Karšta diskusija dėl partnerystės įteisinimo įvyko pirmadienį LRT radijo kandidatų į prezidentus debatuose.
Prezidentas – už partnerystę
Dabartinis šalies prezidentas sulaukė radijo klausytojo klausimo, ar rinkimų metu jis parodys solidarumą LGBT bendruomenei ir ar galvoja, kad LGBT palaikymas kenkia jo reitingams. G. Nausėda atsakė nemanatis, kad tai reitingų klausimas.
„Aš laikiausi šiuo klausimu nuoseklios pozicijos. Ji nepasikeitė – aš tada ir dabar laikausi nuostatos, kad vienos lyties žmonių sąjungą reikėtų teisiškai reglamentuoti“, – kalbėjo prezidentas.
„Tenka tik apgailestauti, kad užsimoję įgyvendinti civilinės sąjungos įstatymą parlamentarai apskritai nieko nepadarė ir nei civilinio kodekso pakeitimais, nei kitais būdais tų santykių nereglamentavo. To jau, matyt, ir nebepadarys“, – pridūrė jis.
G. Nausėda pareiškė tikintis, kad „visuomenė vis tiek artės prie tam tikrų sprendimų“ ir tai bus padaryta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio nuostatų, įtvirtinančių, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.
„Manau, kad dabartinėmis sąlygomis tai geriausia būtų daryti per Civilinio kodekso ypatumus, tiesiog įprasminant tam tikrus dalykus, kur tikrai nesuvokiama, kad žmonės negali naudotis jais (sužinoti apie [partnerio] sveikatą, paveldėjimo klausimus tvarkytis ir pan.)“, – komentavo G. Nausėda.
Jis priminė, jog tokį kelią siūlė vienas konservatorių – Paulius Saudargas. Seimo vicepirmininkas buvo registravęs įstatymo pataisas dėl artimojo ryšio sąvokos įteisinimo.
„Jis [įstatymo projektas] buvo patrauktas, tikintis, kad pavyks įgyvendinti civilinės sąjungos įstatymą. Kadangi tai nebuvo padaryta, nei vienas, nei kitas kelias nebuvo pasirinktas. Todėl yra taip kaip yra ir šiuo metu mes turime tokią plūduriuojančią teisiniu požiūriu situaciją“, – teigė prezidentas.
Ingrida Šimonytė: „Tai nėra labai sąžiningas kalbėjimas“
Į prezidento žodžius sureagavo premjerė.
„Tai nėra labai sąžiningas kalbėjimas, turint minty, kad tas alternatyvus projektas kalba apie Civilinio kodekso dalį, susijusią su sandorių teise. Tai jeigu mes norime pasakyti, kad dviejų vienas kitą mylintys žmonės, tegu jie bus vienos lyties, yra ne šeima, o UAB, mano nuomone, tai yra labai nepagarbu tų žmonių atžvilgiu“, – sakė I. Šimonytė, pridurdama, kad siekis sureguliuoti žmonių santykį kaip sandorį neturi nieko bendro su žmogaus teisėmis.
„Nėra alternatyvos sureguliavimui per Civilinio kodekso Trečiąją knygą, kuri numato partnerystę ir galėtų tie klausimai būti išspręsti“, – pridūrė premjerė.
„Lygiai taip pat nėra sąžininga ir nepadoru tampyti LR Konstitucijos 38 straipsnį kaip kokią armoniką ir pritempti jį prie vienų ar kitų grupių interesų. Jeigu visuomenėje yra konsensusas ir mes norime išspręsti dalykus galutinai, keiskime LR Konstituciją, kad niekas nebeturėtų jokios erdvės traktuoti, kiek čia gali būti šeima santuokos pagrindu, kiek ne santuokos pagrindu“, – atkirto G. Nausėda.
„Gal palikim šį klausimą ir neauklėkim vienas kito ir pasilikime prie savo nuomonės, nes demokratinės visuomenės vienas iš atributų yra susitaikyti su kito nuomone ir nemėginti jį pertempti į kitą pusę“, – rėžė jis.
„Tą galime padaryti, kada yra aiški kito nuomonė, ir aš tikrai gebu gerbti kito nuomonę, – nenusileido I. Šimonytė. – Tik tiek, kad šiuo atveju Konstitucijos keisti visiškai nereikia, kadangi Konstitucija labai aiškiai pasako, kas yra santuoka. Niekas nekalba apie santuoką. Santuokos įteisinimui išties reikėtų keisti Konstituciją. Bet mes kalbame apie Civilinį kodeksą ir jame numatytus dalykus. Tiesą sakant, šeimos išaiškinimą yra pateikęs mūsų Konstitucinis Teismas.“
„Na, tai gerbkite ir savo bendrapartiečio, net ne vieno, o turbūt keliolikos bendrapartiečių poziciją, kurie laikosi kitokios nuomonės. Jūs turbūt net nemėginate savo partijoje juos pastatyti į vietą“, – įkando G. Nausėda.
„Kaip matėte, visi su rankom vaikšto“, – šyptelėjo I. Šimonytė.
„Ačiū dievui“, – mestelėjo G. Nausėda.
Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.
Šiuo metu Seime svarstomas Civilinės sąjungos įstatymas yra įveikęs svarstymo stadiją. Tam, kad jis būtų priimtas, parlamentarai turės balsuoti dar kartą. Visgi, ar klausimas dar sugrįš į parlamento darbotvarkę, nėra aišku.
Šiuo projektu siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.
