Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Europoje negali būti brėžiamos naujos raudonos linijos, po pokalbio su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Europoje negali būti brėžiamos naujos raudonos linijos, po pokalbio su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

REKLAMA

„Aljanso narių saugumo nedalomumas yra vienas esminių NATO veiklos principų. Aljanse negali būti skirtingų skirtingo saugumo zonų, kur būtų ribojami gynybai užtikrinti būtini pajėgumai ir pratybos“, – pažymi Lietuvos vadovas.

Prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį telefonu su NATO vadovu J. Stoltenbergu aptarė Aljanso ir Rusijos derybas bei saugumo situaciją regione.

Kaip teigiama pranešime, prezidentas pokalbyje su NATO vadovu kalbėjo, kad įvairiais formatais vykstantys pokalbiai su Rusija, siekiant sumažinti įtampą prie Ukrainos sienos, „neturi pažeisti kertinių transatlantinės erdvės saugumo principų“.

Prezidentūros pranešime nurodoma, kad šalies vadovas akcentavo, jog „turime tęsti Aljanso adaptacijos procesus, nes jie yra patikimo grėsmių atgrasymo Baltijos regione garantas“.

REKLAMA

Prezidentas pabrėžė, kad prasmingas dialogas su Rusija galėtų vykti „tik remiantis abipusiškumo pagrindu, o ne reikalavimų ir ultimatumų kalba, kuri yra nepriimtina“.

Anot prezidento, Lietuva, kaip ir visas Aljansas, „visada buvo ir bus suinteresuoti taikiais ir prognozuojamais santykiais su visais kaimynais, kurie laikosi tarptautinės teisės ir prisiimtų įsipareigojimų, o dialogą nori grįsti pagarba ir pasitikėjimu“, – rašoma pranešime.

NATO trečiadienį su Rusijos atstovais surengė derybas dėl situacijos ties Ukraina, kur Rusija sutelkusi per 100 tūkst. karių.

Sąjungininkai perspėjo Rusiją, kad į kompromisus nesileis, tačiau pakvietė Maskvą tolesnių derybų, siekiant sumažinti įtampą dėl saugumo padėties regione.

Po derybų NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas pareiškė, kad „NATO sąjungininkų ir Rusijos pozicijos šiais klausimais labai skiriasi“.

Pasak Aljanso vadovo, 30 NATO narių negalėtų sutikti su pagrindiniais Maskvos reikalavimais dėl naujos saugumo tvarkos Europoje. Jis taip pat pabrėžė, jog Rusijai nebus leista vetuoti Ukrainos teisės ateityje prisijungti prie Aljanso.

REKLAMA
REKLAMA

Rusijos prezidento Vladimiro Putino vyriausybė praeitą mėnesį Vakarams pateikė sąrašą reikalavimų – be kita ko, nepriimti naujų narių, tokių kaip Ukraina, Sakartvelas ar Suomija, taip pat apriboti pajėgų dislokavimą buvusių sovietinio bloko šalių, įstojusių į NATO po Šaltojo karo, teritorijoje.

Tuo metu Vakarai gina NATO „atvirų durų politiką“ potencialių būsimų narių atžvilgiu, nors Maskva reikalauja tvirtų garantijų, kad Aljansas toliau nesiplės jos teritorijos link.

Rusija neigia, kad masinis karių telkimas aplink jau iš dalies okupuotą Ukrainą kelia grėsmę. Tačiau dėl šių karių dislokavimo Vašingtonas priverstas kontaktuoti su Maskva, kad neišsipildytų nuogąstavimai, jog gali kilti plataus masto karinė konfrontacija.

Iki trečiadienio susitikimo NATO ir Rusijos taryba pastarąjį kartą posėdžiavo 2019 metais. Abi šalys nutraukė praktišką bendradarbiavimą 2014-aisiais, kai Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų