai, sako Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profsąjungos pirmininkas pirmininkas Aleksandras Posochovas. Esą derimasi, jog atlyginimai už tą patį darbą visur būtų vienodi. Tačiau darbdaviai remiasi pagrindiniu argumentu – nevienodu pragyvenimo lygiu.
„Čia problema yra visur: didžiųjų miestų atlyginimai yra didesni. Nors stengiamės sulyginti, bet sunkiai sekasi, nes darbdavys motyvuoja, kad pragyvenimo lygis didesnis didmiestyje. Darbuotojai tuo yra nepatenkinti. Jų argumentai: kainos prekybos centruose, visur – vienodos,” - portalui tv3.lt teigė A. Posochovas.
Anot pašnekovo, dirbant tame pačiame prekybos tinkle, už tą patį darbo krūvį, atlyginimas gali skirtis 10 ar daugiau procentų. Darbuotojų atstovas sako, jog darbdavių motyvacija gan keista. Esą kalbama juk apie atlikto darbo apmokėjimą. Darbuotojui keliami tokie patys reikalavimai, tačiau atlygis mokamas skirtingas. Be to, pragyvenimo lygis šalyje nesiskiria tiek daug, kaip skiriasi darbuotojų atlyginimai.
Algas diktuoja atlygio rinka
Prekybos centrų atstovai teigia, jog atlyginimai didžiuosiuose šalies miestuose apskritai yra didesni, nei rajonuose. Tokia esą darbo rinka. Tad ši bendra taisyklė galioja ir prekybininkams. Vilniaus, Klaipėdos, Kauno, taip pat kai kurių kitų miestų prekybos centrų darbuotojų atlyginimai yra šiek tiek didesni nei rajonų parduotuvių darbuotojų.
„Visgi, "Norfos" prekybos sistemoje darbuotojų atlyginimas labiausiai priklauso nuo darbo rezultatų, kurie apskaičiuojami pagal specialius kriterijus – kuo efektyviau dirbsi, tuo didesnis bus atlyginimas. Pavyzdžiui, kasininko atlyginimas priklauso nuo asmeninės ir parduotuvės apyvartų, taip pat nuo aptarnautų klientų skaičiaus. Pardavimai – tuo pačiu ir alga – taip pat priklauso nuo aptarnavimo kokybės,” - portalui tv3.lt teigė UAB „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.
UAB „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių atstovės teigimu, darbo užmokestis šioje įmonėje priklauso nuo daug faktorių: darbuotojo kvalifikacijos, parduotuvės veiklos rezultatų, slapto pirkėjo tyrimo rezultatų, tos pozicijos rinkos vidutinio atlyginimo, taip pat nuo darbo rinkos situacijos konkrečiame mieste.
„Didžiuosiuose miestuose, kur jaučiamas didelis darbuotojų trūkumas, mokame didesnį darbo užmokestį, siekdami išlaikyti esamus darbuotojus ir prikviesti naujus. Tad šiuo atveju, darbo užmokestis priklauso nuo konkrečios vietovės darbo rinkos situacijos, o ji skirtingose Lietuvos vietovėse yra skirtinga,” - teigė Giedrė Bielskytė, UAB „Rimi Lietuva“ Viešųjų ryšių vadovė.
Tuo tarpu UAB „Maxima“ atstovai sako, jog nustatydami darbuotojų atlyginimus, taip pat atsižvelgia į objektyvias sąlygas darbo rinkoje, įskaitant ir atlygio rinką regionuose.
„Tyrimu nustatoma rinkos medianos dalis, t.y., vidutinis darbuotojo atlyginimas tam tikroje rinkoje, todėl visada pasitikriname, ar mūsų mokami atlyginimai atitinka bendrą rinkos tendenciją, taip pat ir atlyginimų rinkos situaciją regionuose. Didmiesčiuose darbo pasiūla pastebimai didesnė, o paklausa mažesnė, todėl ir atlygio politika gali skirtis. Kiti svarbūs faktoriai į kuriuos atsižvelgiame nustatydami darbuotojų atlyginimus – darbuotojų kvalifikacija, darbo krūvis, motyvacija, užimamos pareigos, turima patirtis, bet svarbiausia – pasiekiami rezultatai,“ - portalui tv3.lt komentavo UAB „Maximos“ komunikacijos vadybininkė Kornelija Sakalaitė.
Anot jos, įmonėje veikia ir motyvacinė sistema, kuri darbuotojus skatina dirbti dar kokybiškiau ir priklausomai nuo pasiektų rezultatų – užsidirbti papildomai.
Atlyginimai gali nesiekti minimalaus mėnesinio užmokesčio
Dar viena grėsmė kylanti šalies regionuose – minimalus mėnesio atlyginimas gali būti mažesnis negu nustatytas vyriausybės.
„Pagal naująjį darbo kodeksą, regionuose galima nustatyti net minimalų atlyginimą. Kitokį negu yra numatytas vyriausybės. Trišalėse tarybose einama prie skandinaviško modelio, o jis ir leidžia, kad būtų kuo daugiau įmanoma susitarti tarpusavyje, kaip ir minėjau, atlyginimus nustatyti, numatyti mažesnius minimalius darbo užmokesčius,“ - kalbėjo A. Posochovas.
Tokia padėtis gali dar labiau pabloginti darbuotojų mažesniuose šalies miestuose situaciją, mano darbuotojų atstovas.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 5 didžiuosiuose prekybos centruose, 2017 metų II ketvirtį dirbo 28699 darbuotojai. Vidutinis jų mėnesio atlyginimas iki mokesčių siekė 656,1 euro.
