„Imigracijos politikoje mes turėtume laikytis griežtesnės arba bent jau vienodos pozicijos tiek rusų, tiek baltarusių atveju“, – diskusijoje Rytų Europos studijų centre (RESC) sakė G. Nausėda.
Prezidentas teigė apie tai kalbėjęs dar tada, kai išaugo į Lietuvą atvykstančių baltarusių srautai. Tačiau pernai jo veto buvo atmestas, kaip prezidentas sako, „su pasigardžiavimu“.
„Dabar matau, kad nedrąsiai bandoma kalbėti apie to unifikavimo atgaivinimą, bet, matyt, labai gėdijamasi pripažinti, kad prezidentas buvo teisus“, – sakė G. Nausėda.
Rusams daugiau ribojimų nei baltarusiams
Praėjusių metų balandžio mėnesį Seimas atmetė G. Nausėdos veto ir galutinai patvirtino, kad dėl karo Ukrainoje Lietuva įveda skirtingas nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
Už tai, kad įstatymas būtų priimtas be prezidento siūlytų pakeitimų balsavo 99 Seimo nariai, prieš buvo septyni, du susilaikė.
Rusijos piliečiams yra apsunkinta galimybė atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto, taip pat laikinai nebus priimami jų prašymai dėl leidimo gyventi Lietuvoje. Išimtis bus taikoma tiems, dėl kurių tarpininkaus Lietuvos Vyriausybės įgaliota institucija arba kurie turi Šengeno, nacionalinę vizą, leidimą gyventi ES valstybėje.
Šie ribojimai negalioja Baltarusijos piliečiams.
Prezidentas siūlė Rusijos ir Baltarusijos piliečiams nustatyti vienodus ribojimus. Jo teigimu, Baltarusija, kaip ir Rusija, dalyvauja karinėje agresijoje prieš Ukrainą, ji kelia net didesnę grėsmę Lietuvos nacionaliniams saugumo interesams nei Rusija.
