„Rusijai reikia tik vieno – ne susitarti, o laimėti laiko, konsoliduoti jėgas ir užpulti mus su nauja jėga“ – Rytų Europos studijų centre (RESC) kalbėjo prezidentas.
G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuvai reikia nuolat turėti draugų – valstybių, kuriomis galima pasitikėti. Kaip vieną iš svarbiausių jis išskyrė JAV, kuri yra itin svarbus Europos saugumo partneris.
Prezidentas taip pat pažymėjo, kad Lietuva yra itin aktyvus tarptautinė politikos dalyvis, rodęs pavyzdį ir sklaidęs iliuzijas dar iki karo Ukrainoje pradžios, todėl svarbu, kad juo ir liktų.
„Man labai svarbu, kad ES mes būtume matomi kaip Ukrainos balsas, Ukrainos ambasadoriai“, – teigė jis.
G. Nausėda: telefoninė teisė yra Putino bandymas laimėti laiko
RESC organizuotoje diskusijoje G. Nausėda pažymėjo, kad šiuo metu padėtis regione yra įtempta, tik ji susidarė Rusijai kišantis ne į vienos valstybės saugumą, o į viso demokratinio pasaulio tvarką.
„Šiandien sunku rasti pasaulyje taškų, kur Rusija nebūtų prisidėjusi“, – kalbėjo prezidentas.
Jo teigimu, 2022 m. prasidėjęs karas Ukrainoje atvėrė akis toms valstybėms, kurios puoselėjo viltį bendradarbiauti su Rusija. Taip pat parodė, kad bet kokie bandymai siekti taikos, pavyzdžiui, telefoniniai skambučiai tarp lyderių, yra ne realus taikos siekimas, o apgalvotas Rusijos režimo ėjimas.
„Man atrodo, kad šis karas parodė, kad telefoninė teisė yra beprasmiškas būdas, tai Putino bandymas laimėti laiko“, – teigė G. Nausėda.
Prezidentas priminė, kad Lietuva dar prieš karą Ukrainoje užsiėmė iliuzijų sklaidymu, kai kitų valstybių politikai naiviai tikėjo galimybe su Rusija kalbėtis.
„Lietuvos pozicija nuo pat pradžių buvo iliuzijų sklaidymo politika. Mes Ukrainą karinėmis priemonėmis pradėjome remti dar iki karo pradžios“, – teigė G. Nausėda, pridurdamas, kad jo ir Lenkijos prezidento vizitas į Kyjivą 2022 m. vasario 23 d. nebuvo atsitiktinis. Lietuva ir Lenkija žinojo, kad karas prasidės, todėl, anot G. Nausėdos, vyko parodyti solidarumą.
Sieks, kad derybos dėl Ukrainos narystės NATO prasidėtų pavasarį
G. Nausėda akcentavo, kad Ukraina turi būti priimta į NATO. Pasak šalies vadovo, praėjusių metų vasarą Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime Ukrainai buvo atverti keliai į Aljansą.
„Vilniuje klausimą „Ar Ukraina taps NATO nare?“ transformavome į klausimą „Kada?“. Tai yra Vilniaus viršūnių susitikimo rezultatas“, – teigė G. Nausėda.
G. Nausėda įvardijo artimiausią savo tikslą – kad derybos dėl Ukrainos narystės NATO prasidėtų dar šį pavasarį.
Prezidento nuomone, už kelių dienų vyksiančiame Europos Sąjungos (ES) vadovų susitikime Ukraina gali sulaukti ir daugiau žinių dėl narystės bendrijoje perspektyvos.
„Šansas susitarti yra, net yra atsarginiai variantai. Yra ir požymių, kad derybos su Vengrija duoda rezultatų ir jų pozicija nėra tokia kategoriška“, – teigė šalies vadovas.
Visgi, pasak G. Nausėdos, Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas piktnaudžiauja ES vienbalsiškumo principu.
„Vengrijos premjeras piktnaudžiauja vienbalsiškumo principu. Lietuva niekada nepiktnaudžiavo šiuo principu. Mes laikome tą principą vertingu būdų apsisaugoti nuo klausimų, kurie kelia grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui“, – tikino jis.
Rytų Europos studijų centras (RESC) pradėjo pokalbių ciklą su kandidatais į Lietuvos Respublikos Prezidentus. Tikslas – aptarti svarbiausias kandidatų nuostatas užsienio politikos ir nacionalinio saugumo klausimais. Analogišką ciklą RESC rengė prieš penkerius metus. Pasisakyti kviečiami visi rinkiminiame procese oficialiai dalyvausiantys asmenys – kiekviename renginyje bus po vieną kandidatą (-ę). G. Nausėda yra pirmasis RESC diskusijų ciklo dalyvis.
